Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Carbon invest“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1128‑381/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2022 m. spalio 31 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2022 m. spalio 31 d. veikia vadovas I. L. (2025 m. rugsėjo 23 d. JAR išplėstinis išrašas su istorija). Atsakovės vadovas pateikė šiai dienai aktualius įmonės realią būklę atspindinčius finansinės atskaitomybės duomenis.

2025 m. rugsėjo 23 d. balanso duomenimis, atsakovė 2024 m. turėjo turto už 5 802 517 Eur sumą (5 245 157 Eur ilgalaikio (visas jis materialus) ir 557 360 Eur trumpalaikio (214 694 Eur atsargų, 342 404 Eur per vienus metus gautinų sumų ir 262 Eur pinigų bei pinigų ekvivalentų). Tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 1 258 020 Eur, iš kurių ilgalaikiai 50 865 Eur, trumpalaikiai 1 207 155 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2024 m. užbaigė veiklą su 109 760 Eur pelnu.

2025 m. rugpjūčio 8 d. balanso duomenimis, atsakovė laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. turėjo turto už 7 293 770 Eur (5 849 774 Eur ilgalaikio (visas jis materialus) ir 1 443 996 Eur trumpalaikio (1 188 298 Eur atsargų, 255 696 Eur per vienus metus gautinų sumų ir 2 Eur pinigų bei pinigų ekvivalentų). Tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 2 051 988 Eur (visi jie trumpalaikiai). 2025 m. rugpjūčio 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. veikė pelningai – pelnas prieš apmokestinimą sudarė 92 668 Eur.

Taigi, aptartos byloje aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tiek 2024 m., tiek 2025 m. I pusmetį veikė pelningai, 2025 m. I pusmetį jos ilgalaikis (materialus) turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus beveik 2,9 karto.

Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu šiuo metu užvestos šios civilinės bylos:

Utenos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eL2-9004-405/2025 išduotas teismo įsakymas, atsakovė byloje pareiškusi prieštaravimus; Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-32417-1160/2025 vyksta ginčas dėl sprendinių galiojimo, jų registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešajame registre atsakovės turtui, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti kitiems asmenims; Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-13468-1246/2025 priimtas preliminarus sprendimas, atsakovė pareiškusi prieštaravimus; Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eL2-12840-759/2025 priimtas teismo įsakymas, kuris dar neįsiteisėjęs; Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-925-638/2025 atsakovė dalyvauja kaip ieškovė.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu užvestos 9 vykdomosios bylos, viso 2025 m. rugsėjo 24 d. iš atsakovės išieškoma 772 652,21 Eur suma. Pažymėtina, kad išieškotinos sumos vykdomosiose bylose siekė 866 562,88 Eur, ši suma akivaizdžiai mažėja, todėl spręstina, kad nors įmonė ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau vykdo įsipareigojimus išieškotojams.

Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovė 2025 m. birželio 30 d. turėjo 60 kreditorių bendrai 535 975,81 Eur sumai ir 32 debitorius 421 831,83 Eur sumai (skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas) ir 9 debitorius 490 389,59 Eur sumai (pirkėjų skolų vertė). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-32417-1160/2025 pritaikytas areštas turtui, kurio vidutinė rinkos vertė 767 500 Eur. Atsakovė pardavusi šį turtą būtų pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais. Registrų centro duomenimis, atsakovei priklauso 10 nekilnojamojo turto objektų ir įregistruoti 6 juridiniai faktai – sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, nuosavybės teisių įgijėja yra atsakovė. Transporto priemonių registro duomenimis, atsakovei priklauso 3 transporto priemonės.

2025 m. rugsėjo 24 d. duomenimis, atsakovė mokestinės nepriemokos neturi, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 997,58 Eur, apdraustųjų asmenų skaičius – 6. Atsakovė turi darbuotojų, mokestinės nepriemokos neturi, skola Sodrai nėra didelė, kas rodo, kad įmonė yra gyvybinga.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą savo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356/2013; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019).

Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija jos balanse įrašyto turto vertės, teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių: atsakovė vykdo savo įsipareigojimus valstybės institucijoms ir kreditoriams, jos veikla pelninga, atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Be kita ko, ieškovė neginčija atsakovės turto masto. Akivaizdu, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl skolos. Ieškovė, laikydama save kreditore, turi teisę reikalauti skolos ginčo teisenos tvarka, tačiau toks ginčas negali lemti tokio masto teisinių padarinių kaip bankroto bylos atsakovei iškėlimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra įstatyminio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, kadangi atsakovė nėra nemoki, o jos turimi įsipareigojimai neviršija jos turto vertės (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Ieškovė yra sumokėjusi 570 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovės pareiškimas yra netenkinamas ir atsakovei bankroto byla nėra keliama, ieškovei jos sumokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas. Kitų bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų šalys nėra pateikusios, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Carbon invest“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti pradėtą byloje nemokumo administratoriaus atranką.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei ir atsakovei.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.