Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. D., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2.Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

1.3.Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal LR CK 5.1 str. paveldėjimas tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.5 str. nurodo, kad pagal įstatymą, įpėdiniais gali būti asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Vadovaujantis CK 5.51 įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo jį valdyti, rūpintis kaip savo turtu.

1.4.Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1 d., t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų - kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis - kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. P. ir kt. v. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2011).

1.5.Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeS. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3- 547/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-586/2007).

1.6.Iki Č. B. mirties palikimą sudarančiame bute esančiame (duomenys neskelbtini). gyveno pareiškėja H. K.. Č. B. mirus, manydama, kad tėvo testamentas suteikia jai buto nuosavybės teises, tėvui priklausantį butą, H. K., valdė kaip savo. Rūpindamasi butu ji mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą, vandenį, atliekų išvežimą ir kt., ką patvirtina prie bylos pridedami priedai. Ji taip pat vienintelė paveldėjo bei naudojosi visais palikėjo daiktais: juvelyriniais dirbiniais, televizoriumi, spinta, puodais, knygomis ir kt. kilnojamais daiktais. Priimdama palikimą šiuo būdu pareiškėja savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininke faktiškai jį valdydama.

1.7.Tai, kad ji faktiškai priėmė mirusiojo tėvo Č. B. palikimą pradėjusi jį valdyti, patvirtina pridedami rašytiniai dokumentai (mokėjimai už komunalines paslaugas) iš kurių akivaizdu, kad ji butu naudojasi ir rūpinasi iki šiol. Esant poreikiui aukščiau nurodytas aplinkybes gali patvirtinti liudytojai, kurių dalyvavimą užtikrins pareiškėjos atstovas. Kadangi pareiškėja po tėvo mirties faktiškai valdė, naudojosi ir rūpinosi kilnojamu, bei nekilnojamu turtu (garažu ir dalimi žemės sklypo), LR CK 5.51 str. pagrindu nustatytinas palikimo priėmimo faktas. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4.Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

5.Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjo Č. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė H. B. mirė (duomenys neskelbtini); vaikai – I. D., gim. (duomenys neskelbtini); H. K., gim. (duomenys neskelbtini). Č. B. (toliau ir – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo Č. B. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjo Č. B. asmeninės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2024 m. gegužės 27 d. išrašo duomenimis įregistruotas 2007 m. liepos 5 d. Č. B. ir jo sutuoktinės H. B. 2007 m. birželio 28 d. testamentas; minėtu testamentu Č. B. ir jo sutuoktinė H. B., susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, trijų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldi dukra H. K.; po Č. B. ir jo sutuoktinės H. B. mirties įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra.

7.Po palikėjo Č. B. (duomenys neskelbtini) mirties jo dukra (pareiškėja) H. K. palikėjo turtu rūpinosi, kaip savo: iš pateiktų mokėjimo išrašų matyti, kad pareiškėja už butą mokėjo komunalinius mokesčius UAB „Nemenčinės komunalininkui“, pareiškėja naudojosi butu, palikėjo likusiais namų apyvokos daiktais.

8.Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėja H. K. nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jos tėvo Č. B. mirties. Ginčo byloje nėra. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad H. K. priėmė palikimą po jos tėvo Č. B. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja H. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po tėvo Č. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.