- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-121-462/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. skundą dėl 2010 m. kovo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria atmestas R. K. skundas dėl ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Meilina ir Ko“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, vilkinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto VPK ENTT 2008-12-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1- 00556-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., t. y. dėl UAB „Meilina ir Ko“ apgaulingos buhalterinės apskaitos.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro D. Blinstrubio 2009-10-20 nutarimu kaltinimas dėl UAB „Meilina ir Ko“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo išskirtas į atskirą tyrimą, suteikiant jam naują numerį 30-2-00378-09.
Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1- 00556-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., t. y. dėl UAB „Meilina ir Ko“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo kaltinant R. K., baigtas. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą, perduota teismui.
2010 m. kovo 4 d. Rimantas K. Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00556-08 vilkinimo padavė skundą prašydamas nutraukti tyrimą, nes, pareiškėjo manymu, jis nepagrįstai vilkinamas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi R. K. skundą atmetė, kadangi įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime nėra niekam pareikšti, todėl R. K. šiame tyrime neturi teisės apskųsti prokuroro veiksmų.
Šalies argumentai
Pareškėjas R. K. pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį kaip nepagrįstą ir prašo priimti naują sprendimą – nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00556-08.
Nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galbūt apgaulingo UAB „Meilina ir Ko“ buhalterinės apskaitos tvarkymo 2009-02-05 prokuroro D. Blinstrubio nutarimu jam buvo skirta 10 MGL (1300 Lt) bauda už prokuroro nurodymų nevykdymą ir trukdymą ikiteisminiam tyrimui. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-02-23 nutarimu bauda buvo panaikinta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog minėtame nutarime buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galbūt R. K. nusikalstamų veiksmų, o R. K. dar nėra įgijęs įtariamojo statuso, tačiau esant duomenų, kad tiriamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti būtent jis, siekiant nepažeisti jo teisės į gynybą, šiam asmeniui taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. numatytas procesines prievartos priemones, turėtų būti laikomasi įtariamajam numatytų išimčių. Be to, R. K. pažymi, kad jis skundu faktiškai reikalauja suteikti jam įtariamojo statusą (BPK 80 str. 3d.), ir tai jau buvo pripažinta minėtame 2009-02-23 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo nutarime. Todėl, anot pareiškėjo, laikytina, kad jis turėjo teisę paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
Be to, R. K. pažymi, kad ikiteisminis tyrimas iš esmės pradėtas dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje galbūt neatspindėtos I. V. sumokėtos pinigines sumos už jos naudojamą įmonės telefoną. Tačiau pareiškėjas mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepasidomėjo, ar įmonė nebuvo skolinga telekomunikacijos bendrovei už šį abonentą. O nustačius, kad įsiskolinimo nebuvo, anot pareiškėjo, galima daryti išvadą, kad I. V. sumokėtos piniginės sumos buvo atspindėtos ir darytina išvada, kad jokios nusikalstamos veikos nėra.
Pareiškėjo R. K. atstovas advokatas O. M. prašo skundą tenkinti.
Prokuroras D. Blinstrubis prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Ši teisės norma skirta tiksliai realizuoti baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. apsaugoti asmenis nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, taip pat užtikrinti priimamų proceso sprendimų pagrįstumą, siekiant tinkamai pritaikyti įstatymą, kad greitai ir išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleistos nusikalstamos veikos.
Asmens, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, apklausos esmė – apklausos metu gauti tyrimui būtinų faktinių duomenų, kad nepažeidžiant asmens teisių būtų užtikrinta įrodomoji gautų duomenų vertė ir būtų galima priimti tolesnius proceso sprendimus.
Taigi iš šių apibendrinimų akivaizdu, kad tokio liudytojo procesinė padėtis yra sąlyginai tarpinė tarp neturinčio procesinio intereso liudytojo ir įtariamojo procesinės padėties. Tačiau akivaizdu, kad šiam asmeniui būdingas liudytojo statusas, turintis tam tikras procesinių teisių išimtis: draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Šis asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką tik esant jo sutikimui; teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą; teisę reikalauti būti pripažintam įtariamuoju; apie procesinės prievartos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnyje, netaikymą už neatvykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba atsisakymą ar vengimą duoti parodymus; apie atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį netaikymą už melagingų parodymų davimą; apie galimą procesinės prievartos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnyje, taikymą už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų nevykdymą ar trukdymą tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą. Paminėtos procesinių teisių išlygos patvirtina, kad specialusis liudytojas procese daugiau liudytojas nei įtariamasis, t. y. nėra nustatyti teisių suvaržymai, kurie būdingi įtariamojo statusą turinčiam proceso dalyviui. Iš to darytina išvada, kad specialiajam liudytojui nėra pripažįstamos procesinės įtariamajam suteikiamos teisės, taip pat ir teisė skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmus, jų priimamus procesinius sprendimus.
Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo konstatavimas, kad R. K. šioje baudžiamojoje byloje nebūdamas įtariamuoju neturėjo teisės skųsti prokuroro veiksmų, teisėtas ir pagrįstas.
Naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties R. K. skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
pareiškėjo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.