- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-42/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria A. J. , kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su G. J. , D. Č. , K. B. , K. J. , A. S. , M. P. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas išankstinį susitarimą ir būdami iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „Eglė" vykusių susitikimų su Š. V. metu, naudodamas psichinę prievartą- S. V. aiškindamas, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję, S. V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentėjusįjį, neteisėtai, savo ir bendrai veikiančių asmenų naudai vertė perduoti 50 procentų pelno nuo S. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas šį savo reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam S. V. sutikus perdavinėti pinigus, nurodė bendrininką K. B. , kaip asmenį per kurį turės būti perduodami pinigai, o vėliau ir bendrininką A. S. , tęsdamas bendrus veiksmus per K. B. ir A. S. vertė nukentėjusį vystyti savo verslą ir perduoti A. J. ir kartu veikiančių asmenų naudai dalį pelno, o 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bendrininkui A. S. grasinant panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. V. , jo artimųjų atžvilgiu ir neteisėtai reikalaujant perduoti didelės vertės turtą - 150 000 Lt, kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą, taip vykdant organizuotos grupės narių pateiktą reikalavimą - 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiojo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) per bendrininką A. S. , A. J. ir kartu veikiančių asmenų naudai užvaldė nukentėjusiojo turtą - 150 000 Lt, vėliau 2009-02-06 per bendrininką A. S. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į didelės vertės turto užvaldymą, bendrininkui A. S. veikiant pagal iš anksto numatytą planą ir 2009-02-06, apie 10.00 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalinės "Punia", esančios Marijampolės pl. 20, Kaune, o kitiems bendrininkams: K. B. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims grasinant nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, M. P. panaudojus tyrimo metu nenustatytą ginklą ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, organizuotos grupės nariai: A. S. , K. B. , M. P. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys pagrobė teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. POM2351 su 13 vnt. šovinių, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, pareikalavo perduoti 10 000 eurų ir toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi" gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mersedes Benz" valst. (duomenys neskelbtini), ir gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2dalyje.
Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka A. J. buvo sulaikytas 2010-01-06. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog A. J. kaltinamas padaręs dvi savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, A. J. anksčiau teistas, yra nevedęs, nesaistomas kitais socialiniais ryšiais, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šiuo metu kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, esant neišnykusiam teistumui, veikdamas organizuota grupe. Teismo manymu, šios aplinkybės leidžia manyti, kad A. J. , siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei toliau gali daryti naujus, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo A. J. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta nepagrįsta, todėl naikintina. Visų pirma, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis buvo paskelbta tuoj pat po nuomonių išsakymo teismo posėdyje, todėl toks skubotas teismo procesinis sprendimas priimtas neobjektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes. Be to, nutartis buvo priimta šališko teismo, kadangi po suėmimo pratęsimo A. J. , ši byla buvo perduota kitam teisėjui, neatsižvelgiant į gynybos argumentus išsakytus 2010-02-05 vykusiame teismo posėdyje.
Gynėjos nuomone, kaltinamajam A. J. suėmimo terminas pratęstas visiškai nepagrįstai. Byloje nėra jokių A. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, be to, A. J. nežinojo apie jam pareikštus įtarimus, jam niekada nebuvo įteiktas kvietimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jis yra neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, turi draugę su kuria kartu gyvena ir augina judviejų mažametę dukrą, taigi, šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jis nesislapstė nuo teismo ir neketina to daryti. Be to, šiuo metu draugės sveikata yra pablogėjusi ir nėra kam prižiūrėti judviejų dukros, o A. J. yra vienintelis, kuris gali ja pasirūpinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą A. J. , į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Gynėja skunde tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės nesigilino į bylos medžiagą, neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 1 p. įtvirtiną nuostatą, kad teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Be to, teismas nesvarstė galimybės A. J. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Taigi, gynėjos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. J. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.
Šalies argumentai
Gynėja skunde taip pat nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartimi yra pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti asmenys, kurie šioje byloje yra kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymų, yra laisvi ir jiems skirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Taip pat mano, kad teismas, priimdamas nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo A. J. , pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio nuostatas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. J. gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. gynėjos skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 125 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 p., ir 3 p., t. y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog A. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numatyto tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, yra nevedęs, nesaistomas kitais socialiniais ryšiais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma A. J. paieška (nuo 2009-10-02 iki 2010-01-06). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Taip pat pagrįstas teismo manymas, jog A. J. laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju A. J. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. padarymu, esant neišnykusiam teistumui, veikiant organizuota grupe, jam būnant vienam iš pagrindinių vykdytojų. Taip pat pažymėtina tai, kad A. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, jam buvo taikyti organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatyti įpareigojimai, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
Nors kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad byloje nėra A. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau šioje vietoje derėtų priminti, jog aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas suimtąjį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Skunde deklaratyviai teigiama, jog apygardos teismas, pratęsdamas A. J. suėmimo terminą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 1 p. įtvirtiną nuostatą, kad teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises, tačiau, šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK numatytų tikslų, o A. J. teisės suvaržytos laikantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų. Kauno apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis atitinka ir LAT senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus. Be to, gynėjo skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai (šeimyninė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo turėjimas), negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Atmestini yra ir A. J. gynėjos skundo argumentai dėl greito proseninio sprendimo priėmimo ir teismo šališkumo, nes jie yra deklaratyvūs ir visiškai nemotyvuoti.
Gynėja atkreipia dėmesį, jog kiti kaltinamieji, kuriems pateikti kaltinimai dėl analogiškos nusikalstamos veikos kaip ir jos ginamajam, nėra suimti. Ta aplinkybė, kad A. J. bei kitiems asmenims yra pareikšti tokie patys kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės A. J. , kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam (arba įtariamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo gynėjos dėmesį, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Teisminėje baudžiamosios bylos proceso stadijoje kardomąsias priemones pakeičia bylą savo žinioje turintis teismas
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos. Konstatuotina, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. J. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.