Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2016 m. vasario 27 d., apie 14.30 val., namuose, esančiuose Panevėžio r. sav. Naujamiesčio sen. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine J. M. metu, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nugara trenkėsi į sekciją, ir taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Pareiškus K. M. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su J. M. yra susituokę apie 12 metų. Kartu augina vaikus Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir S., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu santykiai nėra idealūs, bendrauja šaltai, dažniausiai tik apie būtiniausius ir svarbiausius dalykus. 2016-02-27 dienos metu buvo sodo namelyje, esančiame Gustonių kaime. Ten taip pat buvo atėjęs brolis, tad išgėrė su juo stiklinę alaus. Paskambino žmona J. ir pasakė, kad greičiau grįžtų į namus. Sakė, kad atėjo kažkoks žmogus ir reikia kažkur pasirašyti. Maždaug apie 14.30 val. grįžo į namus. Su sutuoktine kilo asmeninio pobūdžio konfliktas. Konflikto metu nesusivaldė ir netinkamai pasielgė jos atžvilgiu, panaudodamas fizinį smurtą. Konflikto metu J. pastūmė ir ji nuo pastūmimo trenkėsi nugara į kambaryje esančią sekciją. Po konflikto iš namų išėjo. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Išvadas padarė, daugiau smurto nebevartos. Po įvykio J. atsiprašė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 34-36, 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusios J. M. parodymais, kad su K. M. yra susituokusi 12 metų. Kartu augina du vaikus. Paskutiniu metu santykiai su sutuoktiniu yra problematiški. 2016-02-27 K. kartu su savo broliu gėrė ūkiniame pastate. Buvo namuose kartu su vaikais ir pasisvečiuoti atvažiavusia sese R. O.. Kadangi į namus buvo atėjęs kažkoks K. pažįstamas, tai paskambino K. ir pasakė, kad grįžtų į namus. Jam grįžus, jis to vyro nerado ir pagalvojo, kad jam meluoja ir supyko. Maždaug apie 14.30 val. būnant kambaryje, jis šaukė ant jos, buvo piktas. Rankose laikė savo telefoną ir pasakė, kad kvies policiją, tuomet K. čiupo iš rankų telefoną, sugriebė už dešinės rankos ir stūmė į kambaryje esančią sekciją. Nuo jo pastūmimo nugara trenkėsi į sekciją. Jautė skausmą. Išgirdusi triukšmą iš virtuvės atėjo sesuo R. ir bandė raminti K.. Tačiau K. nenusiramino ir su sese apsistumdė, po to jis stūmė sesę ant kambaryje esančio minkšto kampo ir ji ant jo nukrito. Tada sesė iškvietė policiją, o K. tai išgirdęs, išbėgo iš namų. Anksčiau K. nebuvo sumušęs, tik būdavo, kad konfliktų metu apsistumdydavo. Po įvykio K. atsiprašė, tačiau mano, kad nenuoširdžiai. Kai K. būna girtas, dažnai namuose kelia triukšmą, rėkia, tačiau kai būna blaivas, elgiasi ramiai. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi taip pat nebuvo, kadangi nugarą nuo smūgio į sekciją skaudėjo, tačiau jokių žymių nesimatė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 18, 19-20).

Liudytojos R. O. parodymais, kad J. M. yra jos sesuo. Ji gyvena Gustonių k. (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru K. M. ir dviem mažamečiais vaikais. Pas sesę kartais nuvažiuoja pasisvečiuoti. 2016-02-27 buvo nuvažiavusi aplankyti savo sesės. Namuose buvo J. kartu su vaikais, o K. namuose nebuvo. Neužilgo į sesės namus atėjo kažkoks vyras, kuris ieškojo K.. Tas vyras pasakė, kad K. palauks, o J. paskambino K. ir pasakė, kad sugrįžtų į namus. Maždaug apie 14.30 val. K. sugrįžo į namus ir pasiteiravo, kur yra tas vyras. Pasakė, kad tas vyras galbūt dar ateis ir pasiūlė jam palaukti. O K. pradėjo vaikščioti po laiptinę ir ieškoti jo, jis pagalvojo, kad jį apgavo. Matėsi, kad K. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. K. grįžus iš laiptinės ir neradus to vyro, kambaryje įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir J.. Jis pradėjo ieškoti savo telefono, triukšmauti namuose. Buvo virtuvėje, o J. ir K. buvo kambaryje. Tuomet išgirdo, kaip J. sušuko: „Ką čia darai?“ ir nuėjo į tą kambarį, kur jie buvo. Ten pamatė, kad sesuo sėdi ant žemės prie sekcijos. Matėsi, kad yra nulaužta sekcijos lentyna. Tai pamačiusi suprato, o vėliau ir pati J. jai patvirtino, kad konflikto metu K. ją stūmė ir ji nugara trenkėsi į sekciją. Puolė kelti sesės, o K. tuomet nustūmė ją ant kambaryje esančio minkšto kampo. K. buvo piktas ir dar kurį laiką namuose triukšmavo. Po to nulėkė į kitą kambarį ir iškvietė policiją. K. tai girdėjo ir iš namų pasišalino. K. sužalojimų nepadarė, jokių pretenzijų jam nereiškia. Pati nėra mačiusi, kad K. anksčiau būtų smurtavęs prieš sesę. Sesė taip pat anksčiau to niekada nėra sakiusi. Kiek žino, tarp jų anksčiau daugiau būdavo žodinių konfliktų (b.l. 25-26).

Liudytojo A. R. parodymais, kad 2016 m. vasario 27 d. apie 14.37 val., dirbant ekipaže „521“, iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gauta informacija, jog adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), triukšmauja vyras. Nuvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją dėl įvykio kvietė J. M., kuri paaiškino, kad jos vyras grįžęs į namus pradėjo su ja konfliktuoti, nes neva ji jį be reikalo pakvietė iš kaimyno grįžti į namus ir sutrukdė jam girtauti. Konflikto metu jis ją pastūmė, ji krito ir susitrenkė nugarą. Tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Moteris skundėsi skausmu nugaroje. Nukentėjusios neapžiūrinėjo, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje patirtą sužalojimą pažymėjo iš moters žodžių. Namai buvo tvarkingi. Moteris buvo išsigandusi ir sutrikusi. Namuose taip pat buvo du mažamečiai vaikai bei pranešėjos sesuo. Atvykus K. M. buvo iš namų išėjęs. Apieškojus jo galimas buvimo vietas, jis nebuvo surastas (b.l. 28-29).

2016-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Gustonių k., (duomenys neskelbtini)butas. Butas yra trijų aukštų name. Įėjimas į laiptinę pro šiaurinėje pusėje esančias duris. Laiptinės antrame aukšte yra trys butai. Vidurinės durys rudos spalvos ant kurių yra gelsvos spalvos skaičius „5“. Pro duris patenkama į prieškambarį. Prieškambario rytinėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Pietinėje pusėje yra medinės durys į kambarį. Apžiūros metu durys atidarytos į kambario vidų. Kambaryje prie vakarinės sienos yra spinta su lentynomis. Pietvakariniame kampe – minkštas baldų komplektas. Prie šiaurinės sienos – televizoriaus staliukas, ant kurio stovi televizorius „LG“. Kambario viduryje – stiklinis staliukas. Kambariai tvarkingi, daiktai neišmėtyti. Nusikalstamos veikos pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.l. 9-11).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2016-02-27 apie 14.37 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Panevėžio r., Gustonių k., (duomenys neskelbtini), triukšmauja vyras. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atėjęs į namus, pradėjo konfliktuoti, kad žmona jį iškvietė veltui iš kaimyno ir taip sutrikdė jam girtauti. Tuomet jis mažamečio vaiko akivaizdoje J. M. pastūmė, ji parkrito ir susitrenkė nugarą. Tokiais veiksmais K. M. sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio smurtautojas pasišalino. Apieškojus jo galimas buvimo vietas ir Gustonių kaimą, jis nebuvo surastas. Smurtą patyręs asmuo J. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė stūmimu, ko pasėkoje ji parkrito (b.l. 7-8).

Kaltinamojo K. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis, asmeninio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine J. M. metu, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nugara trenkėsi į sekciją, ir taip smurtaudamas sukėlė J. M. fizinį skausmą.

K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi.

K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius K. M. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 64-66).

Skiriant kaltinamajam K. M. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą (b.l. 53), administracine tvarka nebaustas (b.l. 54-57), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 46, 48), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 50, 52), dirba, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, laikotarpiui, mažesniam, nei įstatymo numatytas vidutinis, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant K. M. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., K. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti 3 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. M. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti K. M., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.