- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-495-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14469-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.), trečiajam asmeniui R. G. (R. G.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui ieškovei priklausančio turto dalį natūra, o ieškovei 34250 Lt piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-20 nutartimi nustatė ieškovei M. G. 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 1027,50 Lt dydžio žyminį mokestį. Nurodė, jeigu ieškinyje ieškovė reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Todėl ieškovė turi sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodė, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrojo turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (LR CPK 338 str.).
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir LR CPK 5 str., garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. LR CPK 80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (nagrinėjamu atveju paduodant apeliacinį skundą). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų, o nagrinėjamos bylos kontekste – vienos iš apeliacinio proceso pradėjimo sąlygų.
Šiuo atveju kilo ginčas dėl reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pobūdžio.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokių nors apskaičiuojamų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009).
Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo jos dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Ieškovė prašydama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu pasirinko kompensacijos priteisimą, kurios dydis bus nustatomas tik bylos nagrinėjimo metu įvertinus ginčo turtą.
Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Taigi tokio reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo LR CPK 85 str. prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Dėl to už jį mokėtinas LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatytas žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad jos pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo spręstas tik žyminio mokesčio dydžio klausimas. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas ex officio tikrina ne tik žyminio mokesčio dydžio klausimą, bet taip pat nustato, ar nėra kitų trūkumų (LR CPK 135 str., 138 str.). Tik atlikus minėtus procesinius veiksmus, teismas gali spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo. Todėl atskirojo skundo dalis, kuria prašoma priimti ieškinį, netenkinamas, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316, 290–291 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.