Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-556-332-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-01
Bylos Nr.: A-556-332-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas: A. C.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo: Lietuvos antstolių rūmams, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Edvima“

Administracinė byla Nr. A556-332/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Aleksandrui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos antstolių rūmams, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Edvima“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1R-434 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. C.“ antstoliui A. C. iškelta drausmės byla, kadangi A. C. neveikimas, vykdant Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-10-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, įvertintas kaip antstolio pareigų nevykdymas, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių įstatymo 3 straipsnio bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto nuostatų pažeidimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-8) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 1R-434 dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui ir įpareigoti atsakovą jo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje www.tm.lt, antstolio kontoros buvimo vietos laikraštyje ,,Druskonis“ ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių apie priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pagal šį skundą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, taikė ir aiškino Civilinio proceso įstatymo teisės normų (CPK 634 str. 2 d.) bei poįstatyminio teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634, kuriuo patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – ir Taisyklės) normų taikymo aspektus vykdymo procese, o tai yra priskirta bendrosios praktikos teismų kompetencijai, o ne atsakovui. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas savo turiniu ir atlikto vertinimo pobūdžiu atitinka teismo nutartį civilinėje byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, kuria būtų išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir nustatytas antstolio neveikimo neteisėtumas. Nurodė, kad šiuo metu nėra įsiteisėjusios teismo nutarties, kurioje teismas būtų nustatęs pareiškėjo neveikimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą, ir kuri būtų pagrindas iškelti antstoliui drausmės bylą, t. y. patraukti antstolį drausminėn atsakomybėn. Pažymėjo, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnyje įtvirtintos teisės normos atriboja antstolio procesinių veiksmų teisėtumo kontrolę nuo antstolių darbo organizavimo tikrinimo, nurodant, kad antstolių procesinių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismai, o antstolių darbo organizavimą tikrina Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Nurodė, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimo tvarkos nesilaikymas atima iš antstolio, kaip iš suinteresuoto asmens, teisę apginti savo poziciją teisme, tinkamai pasiruošti bylai, prašyti teismo, kad būtų ištirtos byloje visos aplinkybės ir įrodymai ir pan. Nesutikus su teismo sprendimu, antstolis, kaip ir kiti suinteresuoti byloje asmenys, turi teisę siekti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) būtų peržiūrėtas apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovo skundžiamu įsakymu išspręstas ginčas tarp suinteresuotų šalių neleistinais administraciniais metodais, civilinio proceso teisės antstoliui nepagrįstai apribotos ir net nebepasiekiamos bendrosios kompetencijos teismuose. Nurodė, kad pats pareiškėjas tam, kad įrodytų savo veiksmų teisėtumą, negali kreiptis į teismą su skundu dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad skundžiamas įsakymas turi ir neigiamas pasekmės pareiškėjui, nes valstybinėse įstaigose, pvz. Varėnos r. apylinkės prokuratūroje, Varėnos valstybinėje mokesčių inspekcijoje, susidaro nepagrįstą ir klaidingą nuomonę apie antstolių pareigas, iškreipiama antstolio procesinė padėtis, sukuriamos prieštaraujančios teisės normoms naujos sąvokos, jų interpretacijos, bei neegzistuojančios antstolio pareigos. Pareiškėjo nuomone, vykdomieji dokumentai dėl valstybei perduotino turto konfiskavimo, kuris iki teismo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo areštuotas ir yra saugomas, kai nėra išduoti ir pateikti vykdymui vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš to pačio asmens (CPK 755 str.), neteikiami antstoliams vykdyti priverstinai, nes priverstiniam vykdymui nėra jokių objektyvių priežasčių, nebent konfiskuotiną turtą saugotojas neperduoda arba atsisako perduoti šį turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, todėl reikalingi antstolio veiksmai ir poveikio priemonių taikymas. Tačiau įsigaliojus 2004-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui, kuriuo patvirtintos Taisyklės, pasikeitė turto konfiskavimo tvarka, todėl vykdomųjų dokumentų dėl turto konfiskavimo skaičius ženkliai sumažėjo. Nurodė, kad skundžiamas įsakymas paskelbtas žiniasklaidos priemonėse, o tai neigiamai paveikė pareiškėjo emocinę būklę, jį sukrėtė, pakenkė pareiškėjo reputacijai. Paaiškino, kad, priimant skundžiamą įsakymą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 20-22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, iškeliant pareiškėjui drausmės bylą, jo atlikti procesiniai veiksmai, vykdant transporto priemonės konfiskavimą, atsakovo vertinami nebuvo. Atsakovas vertino pareiškėjo neveikimą Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų ribose. Nurodė, kad pagrindas iškelti pareiškėjui drausmės bylą buvo antstolio pareigų neatlikimas (Antstolių įstatymo 13 str. 1 d.). Taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio nuostatų, įpareigojančių antstolį sąžiningai atlikti profesines pareigas, vadovaujantis antstolių veiklos teisėtumo principu, bei Antstolio profesinės etikos kodekso 4 punkto nuostatų, nustatančių, kad antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, pažeidimas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė šios pareigos. Todėl atsakovas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustatęs pakankamą pagrindą pareiškėjo drausminei atsakomybei, priėmė skundžiamą įsakymą. Pažymėjo, kad tai, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumo kontrolę vykdo bendrosios kompetencijos teismai, neapriboja atsakovo teisės vertinti, ar antstolio atliktas arba neatliktas veiksmas yra etiškas, drausmės bylos iškėlimo aspektu. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Taisyklių 4 punktas, 4.4 papunktis įpareigoja tik mokesčių inspekciją ir konfiskuotiną automobilį turintį asmenį (UAB „Edvima“) Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais perduoti ir perimti konfiskuotą turtą, surašant turto apskaitos ir perdavimo aktą. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktu, įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo konfiskuojamas turtas, vykdo antstolis. Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodeksas nenumato, jog Valstybinė mokesčių inspekcija gali atlikti bausmę vykdančios institucijos funkcijas. Nurodė, kad Taisyklių 4-4.6 punktuose aiškiai sureglamentuota tvarka, kurios turi laikytis mokesčių inspekcija ir konfiskuotą turtą valstybei perduodantis asmuo, kuris, pagal Bausmių vykdymo kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir CPK 692 straipsnį, yra antstolis. Todėl antstolio pareiga vykdyti turto konfiskavimą tinkamai ir laiku perduoti tokį turtą mokesčių inspekcijai realizuoti. Pažymėjo, kad pareiškėjui yra pateiktas vykdomasis dokumentas, kuriuo iš nuteistojo asmens teismas konfiskavo turtą. Todėl Pareiškėjo pareiga vadovaujantis Taisyklių 4.1 punkte nurodytu terminu pranešti teritorinei mokesčių inspekcijai apie valstybei perduotiną turtą ir imtis visų priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog atsakovo paskelbtame pranešime apie pareiškėjui iškeltą drausmės bylą buvo pateikta neteisinga ir visuomenę klaidinanti informacija. Pranešime aiškiai, trumpai ir nedviprasmiškai informuojama, kad už antstolio pareigų nevykdymą pareiškėjui iškelta drausmės byla. Tai, kad pranešime nėra nurodyta apie galimybę apskųsti ministro įsakymą, ir, kad šią bylą dar nagrinės Antstolių garbės teismas, nėra pagrindu laikyti, jog pranešimas yra klaidingas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 52) palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovo kompetencijai nepriskirta antstolių procesinės veiklos kontrolė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos 4 punktas aiškiai apibrėžia neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo ribas - antstolio organizacinės, finansinės veiklos, antstolio padėjėjo (padėjėjų) darbo patikrinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais, antstolio procesinių veiksmų teisėtumo klausimas priskirtas išskirtinei teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 7.2 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat analizuoja ir apibendrina antstolių administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti. Tiek Teisingumo ministerija, tiek Lietuvos antstolių rūmai, vadovaudamiesi savo veiklos nuostatais, gali vertinti antstolių darbo organizavimą ir profesinę etiką. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnyje detaliau apibrėžta, koks teismas vykdo antstolių procesinių veiksmų kontrolę – apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Edvima“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 59).

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiškėjas, perdavęs konfiskuotą automobilį Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per tris dienas, vykdomąjį raštą su įrašu apie tai, kad automobilis konfiskuotas, turėjo grąžinti nuosprendį priėmusiam Varėnos rajono apylinkės teismui, tačiau to nepadarė, nors ne kartą žodžiu ir raštu mokesčių inspekcijos darbuotojai ir UAB ,,Edvima“ apie tai jam priminė, taip pat prašė išspręsti problemą dėl keletą metų UAB ,,Edvima“ saugomo konfiskuoto automobilio. Telefoninių pokalbių metu pareiškėjas žadėdavo artimiausiomis dienomis išspręsti problemą, tačiau minėta problema sprendžiama nebuvo. Todėl UAB ,,Edvima“ 2008-09-19 raštu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės vyr. prokurorą, kad jis pasinaudotų savo teise, atliekant nuosprendžio vykdymo kontrolę baudžiamoje byloje Nr. 1-118/2002. Nurodė, kad 2008-10-16 gavo 2008-10-15 Varėnos rajono apylinkės prokuratūros raštą, kuriame nurodyta, jog sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas ignoruoja, nepaiso Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, kuriais vadovaujantis antstoliai atlieka savo pareigas, ir kad pareiškėjas net neketina atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl ko UAB ,,Edvima“ daroma turtinė žala, kurios atlyginimo klausimas iki šiol nebuvo sprendžiamas. UAB ,,Edvima“ nuomone, pareiškėjui taikytina griežta drausminė nuobauda.

Tretysis suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 64-65) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai kaltina inspekciją kaip nesiėmusią jokių reikalingų veiksmų baudžiamojoje byloje priimtam nuosprendžiui įvykdyti. Nurodė, kad vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos įpareigoja antstolį. Antstolio pareiga yra priverstinai neatlygintinai paimti kaltininkui priklausantį konfiskuotą turtą. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad vykdymo procese jis yra tik pasyvus dalyvis, yra teisiškai nepagrįsti. Nurodė, kad mokesčių inspekcija šiuo atveju yra tik turto perėmėjas, kuris turi teisę (ne)perimti į savo apskaitą perduodamą konfiskuotą turtą, bet jokiu būdu ne pati savo iniciatyva inicijuoti teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo – imtis vykdymo veiksmų. Nurodė, kad 2005-04-11 gavo Varėnos r. PK pranešimą dėl konfiskuoto automobilio ,,Audi 80“, (duomenys neskelbtini), perėmimo valstybės nuosavybėn. Paaiškino, kad 2008-04-27 raštu kreipėsi į pareiškėją su paklausimu, kada konfiskuotas automobilis bus perduodamas į inspekcijos apskaitą. Tačiau iki šiol atsakymo iš pareiškėjo negavo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 83-90) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2002-10-22 teismo antstolių kontoroje prie Varėnos rajono apylinkės teismo buvo pradėta vykdomoji byla pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-10-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš V. L. 2003-01-02 minėta vykdomoji byla perduota vykdyti pareiškėjui. 2003-07-08 pareiškėjas pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui teikimą dėl V. L. atleidimo nuo konfiskavimo bausmės. Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 23 d. nutartimi minėtas pareiškėjo teikimas atmestas. Byloje nėra duomenų, kad minėta teismo nutartis buvo apskųsta. Kaip matyti iš byloje pateikto Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2008-10-16 rašto Nr. SD-601.1, pareiškėjas apie minėtos nutarties priėmimą buvo informuotas 2003-07-24 raštu. Nustatyta, kad automobilis ,,Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini), nuo jo paėmimo dienos saugomas UAB ,,Edvima“ mokamoje automobilių aikštelėje ((duomenys neskelbtini)). 2005-04-07 Varėnos rajono policijos komisariatas raštu Nr. 55-1 kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas atsiimti automobilį ir jį realizuoti. 2005-04-27 Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (01-13)-S-55459 kreipėsi į pareiškėją, prašydama informuoti, kada minėtas automobilis bus perduotas inspekcijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į minėtą Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą atsakė. Nustatyta, kad 2008-09-17 raštu Nr. 64 UAB ,,Edvima“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama perduoti automobilį ,,Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žinion. 2008-09-19 raštu Nr. 68 UAB ,,Edvima“ kreipėsi į Varėnos r. apylinkės vyr. prokurorą, nurodydama, kad pareiškėjas nevykdo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir prašė vyr. prokurorą pasinaudoti jam suteikta teise, atliekant nuosprendžio vykdymo kontrolę aptariamoje baudžiamojoje byloje. Nustatyta, kad 2008-10-16 Varėnos rajono apylinkės prokuratūra raštu Nr. SD-601.1 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, prašydama spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo. Teismas, vadovaudamasis Antstolių įstatymo (2005-11-22 redakcija Nr. IX-876) 2 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės) 3, 4 punktais, Baudžiamojo proceso kodekso (2008-04-15 redakcija Nr. IX-785) 357 straipsnio 1, 2 dalimis, Civilinio proceso kodekso (2008-04-15 redakcija Nr. IX-743) 692 straipsniu, Taisyklių 4.1, 4.4 punktais, konstatavo, kad paminėtos teisės aktų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina antstoliui privalomus atlikti veiksmus, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl konfiskuoto turto. Minėti teisės aktai įpareigoja pareiškėją perduoti konfiskuotą turtą atitinkamai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir per tris dienas grąžinti vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas, jį padavusiam teismui. Pareiškėjas minėtų vykdymo veiksmų nesiėmė ir delsė juos atlikti. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai būtų trukdžiusios pareiškėjui atlikti nustatytus vykdymo veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo vykdomojo rašto išdavimo (2002-10-10) jau praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau iki šiol būtini vykdymo veiksmai nėra atlikti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė vieną iš Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų antstolių pareigų – vykdyti vykdomuosius dokumentus, nes, gavęs nustatyta tvarka išduotą vykdomąjį raštą, delsė atlikti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus vykdymo veiksmus. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnį, kuriame numatyta antstolio pareiga sąžiningai atlikti profesines pareigas, ir Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktą, kuriame įtvirtinta, kad antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Pareiškėjas nesiekė kuo greičiau ir efektyviau įvykdyti teismo sprendimo, be pateisinamos priežasties ilgą laikotarpį delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ignoravo kompetentingų institucijų ir privačių asmenų prašymus ir tuo pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nustatydamas, ar pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo ar kitų teisės aktų, kurie įtvirtina antstolių pareigas, nuostatas, gali remtis visais teisės aktais, reglamentuojančiais antstolių kompetenciją ir nustatančiais antstoliams privalomus atlikti vykdymo veiksmus. Kitu atveju susiklostytų nelogiška situacija, nes Antstolių įstatymo ar kito teisės akto, kuris įtvirtina antstolio pareigas, pažeidimas turėtų būti konstatuojamas, neišanalizavus, kokie privalomi vykdymo veiksmai sudaro antstolio pareigą, kurią jis pažeidė. Todėl atsakovas, iškeldamas pareiškėjui drausminę bylą ir motyvuojamoje dalyje remdamasis civilinio proceso įstatymais ir poįstatyminiais aktais, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė. Tačiau įsakymo nuostata, kurioje tvirtintina, kad pareiškėjas pažeidė Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nepagrįsta, nes atsakovui nėra suteikiama kompetencija konstatuoti pareiškėjo vykdytų procesinių veiksmų pažeidimą, minėto straipsnio pažeidimas gali būti tik vienas iš motyvų, sprendžiant dėl vienos iš antstolio pareigų, numatytų Antstolių įstatyme ir kituose teisės aktuose tinkamo arba netinkamo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, išsprendė tik drausmės bylos iškėlimo antstoliui klausimą, atsakovas neišsprendė antstolio procesinių teisių ir pareigų klausimo. Antstolio procesinių teisių ir pareigų klausimas gali būti išspręstas tik bendrosios kompetencijos teismui išnagrinėjus bylą Civilinio proceso kodekso 510-513 straipsnių nustatyta tvarka. Nurodyta tvarka yra užbaigiamas apylinkės teismo antstolio veiklos kontrolės procesas. Teisingumo ministras sprendžia analogiškus klausimus, tačiau gali taikyti skirtingas priemones – drausminę atsakomybę, kuria pritaikius nėra sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių ir pareigų nustatymo, bet yra skiriama nuobauda. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nustatyta tvarka apie svarstymą iškeli drausmės bylą informuotas ir pateikė savo paaiškinimą (Drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 6 p.). Teismas taip pat nustatė, kad skundžiamas įsakymas priimtas, nepažeidžiant nustatytų terminų (3 mėnesiai) ir laikantis Drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 7.1-7.6 reikalavimų. Apie priimtą įsakymą pareiškėjas nustatyta tvarka informuotas. Šiuo atveju netaikytinas terminas dėl drausmės bylos iškėlimo, nes antstoliui nevykdant pareigos, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsėsi tiek drausmės bylos iškėlimo metu, tiek šiuo metu. Todėl teismas konstatavo, kad jokių procesinių pažeidimų, iškeliant pareiškėjui drausmės bylą, nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 1R-434 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tam įgaliotos institucijos, todėl jo panaikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą, nėra faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą skelbti apie priimtą teismo sprendimą. Atsakovas nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovą paskelbti spaudoje apie priimtą sprendimą. Teisės aktai nenumato tokios pareigos atsakovo institucijai, todėl negali būti sprendžiamas tokio įpareigojimo teismo sprendimu klausimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas manydamas, jog turi teisę ginti garbę ir orumą, turi teisę inicijuoti civilinį ginčą bendra tvarka, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas skundžiamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne jo paskelbimo visuomenei forma ir tvarka. Asmens teisė reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius asmens garbę bei orumą ir neatitinkančias tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra numatyta Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Pareiškėjas gali ginti savo civilines teises bendrosios kompetencijos teisme, nes šis ginčas atsiranda iš civilinių teisinių santykių.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 92-94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamo įsakymo nuostata, kurioje tvirtinama, kad pareiškėjas pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pagrindinė aplinkybė, dėl ko pareiškėjas nesutiko su įsakymu. Teismas jos tinkamai neįvertino ir ja nesivadovavo priimant sprendimą.

2. Antstolio teikimas visiškai nesusijęs su antstolio procesiniais vykdymo veiksmais, kadangi, įsigaliojus naujiems Lietuvoje įstatymams, pagal Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, kurios neteko galios nuo 2003-07-09, tik antstolis galėjo kreiptis su teikimu į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl atleidimo nuo turto konfiskavimo bausmės. Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 23 d. nutartis nenustato ir neapsprendžia šioje byloje antstolio veiksmų, o tik palieka galioti vykdomojo rašto pagrindą - nuosprendį.

3. Pareiškėjo skundas nekvestionuoja atsakovo kompetencijos atlikti patikrinimus pagal skundus dėl antstolio veiksmų, tos kompetencijos, kuri leidžia atsakovui už nustatytus pažeidimus iškelti antstoliui drausmės bylą. Tačiau, pareiškėjo manymu, tik teisėtumas suteikia antstolio vykdymo veiksmams, ir jų įvertinimui, logikos. Atsakovo kompetencijai priklauso būtent nustatyti ir kontroliuoti antstolio darbo organizavimo pareigas ir finansinės veiklos pareigas. Todėl visiškai logiška atsakovui, atliekant patikrinimą, priimant įsakymus, taikyti tas teises normas ir tirti tokius antstolio veiksmus, kurie įeina į atsakovo kompetencijai priklausantį teisinio reguliavimo sritį. Taikyti ir aiškinti teisės normas, reguliuojančias antstolio procesinę veiklą, atsakovui neleidžiama ir nebūtina, nes tai tik bendrosios praktikos teismų kompetencija.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-104) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai, sprendžiant, ar buvo pagrindas iškelti pareiškėjui drausmės bylą, įvertino jo atliktų (neatliktų) veiksmų turinį Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso bei kitų poįstatyminių teisės aktų rėmuose. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Varėnos rajono apylinkės teismui 2003 m. liepos 23 d. nutartimi atmetus pareiškėjo teikimą dėl atleidimo nuo turto konfiskavimo bausmės jam nekilo pareigos vykdyti vykdomojo dokumento. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo vykdyti vykdomojo rašto dėl turto konfiskavimo, nes Varėnos rajono apylinkės teismas, atmetęs jo teikimą, nenurodė kokie veiksmai, kokiu būdu ir terminais turi būti atlikti. Teismas neturėjo aiškinti pareiškėjui, kokius veiksmus ir kokiais terminais jis turi atlikti, kad vykdomasis raštas būtų tinkamai bei laiku įvykdytas, nes antstolis pats privalo žinoti, kokie veiksmai priskirtini jo kompetencijai, vykdant įstatymų nustatytas pareigas bei tokių veiksmų atlikimo būdai ir terminai. Antstolis savo veikloje neturi pažeidinėti ne tik Civilinio proceso kodekso nuostatų reikalavimus, bet ir Antstolių įstatyme, Antstolių profesinės etikos kodekse ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei tinkamai vykdyti jo kompetencijai priskirtas pareigas. Todėl ir egzistuoja mechanizmas, kuris kompetentingas įvertinti antstolio veiksmus, kurie viršija Civilinio proceso kodekso 594 straipsnyje apibrėžtas teismo kontrolės ribas, ir kuris gintų ne subjektines pažeistas teises, o antstolių veiklos principus. Antstolio veiklos principai, darbo organizavimas, antstolio profesijos garbė ir prestižas, antstolio funkcijų sąžiningas vykdymas negali būti vertinami procesinių veiksmų kontekste. Teismas teisingai konstatavo, kad Teisingumo ministerija, nustatydama, ar pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo ar kitų teisės aktų, kurie įtvirtina antstolių pareigas, nuostatas, gali remtis visais teisės aktais, reglamentuojančiais antstolių kompetenciją ir nustatančiais antstoliams privalomus atlikti vykdymo veiksmus.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Edvima“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99) nurodo, kad antstoliui A. C. taikytina griežta drausminė nuobauda, kuri įpareigotų teisingai suprasti Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, kuriuos antstolis taikytų atliekant jam patikėtas pareigas ir pavestas funkcijas, o ne tam, kad patikėtų pareigų ir pavestų funkcijų išvengtų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106) palaiko pareiškėjo prašymą peržiūrėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. priimtą sprendimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tiek Teisingumo ministerija, tiek Lietuvos antstolių rūmai gali vertinti antstolių darbo organizavimą ir profesinę etiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1R-434 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. C.“ teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-10).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1R-434 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. C.“, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, iškėlė antstoliui A. C. drausmės bylą. Skundžiamu įsakymu antstolio A. C. neveikimas, vykdant Varėnos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, įvertintas kaip antstolio pareigų nevykdymas, Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių įstatymo 3 straipsnio bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto nuostatų pažeidimas.

Pareiškėjas A. C. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias antstolio procesinę veiklą, kurios neįeina į atsakovo kompetencijai priklausančią teisinio reguliavimo sritį.

Antstolių įstatymo (2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-415 redakcija) 13 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. balandžio 24 d.).3 punkte nustatyta, kad teisingumo ministras gali iškelti drausmės bylą antstoliui už Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, Antstolių profesinės etikos kodekse ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.

Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant, ar pareiškėjui atsakovo įsakymu pagrįstai buvo iškelta drausmės byla, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ar kitų norminių teisės aktų, įtvirtinančių antstolio pareigas, reikalavimus.

Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolių įstatymo 3 straipsnis (antstolių veiklos principai) numato, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas nustato, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Įvertinus Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą antstolio pareigą – vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, Baudžiamojo proceso kodekso (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-785) 357 straipsnio 2 dalyje, Civilinio proceso kodekso (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743) 692 straipsnyje, Taisyklių 4.1 punkte numatytus antstolio privalomus atlikti veiksmus, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl konfiskuoto turto, antstolių veiklos principus, taip pat bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, būtinų vykdymo veiksmų neatliko (byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, trukdžiusių pareiškėjui atlikti privalomus vykdymo veiksmus), tuo pažeisdamas Antstolių įstatymo 3 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto nuostatas.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas, iškeldamas pareiškėjui drausmės bylą, vertino antstolio procesinių veiksmų teisėtumą (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 594 str. 1 d.). Tai, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumo kontrolę vykdo bendrosios kompetencijos teismai, neapriboja atsakovo teisės, nustatant, ar pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ar kitų norminių teisės aktų, įtvirtinančių antstolio pareigas, reikalavimus, vadovautis teisės aktais, nustatančiais antstoliams privalomus atlikti vykdomus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, iškeldamas pareiškėjui drausminę bylą ir motyvuojamoje dalyje remdamasis civilinio proceso įstatymais ir poįstatyminiais aktais, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė. Atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, išsprendė tik drausmės bylos iškėlimo antstoliui klausimą, atsakovas neišsprendė antstolio procesinių teisių ir pareigų klausimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos esmė atskleista, teismo sprendime išanalizuoti esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai, teismo sprendime išdėstytus teiginius logiškai patvirtina jame padarytos išvados.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo A. C. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius