Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. A. (M. S. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Ambasados sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015-05-06 kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (b. l. 36–38). Ambasada 2015-05-15 sprendimu Nr. 64.5.1.9.- 46 pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavusi, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (b. l. 22–23).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą(toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vizą nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas. Ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) c punkte bei Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta analogiška sąlyga, kad atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Atsisakymo išduoti vizą pagrindus nustato Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad vizą atsisakoma išduoti nustačius, jog prašymą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (a punkto ii papunktis). Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai įtvirtinti įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), t. y. 19 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Pakistanas yra įrašytas į šį priedą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis (b. l. 34–35), prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, Vizų režimo reglamente nustatyta tvarka privalo turėti vizą.

Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu.

Vadovaujantis Vizų kodekso21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą.

Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant vizos išdavimo pagrįstumo klausimą, turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais. Vis dėlto ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą yra pagrįsta abejonė, kad pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus vizai gauti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421-14).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad Ambasada pagrįstai turėjo abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo bei dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir sąlygų Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjo pateikta informacija pokalbio (interviu) metu neatitiko rašytiniuose dokumentuose esančios informacijos. Pareiškėjas nurodė gyvensiąs Vilniuje ir pateikė 2014-10-15 A. S. sutikimą leisti jam gyventi bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje (b. l. 39), tačiau šiame sutikime nurodytas pareiškėjo paso numeris neatitiko konsulei pateikto paso numerio ir prašyme nurodyto paso numerio (b. l. 36); pareiškėjas nepateikė jo apgyvendinimą (vietą, sąlygas) Vilniuje pagrindžiančių dokumentų, t. y. ar užtenka gyvenamojo ploto jam gyventi, apie kviečiančiojo asmens pajamas, apie nurodytoje vietoje tinkamas pareiškėjui gyvenimo sąlygas kartu su kviečiančiuoju asmeniu (ir / ar jo šeima). Pareiškėjas kreipėsi dėl vizos 360 dienų, nors D viza gali būti išduodama tik iki Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pateiktame lėktuvo rezervacijos dokumente buvo nurodyta, kad pareiškėjas ketina išvykti iš Lietuvos 2015-06-17, nors prašyme nurodyta, kad jis ketina pasilikti iki leidimo gyventi laikinai Lietuvoje pabaigos. Pareiškėjo pase yra spaudai, liudijantys apie neišduotas jam Italijos ir Ispanijos ambasadų vizas. Per pokalbį paklaustas apie tai pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jam buvo atsisakyta išduoti vizas.

Pareiškėjas skundą teismui grindžia vieninteliu motyvu – Migracijos departamentas jo atžvilgiu buvo priėmęs sprendimą suteikti leidimą laikinai gyventi, todėl jam turėjo būti suteikta viza. Teismas su šiuo motyvu nesutinka ir pažymi, kad teismų praktikoje yra nustatyta, kad vien Migracijos departamento pranešimo ar kitų dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-184-14).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad Ambasadai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytų numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų. Taigi ginčijamas Ambasados 2015-05-15 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 punktas). Teismui pripažinus, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ambasadą išduoti jam nacionalinę vizą (Administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. A. (M. S. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.