- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- AS-703-968/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00035-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities policijos komisariato
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Panevėžio apskrities policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities policijos komisariato, dėl rašto panaikinimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) 2022 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 50-S-10026(1.30E) „Dėl gauto prašymo“; 2) priteisti pareiškėjui iš Panevėžio AVPK darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų skirtumą, susidariusį dėl neteisėto ir nepagrįsto pareiškėjo pažeminimo pareigose laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., ir delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d.: kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 682,62 Eur; ligos išmokos už dvi pirmąsias kalendorines dienas – 16,27 Eur; darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos – 1 305,820 Eur; 3) įpareigoti Panevėžio AVPK perskaičiuoti išmokas, susijusias su laikinu nedarbingumu; 4) įpareigoti Panevėžio AVPK apskaičiuoti pareigūno pensijos dydį, vadovaujantis vyresniojo tyrėjo darbo užmokesčiu; 5) priteisti pareiškėjui 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti pareiškėjui procesines 5 proc. metines palūkanas nuo išmokėtinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Panevėžio AVPK 2022 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 50-S-10026(1.30E), priteisė pareiškėjui iš Panevėžio AVPK 503,24 Eur darbo užmokesčio, 16,27 Eur ligos išmokos, 802,56 Eur išeitinės išmokos, 682,52 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso – 2 004,59 Eur, taip pat priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė Panevėžio AVPK apeliacinį skundą, bet iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitė 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą, t. y. panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, priteisimo ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. pateikė prašymą, kuriame prašė išaiškinti, ar 5 proc. dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo visos priteistos žalos, t. y. nuo 4 024,59 Eur sumos, ar tik nuo neturtinės žalos, t. y. 1 000 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš Panevėžio AVPK 40,10 Eur delspinigių dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., taip pat 40,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bet netenkino pareiškėjo prašymo išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
LVAT 2025 m. kovo 12 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikino 2024 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimą ir bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti delspinigius perdavė nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui, taip pat priteisė pareiškėjui 1 670 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. prašymą perdavė nagrinėti Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. G. prašymo išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
Teismas apžvelgė su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes, be kita ko, kad teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, jog pagal teismų praktiką palūkanos turėtų būti priteistos nuo visos priteistos sumos, o ne tik nuo neturtinės žalos atlyginimo sumos (pareiškėjui išmokėta 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir palūkanos nuo neturtinės žalos atlyginimo), bet Panevėžio AVPK teigė, jog teismo sprendimas yra aiškus, suprantamas ir įvykdytas, nes pareiškėjui buvo išmokėtas žalos atlyginimas ir palūkanos, o LVAT savo nutartyje nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė 1 000 Eur žalos atlyginimą ir palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime konstatavo, jog „įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui priteistinas pinigine išraiška. Pagal LVAT jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-514-502/2021). <...> Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas priimtas teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi, todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.“
2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta:
„Priteisti R. G. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 503,24 Eur (penkis šimtus tris eurus ir 24 euro centus) darbo užmokesčio, 16,27 Eur (šešiolika eurų ir 27 euro centus) ligos išmokos, 802,56 Eur (aštuonis šimtus du eurus ir 56 euro centus) išeitinės išmokos, 682,52 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 52 euro centus) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 2 004,59 Eur (du tūkstančius keturis eurus ir 59 euro centus).
Priteisti R. G. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1000,0 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Teismo vertinimu, 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra aiškios, teismo sprendimo motyvai atitinka sprendimo rezoliuciją. Teismas akcentavo, kad LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartyje, vertindamas 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo pagrįstumą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 30 d. (bylos iškėlimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos tik nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl nėra pagrindo išaiškinti sprendimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir Panevėžio AVPK atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimas yra įvykdytas – teismo sprendimu priteistos sumos pareiškėjui yra išmokėtos.
III.
Pareiškėjas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują nutartį.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodytos faktinės aplinkybės, todėl netinkamai pritaikyta teismų praktika ir įstatymai, pavyzdžiui, priteisiant palūkanas, Regionų administracinio teismo sprendimuose ir nutartyje nėra paminėtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 ir 4 dalys, ir nepaaiškinta, kodėl palūkanos neskaičiuojamos nuo procesinių ir kitų išlaidų. Skundžiamoje teismo nutartyje tik formaliai konstatuota, kad nėra prieštaravimų tarp teismo sprendimo motyvuojamosios dalies ir rezoliucinės dalies. Pareiškėjas mano, kad vien tik jo prašymo pateikimas, kai 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas, patvirtina, jog teismo sprendimas traktuojamas nevienareikšmiškai. Teismas šį pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tik po daugiau nei 10 mėnesių. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, nes pareiškėjui nebuvo išmokėta visa palūkanų suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas išaiškinti 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
LVAT praktikoje, aiškinant šios proceso teisės normos prasmę, nurodoma, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2011 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-363/2011, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-624-624/2025).
Nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog, aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-1047/2023).
Rezoliucinė dalis
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. prašyme prašė išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuri buvo palikta nepakeista LVAT 2024 m. birželio 15 d. sprendimu, kuriame nuspręsta:
„Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 50-S-10026(1.30E).
Priteisti R. G. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 503,24 Eur (penkis šimtus tris eurus ir 24 euro centus) darbo užmokesčio, 16,27 Eur (šešiolika eurų ir 27 euro centus) ligos išmokos, 802,56 Eur (aštuonis šimtus du eurus ir 56 euro centus) išeitinės išmokos, 682,52 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 52 euro centus) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 2004,59 Eur (du tūkstančius keturis eurus ir 59 euro centus).
Priteisti R. G. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1000,0 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti R. G. iš Panevėžio apskrities policijos komisariato 1020,0 eurų (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.“
Pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. prašyme prašė atsakyti į klausimą, ar pagal minėtą teismo sprendimą 5 proc. dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo visos priteistos žalos, t. y. nuo 4 024,59 Eur sumos, ar tik nuo neturtinės žalos, t. y. 1 000 Eur sumos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal pareiškėjo ir Panevėžio AVPK atstovo paaiškinimus, pareiškėjui jau buvo išmokėta 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir palūkanos, apskaičiuotos nuo šios sumos. Byloje nėra duomenų apie kitų 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo dalių (įskaitant dėl kitų sumų, nuo kurių, pareiškėjo nuomone, turėtų būti skaičiuojamos procesinės palūkanos, priteisimo) vykdymą. Dėl šių priežasčių negalima neabejotinai teigti, kad minėtas teismo sprendimas ta apimtimi, dėl kurios pareiškėjas kelia klausimus, jau yra įvykdytas ir todėl egzistuoja procesinės kliūtys pirmosios instancijos teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą.
Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimas aptariamu aspektu yra aiškus ir suprantamas. Minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjui yra priteisiama 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos „nuo šios sumos“, ir tai atitinka teismo sprendimo motyvuojamąją dalį. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota taip, kad negali kilti pagrįstų abejonių dėl to, jog 5 proc. dydžio metinės palūkanos neturi būti skaičiuojamos nuo kitų pareiškėjui priteistų sumų. Taigi, nėra teisinio pagrindo išaiškinti 2023 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo argumentais ir paaiškinimais, daro prielaidą, jog pareiškėjas šiuo atveju siekia ne teismo sprendimo išaiškinimo, o teismo sprendimo turinio pakeitimo ir / arba papildymo (pvz., rezoliucinės dalies pakeitimo, priteisiant pareiškėjui procesines palūkanas ir nuo kitų sumų, arba išsamesnių teismo motyvų dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo kitų sumų, nepriteisimo). Tačiau tokio tikslo gali būti siekiama kitomis priemonėmis (pvz., paduodant apeliacinį skundą arba prašymą dėl proceso atnaujinimo), bet ne pasinaudojant teismo sprendimo išaiškinimo institutu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.