Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-30 · Byla Nr. A2.6.-8000-536/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
A2.6.-8000-536/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
G. K.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8000-536/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07300-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant pažeidėjui G. K.,nukentėjusiajai A. J.,

išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą

G.K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-02 apie 15 val. 10 min. namo Nr. 88, esančio Didlaukio g., Vilniuje, kieme, G. K., vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – automoiblis „Volvo“), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 106 p. reikalavimus, buvo neatidus, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Honda Civic“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis „Honda“), ir jį apgadino.

G. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. yra kaltinamas tuo, kad jis iš minėto eismo įvykio, pažeidamas KET 234 p. reikalavimus, pasitraukė.

Pažeidėjas G. K. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2014-10-02 jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, tą dieną dirbo savo įprastą darbą (b.l. 28).

Nukentėjusioji A. J. nurodė, kad 2014-10-02 apie 14 val. 45 min. automobilį „Honda“ ji paliko namo Nr. 88, esančio Didlaukio g., Vilniuje, kieme. Apie 15 val. 15 min. atėjusi prie savo automobilio, pastebėjo dvi moteris, apžiūrinėjančias jos automobilį. Jos paaiškino, kad neseniai tamsus automobilis „Volvo“ atsitrenkė į jos automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie įvykį ji pranešė pagalbos telefonu (b.l. 9).

Liudytoja A. M. nurodė, kad 2014-10-02 dienos metu namo Nr. 88, esančios Didlaukio g., Vilniuje, kieme ji matė, kaip tamsus automobilis „Volvo“, važiuodamas atbulas, savo priekabos kabliu atsitrenkė į stovėjusio juodo automobilio „Honda“ priekinę dalį ir išvažiavo. Automobilį vairavo vyresnio amžiuas žmogus.

Liudytoja patvirtino savo bylos tyrimo metu surašyto paaiškinimo turinį, iš kurio matyti, kad į nukentėjusios automobilį „Honda“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) atsitrenkusio „Volvo“ („S80“ ar „S60“ modelio) automobilio valstybinės registracijos numeris buvo „(duomenys neskelbtini) ar „(duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014-10-02 apie 15 val. 30 min. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad namo Nr. 88, esančio Didlaukio g., Vilniuje, kieme, „Volvo“ automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį „Honda“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu buvo rastas automobilis „Honda Civic“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kuriam apgadintas priekinis bamperis. Įvykį matė dvi liudytojos, tačiau jų nurodytas valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) arba „(duomenys neskelbtini) neatitiko automobilio „Volvo“ markės automobilių turimų valstybinių numerių (b.l. 5).

Atlikus duomenų bazės patikrinimą buvio nustatyta, kad automobiliai, turintys valstybinės registracijos numerius „(duomenys neskelbtini) ar „(duomenys neskelbtini) yra ne „Volvo“, bet juoda „Toyota Prius“ ir mėlynas „Mercedes Benz“ (b.l. 14, 15).

Apžiūrėjus pastarąjį automobilį (b.l. 19-22) kablio, skirto priekabai vilkti, galinio bamperio apgadinimų jis neturi.

Toliau tikrinant duomenų bazėje esančius automobilius „Volvo S80“ ir „Volvo S60“, o kartu ir „Volvo S40“ (b.l. 24-26), buvo aptiktas pažeidėjui priklausantis juodas „Voldo S80“ automobilis, turintis valstybinės registracijos numerį „(duomenys neskelbtini) (b.l. 26), kas yra visai artima liudytojos paaiškinime minėto „Volvo“ automobilio požymiams.

Šio automobilio apžiūros metu išorinių galinio bamperio apgadinimų nerasta (b.l. 30), tačiau 30-35 cm nuo paviršiaus aukštyje buvo aptikti elektros instaliacijos lizdas, skirtas priekabos elektros įrenginiams pajungti, bei vilkimo kablio tvirtinimo mazgas.

Ant nukentėjusios automobilio priekinio bemperio 35-40 cm aukštyje aiškliai matoma pusrutulio formos įgauba (b.l. 31). Vilkimo kablių galai turi rutulio formą.

Apibendrindamas šių duomenų visetą, teismas prieina išvadą, kad jis yra pakankamas tam, kad būtų galima tvirtai teigti, kad nukentėjusios automobilį apgadino pažeidėjo automobilis „Volfo“. Apklausos metu pažeidėjas teigė, kad šį automobilį vairuoja tik jis. Tai reiškia, kad liudytojos paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis „Volvo“ automoiblį vairavo ir nukentėjusios automobilį apgadino pažeidėjas. Taigi jo paaiškinimai apie tai, kad visą įvykio dieną jis buvo užimtas darbovietėje ir eismo įvykio sukėlęs nebuvo, pripažintini melagingais.

Taigi G. K., pažeidęs KET 106 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 234 p. reikalauja pranešti apie eismo įvykį policijai, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šių reikalavimų pažeidėjas neįvykdė ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau teismo vertinimu byloje nesurinkta pakankamų duomenų, rodančių, kad pažeidėjas būtų suvokęs, kad jis sukėlė eismo įvykį: nukentėjusios automobilis apgadintas nežymiai, iš liudytojos parodymų matyti, kad pažeidėjas po jo ir nukentėjusios automobilių kėbulų kontakto sustojęs ir išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėjęs abu automobilius nebuvo, neatliko kitokių veiksmų, kurie rodytų, kad jis suprato, kad jo vairuojamas automoibilis kliudė kitą mašiną. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviąją pusę sudaro tik tyčia. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ši byla Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. numatyto teisės pažeidimo sudėties dalyje Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutrauktina nesant G. K. veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.

Skiriant pažeidėjui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad G. K. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Atsižvelgiant į tai G. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirtina vidurkio šios normos sankcijos ribose dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teisėjas

nutarė

G.K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam keturiasdešimt dviejų eurų dydžio baudą.

Šią bylą administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., G.K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutraukti nesant pastaropjo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ