Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo J. D..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai dėl A. M. kaltės padaryti.

Apeliaciniame skunde A. M. nurodo, jog serga psichine liga. Šį apelianto teiginį iš dalies patvirtina prie apeliacinio skundo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 10), be to, pagrįstų abejonių dėl apelianto tinkamo situacijos suvokimo kelia tiek nukentėjusiosios paaiškinimai (b. l. 4), tiek paties apelianto skunde dėstomi argumentai (b. l. 16). Pažymėtina, kad ši aplinkybė nebuvo vertinta ir tirta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga ištirti, ar toks asmens sveikatos sutrikimas galėjo lemti jo veiksmus ir aplinkos suvokimą. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šiuo atveju asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės (subjektyvioji pusė) dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Šiai aplinkybei išsiaiškinti taip pat tikslinga rinkti papildomų įrodymų.

Pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 174 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tokiais atvejais byla gali būti nagrinėjama nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tik tuo atveju, jei jis vengia atvykti pagal policijos ar teisėjo šaukimą ar vengia būti policijos atvesdinamas. Taigi pagal šias nuostatas, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byla jam nedalyvaujant gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas A. M. administracinę bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir nesiėmęs priemonių jo dalyvavimui užtikrinti, kas šiuo atveju įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Byloje nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, kokius paaiškinimus ar prašymus pirmosios instancijos teisme teikė posėdyje dalyvavę asmenys, kokie įrodymai buvo tirti.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.