Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1992-03-26 ieškovo mama, jau keturi metai kaip faktiškai negyvendama santuokoje su H. K., iš savo asmeninių lėšų (jos pačios ir ieškovo jai asmeniškai padovanotų investicinių čekių (bendra suma - 13759 Rub)), ir 1911 Rub, kuriuos ji buvo susitaupiusi, negyvendama su H. K.) išsipirko iš valstybės butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji pardavė 1995-06-05 už 16803 Lt ir dalį šių asmeninių lėšų (8000 Lt), gautų, pardavus minėtą butą, panaudojo kito savo gyvenamojo būsto, t. y. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno iki mirties, įsigijimui (1995-06-13 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis).

Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta E. R. (tuo metu jos pavardė – K.) ir H. K. santuoka, galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), pagal kurio nuostatas ir jų taikymo praktiką, nutraukiant santuoką ir kilus ginčui dėl turto padalijimo, sutuoktiniai turėjo kreiptis į teismą, prašydami turtą padalyti teismine tvarka. Kadangi ginčo, kad minėtas butas su rūsiu priklauso ieškovo mamai, tarp jos ir sutuoktinio nekilo, todėl šiame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl minėto buto. Teismo sprendime konstatuota, jog teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu santuokoje gyveno tik dvejus metus, o 1988-03-02 H. K. išėjo gyventi pas kitą moterį, kur iki teismo sprendimo priėmimo ir gyvena. Taigi, neginčijamai teismo sprendimu nustatyta, kad faktiškai ieškovo mamos ir H. K. santuoka iširo 1988-03-02, todėl akivaizdu, kad E. R. iš asmeninių lėšų įsigijo minėtą butą su rūsiu. E. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė jos palikimą, pateikdamas notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o notarė (duomenys neskelbtini) jam išdavė Liudijimą apie palikimo priėmimą. Kadangi, nutraukiant santuoką, ieškovo mama neišsprendė klausimo dėl minėto buto nuosavybės, todėl šiuo metu yra laikoma, kad šis butas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šiuo atveju minėtas butas su rūsiu buvo įgytas po septynių metų, kai E. R. su H. K. pradėjo gyventi skyrium, ir jis įgytas iš asmeninių jos lėšų, todėl prašo šį turtą pripažinti asmenine jos nuosavybe.

(duomenys neskelbtini) H. K. mirė. Jis testamento nebuvo parašęs, jo palikimo niekas nepriėmė.

Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašo jį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, nurodo, kad atsakovės nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame SŠK nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame SŠK ir 2000 m. CK buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visą lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1992-03-26 E. K. už 15670 Rub įsigijo (išsipirko iš Valstybės) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad už šį butą E. K. mokėjo savo asmeninėmis lėšomis (jos pačios ir ieškovo jai asmeniškai padovanotų investicinių čekių (bendra suma - 13759 Rub)), ir 1911 Rub, kuriuos ji buvo susitaupiusi, negyvendama su H. K..

Šį butą ji pardavė 1995-06-05 už 16803 Lt (pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 6202) ir dalį šių asmeninių lėšų (8000 Lt), gautų, pardavus minėtą butą, panaudojo kito savo gyvenamojo būsto, t. y. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (1995-06-13 pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad E. R. (buvusi pavardė – K.) šiame bute gyveno iki savo mirties.

Nustatyta, kad E. R. (buvusi pavardė – K.) ir H. K. santuoka, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, šiame sprendime nebuvo pasisakyta dėl minėto buto, kuris buvo įsigytas santuokos metu. Teismo sprendime konstatuota, jog teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu santuokoje gyveno tik dvejus metus, kad 1988-03-02 H. K. išėjo gyventi pas kitą moterį.

E. K. ir H. K. ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).

Iš Mirties įrašų nustatyta, kad E. R. mirė (duomenys neskelbtini), o H. K. – (duomenys neskelbtini).

Iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (duomenys neskelbtini) išduoto liudijimo matyti, kad mirus E. R. jos palikimą priėmė testamentinis įpėdinis – sūnus S. R..

Iš 2021-03-30 Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų H. K. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

CK 3.89 straipsnio 1 dalis 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, kurios byloje nebuvo paneigtos, nustatyta, kad nors E. R. butą įsigijo santuokos metu, tačiau nei pinigais, nei investiciniais čekiais, įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus, lėšos panaudotos ginčo butui įsigyti, jos sutuoktinis H. K., su kuriuo ji jau kartu negyveno nuo 1988-03-02, neprisidėjo.

E. R. įsigijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jos pačios ir ieškovo jai asmeniškai padovanotus investicinius čekius (bendra suma - 13759 Rub)), ir 1911 Rub, kuriuos ji buvo susitaupiusi, negyvendama su H. K., ir šį butą pardavusi 1995-06-05 už 16803 Lt (pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį šių asmeninių lėšų (8000 Lt), gautų, pardavus minėtą butą, panaudojo kito savo gyvenamojo būsto, t. y. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Todėl, teismo vertinimu, E. R. ginčo buto įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią įgyti jį asmeninėn nuosavybėn.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintina, kad E. R. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Ieškovas byloje patyrė 226 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir 1 Eur už aptarnavimą). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl Valstybės įmonės Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad ši institucija kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.