- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-401-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27001-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „AM laiptai“
- Atsakovas
- I. Č.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AM laiptai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AM laiptai“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos, baudos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3.774,74 Lt skolos, 5.400,00 Lt netesybų, 10.000,00 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. sausio 24 d. šalys sudarė gamybos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti laiptus-lentynas pagal brėžinius ir specifikaciją, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Šalys susitarė, kad laiptai bus pagaminti iš užsakovo medžiagos, o bendra darbų kaina – 3.904,00 Lt be PVM. Iš šios sumos buvo atimamos 200,00 Lt išlaidos lakui, 660,00 Lt išlaidos transportui, taip pat atsakovė įsipareigojo sumokėti pridėtinės vertės mokestį nuo darbų kainos, todėl bendra darbų kaina buvo 4.542,24 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turėjo pretenzijų dėl laiptų montavimo, todėl įvykdytų darbų aktas turėjo būti pasirašytas ir apmokėtas dar 2012 m. balandžio mėnesį. 2012 m. kovo 21 d., tai yra dar iki darbų pradžios, ieškovas elektroniniu paštu iš atsakovės gavo užsakymą dėl papildomų darbų atlikimo, vėliau buvo užsakyti du lovagaliai, laiptų tvorelių montavimas bei grindjuosčių nutiesimas. Ieškovui buvo pateiktos virtuvinių baldų detalės, iš kurių jis turėjo sumontuoti baldus. Ieškovo direktorius 2012 m. balandžio 4 d. buvo nuvykęs į patalpas ir pastebėjo, kad sienos yra nelygios, grindų plytelių klijavimo darbai atlikti nekokybiškai, todėl nusprendė nepradėti montavimo darbų ir apie šiuos trūkumus pranešė atsakovei ir jos atstovui. Šalys susitarė, kad už virtuvės baldų surinkimą ir montavimą atsakovė sumokės 1.500,00 Lt be PVM. Darbai buvo baigti 2012 m. balandžio 20 d., bet nepriimti. PVM sąskaita-faktūra ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo išsiųsti atsakovės atstovui, nes ieškovui nebuvo žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas, tik darbų atlikimo vieta. Atsakovė nenori mokėti už ieškovo atliktus darbus, vengė apžiūrėti įvykdytus darbus, pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą bei apmokėti išrašytą sąskaitą-faktūrą.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog tarp šalių rašytinė sutartis buvo sudaryta tik dėl laiptų-lentynos pagaminimo ir sumontavimo. Sutartyje buvo numatyta 3.904,00 Lt darbų ir medžiagų kaina, į kurią įėjo visi mokesčiai, išskyrus PVM. Pagal sutarties Priedą Nr. 1 darbų kainą sudarė 2.100,00 Lt, todėl tik nuo šios sumos skaičiuotinas PVM, kuris sudaro 440,00 Lt. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių papildomų darbų užsakymą ir jų kainos suderinimą. Žodžiu su ieškovu buvo suderinta, kad už virtuvės sumontavimo darbus, priklausomai nuo sudėtingumo, bendra kaina bus nuo 1.000,00 Lt iki 1.500,00 Lt. Atsakovė ieškovui yra sumokėjusi maksimalią sumą pagal aptartas kainos ribas, t.y. 1.500,00 Lt. Papildomai žodžiu buvo susitarta, kad jis už 450,00 Lt sumą išpjaus, nulakuos ir priklijuos lovagalį, tačiau šio darbo ieškovas neatliko, o pateiktas medžiagas sunaudojo montuodamas laiptus. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovė neturėjo pretenzijų dėl laiptų montavimo ir kitų darbų, nes konkretūs darbų trūkumai ir brokas buvo išdėstyti ieškovui raštu atsakovės atstovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesutiko ištaisyti šių trūkumų, atsakovė negalėjo pasirašyti darbų atlikimo akto. Dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, darbų neatlikimo, darbų trūkumų, atsakovė patyrė nuostolių ir nepatogumų. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, nes jam sumokėjo iš viso 5.426,00 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1.732,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį – 469,76 Lt. Priteisė iš ieškovo 11,00 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal šalių 2012 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį dėl laiptų-lentynos pagaminimo ir sumontavimo atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 4.344,00 Lt (3.904 Lt + 440 Lt). Atsakovės atstovas 2012 m. kovo 21 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovą dėl papildomų darbų atlikimo, tai yra dėl virtuvės baldų, užsakytų iš „Ikea“ parduotuvės, sumontavimo, kaitlentės, gartraukio įmontavimo, dviejų šviestuvų pajungimo, šaldytuvo įmontavimo, indaplovės įmontavimo ir pajungimo. Vėliau dar papildomai buvo užsakyti du lovagaliai, laiptų tvorelės montavimas, grindjuosčių nutiesimas. Šalys žodžiu susitarė, jog virtuvės sumontavimo darbų kaina bus nuo 1000 Lt iki 1500 Lt, priklausomai nuo sudėtingumo. Liudytojas A. M. teismo posėdyje patvirtino šią aplinkybę, jog šalys žodžiu sutarė, jog virtuvės montavimo darbų ir elektros darbų kaina bus apie 1600 Lt. Taip pat su ieškovu buvo sutarta, kad jis už 450 Lt sumą išpjaus, nulakuos ir priklijuos lovagalį. Pagal byloje pateiktus duomenis – šalių elektroninį susirašinėjimą, šalių preliminariai suderinta darbų suma – 6.530,00 Lt, įskaitant darbus pagal 2012 m. sausio 24 d. sutartį.
Teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartis. Pagal šalių pasirašytos sutarties 4.1.2 punktą užsakovas įsipareigojo pastebėtus darbuose nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos vykdytojui (rangovui). Sutarties 4.2.2. punktas numato, kad jeigu darbų atlikimo metu arba juos atlikus pasidaro aišku, kad jie nebus tinkamai atlikti, tai užsakovas turi teisę nustatyti vykdytojui (rangovui) atitinkamą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu vykdytojas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui pataisyti darbus vykdytojo sąskaita. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepriėmė iš ieškovo atliktų darbų tiek pagal šią sutartį, tiek ir pagal papildomą susitarimą dėl papildomų darbų bei reikalavo neatlygintinai pašalinti jos nurodytus darbų trūkumus. Tai, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamai atliktų darbų patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas. Atsakovės atstovas 2012 m. gegužės 21 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad blogai užtepta virš viršutinio laipto akrilu, ortakyje blogai įdėtas atbulinis vožtuvas (rūksta, barška), kliba virtuvės kranai, reikia uždengti nereikalingas skyles virtuvinių spintelių viduje, nepadarytas lovagalis, nepritvirtinta grindjuostė. Pagal atsakovės ir liudytojų parodymus nustatyta, jog ieškovo darbuotojai kelis kartus bandė taisyti atliktų darbų trūkumus – perkabinėjo virtuvės spinteles, iš naujo gręžė skyles, atliko kitus darbus. Be to, nustatyta, jog lovagalio ieškovas taip ir nepadarė, nes atsivežtą į butą lovagalį sunaudojo montuojant laiptus. Grindjuostė nebuvo pritvirtinta, nes liko nepritvirtintas lovagalis. Dėl laiptų tvorelės atsakovė susitarė su trečiuoju asmeniu, ir ieškovas jos negamino atsakovei. Byloje atsakovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūrų kopijos taip pat patvirtina, jog atsakovė patyrė nuostolių, kadangi ieškovui nepašalinus visų trūkumų, kuriuos ji nurodė per savo atstovą, juos šalino samdydama kitus asmenis ir tokiu būdu užbaigė lovagalio bei tvorelės montavimo darbus.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad šalių sutartų darbų kaina buvo didesnė, t.y. 9.200,74 Lt. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog pilnai ir tinkamai atliko visus su atsakove sutartus papildomus darbus (CPK 178, 185 straipsniai).
CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę privalo įrodyti rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą, taikoma pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį ir yra griežta, tai yra be kaltės (LAT 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004).
Kadangi pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog šalys buvo sutarę dėl 6.530,00 Lt darbų kainos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatliko kai kurių sutartų darbų, tai yra lovagalio montavimo ir grindjuostės pritvirtinimo (500,00 Lt) bei laiptų tvorelės montavimo (500,00 Lt), todėl iš sutartos 6.530,00 Lt darbų kainos minusuotina neatliktų darbų kaina bei 4.344,00 Lt suma pagal sutartį. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė ieškovui pagal sutartį turėjo sumokėti 4.344,00 Lt bei už papildomus darbus 1.496,00 Lt (su PVM) sumą. Kadangi atsakovė pagal pateiktus į bylą duomenis yra sumokėjusi ieškovui 5.426,00 Lt sumą, teismas padarė išvadą, jos ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.672-6.680 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).
Teismas nustatė, kad atsakovė pagal rašytinę sutartį su ieškovu galutinai atsiskaitė 2013 m. gegužės 3 d. Todėl nuo tos dienos nutraukiamas sutartinių netesybų skaičiavimo terminas. Dėl kitų papildomų darbų šalys buvo sutarę tik žodžiu, taigi, už šiuos darbus nėra teisinio pagrindo priteisti sutartyje numatytas netesybas, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teismas pažymėjo, kad neturtinę žalą reikia įrodyti, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, be to, ieškovas nenurodė, jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių tokios žalos pagrįstumą ir jos dydį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra taip pat atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „AM Laiptai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
1) Teismas neatsižvelgė į antstolės D. P. 2013 m. birželio 3 d. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo užfiksuoti susirašinėjimai elektroniniu paštu su atsakovės atstovu, kuris negalėjo būti atstovu, nes neturėjo jokių įgaliojimų. Protokolas įrodo, kad atsakovė faktiškai priėmė pagrindinius ir papildomus darbus. Teismas nagrinėjo tik 2012 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį, tačiau neatsižvelgė į atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, bei PVM sąskaitą-faktūrą. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad užsakovas pagal 2.4 punktą atsiskaito po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad į sutarties kainą neįeina sienų, grindų ar lubų lyginimas (kuris buvo atliktas) užsakovo patalpose, bei papildomi apdailos darbai. Medžiagas pateikia užsakovas. Tačiau užsakovas medžiagų nepateikė, todėl ieškovas turėjo papildomų išlaidų medžiagoms. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad buvo susitarta, jog už medžiagas sumokės atsakovė. Tačiau už medžiagas sumokėjo ieškovas, o atsakovė vengė atsiskaityti. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad darbų eigoje susitarus vykdytojui ir užsakovui darbų kiekiai ir kaina gali keistis, o sąmata tikslinama pagal darbų faktą. Kadangi reikėjo atlikti papildomus darbus, kurie sutartyje nebuvo numatyti, tačiau kliudė atlikti pagrindinius darbus, suma už darbus padidėjo. Užsakovai neatsiskaitė už atliktus papildomus darbus, negana to atliktų darbų laiku nepriėmė, todėl ieškovas patyrė nuostolius. Šalys sutartimi numatė baudą, už tai, kad delsiama atsiskaityti. Tačiau teismas šios aplinkybės neaptarė. Atsakovė pažeidė sutartinį įsipareigojimą sumokėti už atliktus darbus per terminą, numatytą sutartyje. Pati atsakovė minėtoje sutartyje numatė punktą dėl netesybų – 5400,00 Lt, todėl ši suma turėjo būti priteista, kadangi atsakovė pradėjo atsiskaitinėti tik po mano pretenzijos gavimo iš antstolės, o po atliktų darbų.
2) Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė slapstėsi, neįmanoma buvo jos surasti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė galutinai atsiskaitė 2013 m. gegužės 3 d. Tačiau tik pasitelkus antstolę D. P. į pagalbą, atsakovė 2013 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 1.086,00 Lt sumą. Todėl į bylą įtrauktos išlaidos antstolei yra pagrįstos. Atsakovė nenorėjo atsiskaityti už atliktus darbus ir dėl to slapstėsi. Galima traktuoti, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas ir atsakovė sutinka su jame nurodyta suma. Teismas į šį faktą neįsigilino. Sutarties 4.1.1. punkte nurodyta, kad jei ne dėl vykdytojo kaltės užsakovas nepriima atliktų darbų per 10 dienų nuo šia sutartimi numatytos darbų priėmimo-perdavimo dienos, laikoma, kad darbai atlikti laikantis šios sutarties sąlygų pilnai ir laiku. Pagal sutarties 6 punktą per garantinį laikotarpi užsakovas pretenzijos nepateikė. Todėl darytina išvada, kad užsakovas sutinka su sudaryta sąmata ir darbų priėmimo-perdavimo aktu, bei juose nurodyta 9.382,34 Lt suma. Teismas pažymėjo, kad užsakovė pateikė į bylą duomenis, kad ji sumokėjo ieškovui 5.426,00 Lt, pagal PVM sąskaitą-faktūrą ir darbų priėmimo-perdavimo aktą, turėjo sumokėti 9382,34 Lt. Todėl 3.956,34 Lt (9382,34-5426,00) skola liko nesumokėta. Liudytojų parodymai patvirtino, kad buvo atliekami ir papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti sutartyje ir kurių kaina įėjo į PVM sąskaitą-faktūrą. Atliktų darbų kokybės atsakovė neginčijo ir pretenzijų nepareiškė. Teismas parašė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog šalys buvo susitarę dėl 9.382,34 Lt, bet pats atsisakymas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo įrodo, kad toks susitarimas egzistavo. Kadangi pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta dėl papildomų darbų.
3) Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos sutartis. Teismas neteisingai traktavo ir taikė CK straipsnius, nes darbo rezultato trūkumai susidarė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl prieš tai dirbusių darbuotojų kaltės, nes sienos ir grindys buvo nelygios, blogai sudėtos parketlentės. Po sutarties pasirašymo atsakovė pranešė, kad kiti rangovai nekokybiškai atliko darbus ir paprašė ieškovo pradėti darbus nuo balandžio pradžios. Dėl šių priežasčių ieškovas negalėjo atlikti sutartyje numatytų darbų, nepašalinęs minėtų trūkumų. Minėtus trūkumus apeliantas ištaisė, tačiau už atliktus darbus atsakovė jam nesumokėjo.
4) Atsakovei nepagrįstai buvo priteistos 1732,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes dėl jos nesąžiningų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius. Pateikta medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo pažemintas ne vieną kartą, kad nelaimės nieko teisme. Tai įrodo, kad pasirašydama sutartį atsakovė jau buvo numačiusi nesumokėti pinigų. Teismas neišnagrinėjo visų pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik atsakovės atstovo parodymais. Susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės atstovas ieškovą pastoviai įžeidinėjo. Tai sukėlė jam man dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. Č. prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus ir juos vertino. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas atsakovės atstovo laiškas ieškovui įrodo, jog atsakovė reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų ir išvardino konkrečius darbų trūkumus ar neatliktus darbus. Joks byloje esantis rašytinis įrodymas nei liudytojų paaiškinimai nepatvirtina, kad atsakovė faktiškai priėmė darbus. Atsakovė jokio darbų perdavimo-priėmimo akto nėra pasirašiusi ir jokios PVM sąskaitos-faktūros taip pat nėra priėmusi ar patvirtinusi. Todėl vienašališkai ieškovo surašytu aktu ir PVM sąskaita-faktūra, kuriuose užfiksuoti faktiškai neatlikti darbai ir nepanaudotos medžiagos, remtis nėra kokio pagrindo. Atsakovė niekur nesislėpė, nevengė bendrauti, jos atstovas susirašinėjo su ieškovu el.paštu, bendravo telefonu ir asmeniškai, todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į antstolę dėl dokumentų persiuntimo. Ieškovo vadovui buvo žinomas atsakovės namų adresas. Bylose esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas išvyko iš objekto, neužbaigęs visų darbų, nesikreipė į ieškovę dėl jų perdavimo-priėmimo, žadėjo vėliau atvykti ir juos užbaigti bei ištaisyti trūkumus, tačiau šių pažadų nesilaikė. Teismas sprendime tinkamai ir teisingai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos santykius. Ieškovas nenurodo, kokia bylos medžiaga patvirtina tokius jo teiginius, kokius konkrečius trūkumus ir kada jis pašalino. Todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti ieškovo prašomas sumas, į kurias buvo įtraukta ir šių neatliktų darbų kaina. Ieškovo reikalavimas priteisti 10.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą neturi jokio teisinio pagrindo, o taip pat jis nebuvo pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais neturtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Šalių tarpusavio tiesioginis neviešas susirašinėjimas ir savo teisinių galimybių laimėti ginčą subjektyvus išankstinis įvertinimas yra teisėtas veiksmas ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad tuo ieškovui puvo padaryta kokia nors neturtinė žala. Ieškovas praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Pagal 2012 m. sausio 24 d. sutarties 2.5 punktą atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškovu tik po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Kol nebuvo ištaisyti trūkumai, atsakovė neturėjo pagrindo pasirašyti priėmimo-perdavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl tinkamo vartojimo rangos sutarties sąlygų vykdymo, atliktų darbų kokybės bei už juos mokėtinos kainos.
Byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. sausio 24 d. sudarė sutartį gamybai, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti laiptus-lentynas pagal brėžinius ir specifikaciją, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą darbą bei prekę ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą (b.l. 32-34). Priede Nr. 1 prie sutarties nurodyta darbų ir medžiagų kaina – 3.904,00 Lt (b.l. 35). Byloje esantys dokumentai, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad po sutarties sudarymo šalys žodžiu susitarė dėl papildomų darbų, tai yra dviejų lovagalių, laiptų tvorelių montavimo, grindjuosčių nutiesimo bei „Ikea“ virtuvės baldų sumontavimo. Ieškovas 2012 m. balandžio 20 d. sudarė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė visų panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kainą – 9.382,34 Lt (b.l. 27). PVM sąskaitoje-faktūroje, išrašytoje 2012 m. balandžio 20 d., nurodyta, jog atsakovė turi sumokėti 9.382,34 Lt (b.l. 28). Atsakovė nepriėmė ir nepasirašė šių dokumentų.
Sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo naudoti sąmatoje išvardintas medžiagas ir įrangą. Prie sutarties pridedama sąmata yra neatsiejama šios sutarties dalis. Pagal sutarties 3.1 punktą vykdytojas įsipareigojo laikytis šios sutarties pridedamos sąmatos. Pagal sutarties 2.2 punktą, jeigu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios sąmatą reikia viršyti, tai vykdytojas privalo nedelsiant apie tai įspėti užsakovą raštu. Gavęs įspėjimą užsakovas turi teisę vienašališkai atsisakyti nuo sutarties ar jos dalies (taip pat nuo sąmatos ar jos dalies), atlygindamas vykdytojui už darbus, atliktus pagal sąmatą iki įspėjimo pateikimo užsakovui. Darbų eigoje susitarus vykdytojui ir užsakovui pageidaujant, darbų kiekiai ir kaina gali keistis. Sąmata tikslinama pagal darbų faktą. Pagal sutarties 2.3 punktą vykdant darbus, pagrindinės medžiagos ir jų kainos turi būti suderintos su užsakovu. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį bendra vykdomų darbų kaina nurodyta priede Nr.1. Medžiagas pateikia užsakovas. Į šią kainą neįeina sienų, grindų ar lubų lyginimas užsakovo patalpose bei papildomi apdailos darbai, išskyrus atvejus, kai paminėti papildomi darbai iš anksto buvo suderinti su užsakovu ir nurodyti specifikacijose. Pagal 9.1 punktą, atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal užsakovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais susitarimais.
Nurodytose sutarties sąlygose buvo aiškiai susitarta, kaip bus nustatoma atliktų darbų kaina. Visų pirma šalys susitarė dėl Priede Nr. 1 nurodytos bendros 3.904,00 Lt kainos, į kurią taip pat įėjo ir medžiagos, transportas, keltas bei ekologinis mokestis. Taigi ieškovas negali remtis tuo argumentu, kad atsakovė nepateikė jam medžiagų, todėl ieškovas turėjo naudoti savas. Nurodytame priede į darbų kainą buvo įtraukta ir medžiagų kaina. Taip pat sutarties 2.3, 2.2 ir 9.1 punktai nustato, kad bet kokie papildomi darbai, kainų pasikeitimai, sąmatos viršijimas turi būti šalių aptariami raštu. CK 6.192 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Iš sutarties nuostatų sisteminio aiškinimo matyti, kad ją turėjo sudaryti trys pagrindinės dalys: pati sutartis, kurioje nustatytos bendrosios sąlygos, sutarties Priedas Nr. 1 ir sąmata. Tačiau atsakovė yra pasirašiusi tik pačią sutartį bei Priedą Nr. 1, tuo tarpu byloje esanti 2012 m. sausio 24 d. sąmata, kurioje nurodyta bendra visų darbų ir medžiagų kaina yra 9.382,34 Lt, nėra pasirašyta atsakovės (b.l. 31). Taigi pripažintina, kad šalys iš tikrųjų raštu susitarė tik dėl Priede Nr. 1 numatytos bendros 3.904,00 Lt darbų ir medžiagų kainos. Tuo tarpu dėl papildomų darbų šalys derėjosi žodžiu, jų nurodoma papildomų darbų suderinta kaina skiriasi. Pirmos instancijos teismas tyrė ieškovo bei atsakovės atstovo susirašinėjimą el.paštu, liudytojų parodymus ir teisingai nustatė, kad, atsižvelgiant į šalių derybas bei liudytojų, faktiškai atlikusių darbus, nurodomas kainas, šalys susitarė dėl bendros 6.530,00 Lt darbų ir medžiagų kainos.
Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad antstolės 2013 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė faktiškai priėmė darbus. Minėtame protokole yra užfiksuotas ieškovo ir atsakovės atstovo susirašinėjimas el.paštu, vykęs nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. (b.l 46). Šis susirašinėjimas patvirtina šalių derybas dėl sudarytos sutarties ir papildomų darbų atlikimo, atsakovės atstovo pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovės atstovo laiškai, rašyti 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. birželio 28 d., patvirtina, kad užsakovas nevengia priimti darbų, tačiau nurodo, jog jų trūkumai nėra ištaisyti. Taip pat šis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovo nurodoma 9.382,34 Lt suma užsakovui yra siurprizinė, šalys buvo žodžiu susitarę dėl kitos kainos, todėl atsakovės atstovas dar derėjosi ir kelis kartus siūlė galutinę 6.530,00 Lt ar 6.350,00 Lt kainą. Atsakovė 2013 m. liepos 19 d. buvo pateikusi ieškovui susitarimą, kuriame siūlė nustatyti bendrą visų darbų kainą – 5.426,00 Lt (b.l. 45). Nurodyti dokumentai patvirtina, kad šalys nebuvo susitarę dėl 9.382,34 Lt kainos.
Aukščiau nurodytas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad pagal sutarties 4.1.1 punktą atsakovė faktiškai yra priėmusi atliktus darbus. Atsakovės atstovas aiškiai raštu buvo nurodęs ieškovui darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymo priežastis, tai yra atlikti darbai buvo su trūkumais, nurodyta kaina neatitiko nei sutartyje nurodytos, nei šalių aptartos žodžiu. Pažymėtina, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas yra sudaromas sutarties pagrindu. Tuo tarpu ieškovo pateiktame akte yra nurodyti sutartyje neaptarti darbai, medžiagos bei jų kainos. Be to, pagal sutarties 4.2.2 punktą užsakovui buvo suteikta teisė dėl atliekamų darbų trūkumų reikalauti juos pašalinti. Todėl pripažintina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktą aktą.
Nesutiktina su ieškovu, jog atsakovė slapstėsi nuo jo. Kaip jau minėta aukščiau, tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu bei po darbų atlikimo, tarp šalių vyko susirašinėjimas, kuris patvirtino, kad tarp rangovo ir užsakovo kilo ginčas dėl darbų kokybės bei jų kainos. Kadangi ieškovas nesutiko su jokiais atsakovės atstovo pasiūlymais bei neištaisė visų nurodytų darbų trūkumų, šalių bendravimas nutrūko. Tačiau atsakovė 2013 m. gegužės 3 d. sumokėjo ieškovui 3.940,00 Lt už dalį atliktų darbų (b.l. 29-30).
Pagal sutarties 5.2 punktą užsakovas už kiekvieną uždelstą mokėjimą dieną pagal šią sutartį arba vengimą priimti darbą, privalo mokėti vykdytojui 30 litų baudą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, atsakovė nepriėmė darbo bei nemokėjo pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, kadangi buvo nustatyti darbų trūkumai bei kilo ginčas dėl nepagrįstai didelės sąskaitoje nurodytos kainos. Šis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovas darbus vykdė nekokybiškai bei nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos atliekamus darbus bei jų ir medžiagų kainas suderinti su užsakovu raštu. Be to, pripažintina, kad atsakovė visą kainą pagal raštu sutartyje aptartus darbus ir medžiagas sumokėjo 2013 m. gegužės 3 d. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo.
Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole atsakovės atstovas kelis kartus parašė ieškovui, jog pastarasis yra neteisus, teisme tikrai daugiau neprisiteis, dar turės ir teismo išlaidas sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks atsakovo teisinės situacijos įvertinimas yra tik jo nuomonės pareiškimas, kuris išsakytas pakankamai mandagiai ir neįžeidžiamai. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, nenurodė, jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių tokios žalos pagrįstumą ir jos dydį. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 10.000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas teisėtai. Skundžiamame sprendime bylinėjimosi išlaidų klausimas taip pat buvo išspręstas tinkamai pagal CPK 88, 93 ir 98 straipsnių nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.