Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino P. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 3 000 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad buvo užfiksuotas faktas, jog 2010 m. balandžio 29 d. iš kooperatinės bendrovės „Alionys“, esančios Medžiotojų g. 13, Širvintose, nuotekų surinkimo duobės bėga nuotekos. Išleidžiant nuotekas į aplinką buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto reikalavimas.

P. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti Institucijai. Nurodė, kad inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Paaiškino, kad Medžiotojų g. 13, Širvintose, nebuvo ir nėra jokių nuotekų. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai priekaištavo dėl nedidelių nuotekų, kurios buvo ne jo vadovaujamos įmonės teritorijoje, tų nuotekų susidarymo mechanizmas nenustatytas. Nurodė, kad toje vietoje praeina atskirų kitų namų valdų požeminės kanalizacijos sistemos, dėl ko agentūros pareigūnai turėjo (ir turi) ištirti visą tai su kitų valdų savininkais. Jo vadovaujama įmonė net nėra ir žemės sklypo Medžiotojų g. 13, Širvintose, savininkė. Be to, mano, kad skirta nuobauda yra aiškiai per griežta. Neįvertinta tai, kad įmonei vadovauja tik nuo 2009 m. lapkričio. Įmonei tenka skirti labai daug dėmesio ir laiko, gyvena Kaune, o įmonė – Širvintų rajone. Taip pat neįvertinta tai, kad jo niekas neinformavo apie kokius nors už įmonės teritorijos esančius įrenginius, kuriuos turėtų prižiūrėti ir rūpintis; niekas neišdavė jokių pastato planų, atitinkamų požeminių komunikacijų planų, jų neturi Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai. Nurodė, kad jo darbo užmokestis įmonėje – 800 litų (neatskaičius mokesčių), turtinė padėtis yra gana sunki. Mano, kad yra pagrindas mažinti nuobaudą iki minimumo arba net taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimu skirtą 3000 litų baudą sumažino iki 900 litų.

Apeliaciniu skundu P. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir jo skundą patenkinti – Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog 2010 m. rugsėjo 14 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį vėlesniam laikui dėl jo ligos (buvo atlikta operacija), kad galėtų dalyvauti bylos nagrinėjime. Mano, jog dalyvaudamas teismo posėdyje būtų galėjęs argumentuotai atsikirsti Institucijos atstovo paaiškinimams. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai neįrodo nei pareiškėjo, nei KB „Alionys“ kaltės, o leidžia daryti tik prielaidą. Pažymi, jog Institucijos darbuotojai jam, kaip KB „Alionys“ direktoriui priekaištavo bei tyrė visai kitą vietą, nei dabar aiškinama byloje, t. y. buvo tiriama vieta, esanti netoliese Širvintų tvenkinio, ženkliai toliau nuo bendrovės naudotos teritorijos ribų (dėl to iki šiol yra tebesiaiškinama).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

P. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad iš jo vadovaujamos kooperatinės bendrovės „Alionys“ nuotekų surinkimo duobės bėga nuotekos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamuoju atveju byloje surinkti įrodymai nėra pakankami neabejotinai išvadai dėl asmens kaltės padaryti. Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotas nuotėkų išbėgimo faktas (b. l. 14-15), tačiau neužfiksuota vieta, iš kur jos nutekėjo. Patikrinimo akte (b. l. 13) taip pat iš esmės remiamasi tik prielaida, nurodant, jog esamu adresu be kooperatinės bendrovės „Alionys“ daugiau niekas veiklos nevykdo ir negyvena. Tuo tarpu tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde P. V. teigia, jog toje vietoje praeina atskirų kitų, namų valdų, požeminės kanalizacijos sistemos. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pateikė UAB „Širvintų vandenys“ raštą su priedu, kuriame užfiksuoti iš Medžiotojų g. 13 išvežti nuotekų kiekiai ir datos bei paaiškino, kad nuotekos buvo išbėgę iš rezervuaro. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje P. V. nedalyvavo – jis buvo pateikęs motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos (b. l. 19-24), bet pirmosios instancijos teismas šio prašymo nesvarstė, dėl jo nei skundžiamoje nutartyje, nei kitame procesiniame dokumente niekaip nepasisakė. Dėl šios priežasties apeliantui buvo apribota galimybė pateikti savo poziciją dėl Institucijos naujai pateiktų dokumentų, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteikta teisė apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai apskritai tyrė visai kitą vietą, esančią netoli Širvintų tvenkinio. Pirminiame P. V. paaiškinime taip pat nurodoma, kad nuotekos buvo išsilieję ne jų įmonės teritorijoje prie tvenkinio (b. l. 12). Byloje esant nepakankamai informatyvioms nuotraukoms, nesant jokio teritorijos plano, neuždavus papildomų klausimų tiesiogiai pažeidimą fiksavusiems pareigūnams, negalima pašalinti byloje esančių neaiškumų ir neginčijamai paneigti šios apelianto keliamos versijos. Todėl, pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus pareiškėjo bylą pastarajam nedalyvaujant, buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat, nesudarius galimybės atsakomybėn traukiamam asmeniui asmeniškai ar per atstovą apklausti kaltinimo liudytojus, nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą grąžinant tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.