- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- I3-1771-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00055-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Fausta Vitkienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- "Viza"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viza“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Viza“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020-12-09 sprendimą įformintą raštu Nr. 2- 6056 “Dėl pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių” (toliau – Atsakymas) ir įpareigoti atsakovą svarstyti pareiškėjo 2020-11-04 pasiūlymus „Dėl rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano sprendinių“ iš naujo.
2. Savo skundą Pareiškėja grindžia šiais argumentais:
2.1. 2020-11-04 kreipėsi į Ministeriją su pasiūlymais dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendinių (toliau – ir Pasiūlymai) . Ministerija yra Specialiojo plano planavimo organizatorius. 2020-12-09 atsakymas nėra planavimo organizatoriaus atsakymas, nes planavimo organizatorius atsakymui parengti pasitelkė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – ir KVJUD) ir rengėją UAB „Sweco Lietuva“. Ministerijos atsakymas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos pateiktus pasiūlymus turi išnagrinėti, priimti arba atmesti planavimo organizatorius.
2.2. Atsakymas netinkamas, nes Specialiojo plano sprendiniai neatitinka STR 2.03.02:2005 4 priedo reikalavimų, kurie ai reglamentuoja gamybos, pramonės ir sandėliavimo sklypo tvarkymą ir atstumą nuo sklype esančių geležinkelių iki sklype esančių statinių. Šiame STR reguliuojami atstumai tarp sklype esančių statinių, o ne nuo kito sklypo statinių. Nuomos sutartyje tarp pareiškėjos ir KVJUD nurodyta, kad perduodamas žemės plotas, kuris įvardytas kaip „Uosto žemės sklypas“.
Pasiūlymuose pareiškėja nurodė, kad geležinkeliai turi būti projektuojami laikantis teisės aktų, tačiau nepagrįstai taikomi STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 4 priedo reikalavimai, kurie nustato reikalavimus atstumams tarp statinių viename sklype. Taip pat Atsakyme nurodyta, kad geležinkelio kelių koridoriaus parametrai, geležinkeli kelių kiekis ir jų trajektorija bus tikslinama techninio projekto rengimo metu. TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustato, kad turi būti nustatomi konkretūs sprendiniai.. Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.3 punkte nustatyta, kad sprendinių konkretizavimo stadijoje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, turi būti parengiami konkretūs sprendiniai. Kadangi Atsakyme nėra pateikti konkretūs sprendiniai, jis negali būti laikomas išsamiu. Atsakyme nepagrįstai nurodyta, kad atsakinėjama į pretenziją.
2.3. Pasiūlymuose pareiškėja nurodė, kad visiškai šalia jos nuomojamo sklypo Specialiajame plane planuojama 130,00 metrų geležinkelio aklakelio, taip pat per pareiškėjos nuomojamą teritoriją numatyta UAB „Kamineros krovinių terminalas“ geležinkelio statyba. Dėl triukšmo ir vibracijos šalia suprojektuotų geležinkelių esančiuose pastatuose būtų neįmanoma dirbti.
Atsakyme nurodoma, kad triukšmo ir vibracijos vertinimai bus atliekami sekančiuose konkrečių sprendinių projektavimo etapuose ir, jei bus nustatyti ribinių verčių viršijimai, būtų numatytos ir taikomos neigiamo poveikio išvengimo bei mažinimo priemonės.
TPĮ 30 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad turi būti parengti konkretūs sprendiniai, to reikalauja ir Taisyklių 19.3 ir 20 punktas. Atsakymas dėl triukšmo ir vibracijos nėra motyvuotas, nes nurodoma tik tai, kad „galima teigti“, jog vibracijos ir triukšmo lygiai nebus viršijami ir neatitinka TPĮ 37 2 d. išsamumo reikalavimo.
2.4. Pasiūlymuose pareiškėja nurodė, kad Specialiajame plane numatyta griauti 2 pareiškėjos nuosavybės teise valdomus pastatus, bei reikšmingą įregistruoto inžinerinio statinio (tvoros) ir „kitų inžinerinių statinių dalį, tačiau šie sprendiniai nėra nurodyti Specialiajame plane.
Atsakyme nėra pateikta jokio atsakymo dėl Specialiajame plane nurodytų, bet neįvardytų sprendinių dėl minėtų statinių griovimo. Nugriovus Specialiajame plane nurodytus 2 pastatus ir dalį tvoros bei kitų inžinerinių statinių (požeminių inžinerinių komunikacijų) bus paralyžuota veikla nuomojame sklype. Į šį argumentą neatsakyta. Todėl Atsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir išsamumo principams.
2.5. Atsakymo dalyje dėl 3,5 metro pločio įvažiavimo nurodyta, kad jis suplanuotas pagal STR2.06.04:2014 ir tai, kad įvažiavimų parametrai, jų vieta bei trajektorija bus tikslinama techninio projekto rengimo metu. Tai neatitinka minėtų konkretumo ir atsakymo išsamumo reikalavimų, nustatytų TPĮ 23 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 6 dalies, 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 19.3 punkto nuostatų.
2.6. Pasiūlymuose pareiškėja prašė nurodytų jos veiklai aktualias į pietus nuo jos nuomojamo sklypo planuojamos C kategorijos Nemuno gatvės atkarpos raudonąsias linijas.
Atsakyme raudonųjų linijų nėra nurodyta, pateikta nuoroda į STR 2.06.04:2014, pagal kurį gatvei taikomas 20 metrų atstumas tarp raudonųjų linijų ir kad šis plotis gali būti sumažintas, į vakarus nuo pareiškėjos teritorijos gatvės plotis apytiksliai yra nuo 12 iki 16 metrų. Tuo tarpu nurodytas STR nenumato galimybės mažinti minimalaus atstumo tarp raudonųjų linijų. Todėl tiek Specialiojo plano sprendiniai, tiek Atsakymas neatitinka konkretumo ir išsamumo reikalavimams ir TPĮ 23 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 6 dalies, 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 19.3 punkto nuostatų.
2.7. Pasiūlymuose pareiškėja nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniuose numatyta iš pareiškėjos nuomojamo sklypo „susisiekimo infrastruktūrai“ ar „visuomenės poreikiams“ paimti 0,2455 ha dydžio sklypo dalį. Toks sprendimas paralyžiuos nuomojame žemės sklype vykdomą veiklą.
Atsakyme nurodyta, kad tokie sprendiniai pateikiami kaip koncepciniai ir bus tikslinami bei detalizuojami. Todėl tiek Specialiojo plano sprendiniai, tiek Atsakymas neatitinka konkretumo ir išsamumo reikalavimams ir TPĮ 23 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 6 dalies, 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 19.3 punkto nuostatų.
2.7. Pasiūlymuose pareiškėja nurodė, kad kategoriškai nesutinka su Specialiojo plano sprendiniais, pagal kuriuose planuojama panaikinti dalį esamos Rusnės gatvės, taip pat atlikti kitus veiksmus (kaip aptarta 2.2 – 2.6 punktuose). Atsakyme Ministerija nurodė, kad išsamiai atsakė į 1-6 pasiūlymus ir nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniai nebus keičiami. Atsakymas nebuvo išsamus ir prieštarauja TPĮ 23 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 6 dalies, 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 19.3 punkto nuostatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Dėl Atsakymą pateikusio subjekto:
Specialusis planas yra rengiamas teritorijai, kuri yra valstybei svarbaus projekto dalis, pripažinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu". Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorė yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, šiuo atveju - Ministerija.
Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai), 16 p. numato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma Nuostatuose nustatyta valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus TPĮ 23 straipsnyje nustatytas išimtis. Nuostatų 6.4.2 papunktis numato, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Teisės aktai ne tik kad nedraudžia, bet ir įpareigoja planavimo organizatorių, šiuo atveju Ministeriją, pasitelkti teritorijų planavimo dokumento rengėją.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti (žr. pvz., LVAT 2017-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032- 520/2017 ir kt.). Pareiškėja iš esmės nesutinka su Atsakymo motyvais.
3.3. Dėl Specialiojo plano sprendinių neatitikimo STR 2.03.02:2005 4 priedo reikalavimams:
Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui priskirtų teritorijų sąrašas yra nurodytas Vyriausybės 1993-11-03 nutarime Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos, ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“. Šio Vyriausybės nutarimo I skyriuje yra pateiktas uosto žemės sąrašas, į kurį patenka Skunde minimas žemės sklypas, kad. Nr. 2101/0010:1 (toliau – ir Žemės sklypas), jo plotas 1075,7906 ha (sausuma ir akvatorija). Pareiškėjai išnuomota Žemės sklypo dalis (2,7996 ha).
Atsakyme nurodyta, kad planuojama teritorija yra vientisa Žemės sklypo teritorija, o ne atskiri sklypai, taip pat, kad taikant STR 2.03.02:2005 buvo užtikrinąs minimalių atstumų ir gabaritų reikalavimas ne tik minėto žemės sklypo teritorijoje, bet ir jos gretimybėse. Taip pat nurodyta, kad planuojamas 130,0 m ilgio geležinkelio aklakelis yra priskiriamas prie privažiuojamųjų geležinkelio kelių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, 21 str. 2 d., minimali apsaugos zonos riba yra 3,1 m nuo geležinkelio kelio ašies, ir ši riba Specialiajame plane yra išlaikyta.
Pagal Taisyklių 19.3 punktą, konkretūs sprendiniai parengiami atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį. Sprendiniai atitinka TPĮ 4 str. 1 d. 3 p. nustatytą mastelį (M 1:1000)Vyriausybės 2016-05-11 nutarimo Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano rengimo“ 2.2 p. numatyta, kad rengiamo Specialiojo plano tikslas yra numatyti teritorijas, reikalingas susisiekimo infrastruktūros. Pareiškėjai išaiškinta, kad įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius geležinkelio kelio koridoriaus parametrai, geležinkelio kelių kiekis ir trajektorija bus detalizuoti kituose etapuose (t. y. rengiant techninį projektą), atsižvelgiant į konkrečius techninius parametrus bei pateikiami smulkesniu masteliu.
3.4. Dėl vibracijos ir triukšmo:
Pirmiausiai Skundžiamame rašte Pareiškėjai buvo nurodyta, kad Specialiojo plano rengimo metu buvo atliktas triukšmo sklaidos modeliavimas, ir kad nei triukšmo, nei vibracijos ribinių dydžių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje‘ (2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604), viršijimas. triukšmo sklaidos modeliavimas ir kiti išsamūs sprendinių vertinimo duomenys buvo pateikti Specialiojo plano sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaitoje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinama ir Pareiškėjai žinoma. Atsakyme buvo nurodyta, kad numatomas traukinių važiavimo greitis bus tik iki 25 km/h, todėl tai neturės reikšmingos įtakos triukšmo ir vibracijos lygiui, todėl netrukdys Pareiškėjos pastatų naudojimui ir tolimesnei eksploatacijai. Buvo nurodyta ir tai, kad minėta higienos norma reguliuoja tik gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, bet ne pramoninėje zonoje. Pareiškėja buvo informuota, kad detalizuojant Specialiojo plano sprendinius kituose etapuose (rengiant techninį projektą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo metu), atsižvelgiant į konkrečius techninius parametrus ir esant objektyviam poreikiui.
3.5. Dėl nuosavybės teise valdomų pastatų griovimo:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Atsakyme buvo nurodyta, kad Specialiojo plano sprendiniai yra suplanuoti ir pateikti tokiu masteliu, koks privalomas pagal specialiojo plano rengimui keliamus reikalavimus, todėl Specialiajame plane nurodomas tik visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas ir jame esantys pastatai, papildomai paaiškinant Pareiškėjai, kad Specialusis planas pagal savo detalumo lygį neapima tvorų griovimo klausimo. Vyriausybės 2016-05-11 nutarimo Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano rengimo“ 2.3 p. numatyta, kad Specialiojo plano tikslas yra numatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti. Taigi Specialiajame plane buvo numatytas žemės sklypas (teritorija), reikalingas visuomenės poreikiams paimti, papildomai nurodant ir paimamoje teritorijoje esančius du Pareiškėjai priklausančius pastatus. Atsakyme nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, tik patvirtinus Specialųjį planą, šio plano pagrindu bus rengiamas atskiras žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kuris detalizuos ir tiksliai nustatys paimamo žemės (ir kito nekilnojamojo turto) poreikį, taip pat bus organizuojamas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimas. Taigi būtent minėtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte, kuris yra atskiras teritorijų planavimo dokumentas, bus nurodyti visi į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ar jo dalį patenkantys statiniai, taip pat ir Pareiškėjos tvora, inžineriniai ir kiti statiniai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, įskaitant ir nuostolius, susijusius su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu ar jos apribojimu.
3.6. Dėl suplanuoto 3,5 metro įvažiavimo:
Pareiškėjai buvo nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių jos Pasiūlymas dėl įvažiavimo suprojektavimo Specialiuoju planu nebūtinumo buvo atmestas. Atsakyme nurodyta kad Specialiajame plane yra nurodyta, kad įvažiavimų/išvažiavimų parametrai, jų vieta bei trajektorija tikslinama techninio projekto rengimo metu. Techninio projekto rengimo metu, išanalizavus transporto srautus bei techninius sprendimus, gali būti įvertintas papildomų įvažiavimų / išvažiavimų ir viadukų / estakadų poreikis ir nustatyta jų įrengimo vieta, trajektorija bei kiti techniniai parametrai. Paaiškintina, kad ši informacija yra pateikta Specialiojo plano aiškinamojo rašto 23 psl. (sk. 4.2 Gatvės ir privažiuojamieji keliai) ir pagrindinio brėžinio pastabose. Pareiškėjai buvo išaiškinta, dėl kokių priežasčių Specialiajame plane buvo grafiškai pavaizduotas įvažiavimas iš Nemuno gatvės, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjai buvo nurodyta, kad įvažiavimai į teritorijas nėra esminis susisiekimo sistemos objektas, todėl jų vieta gali būti keičiama rengiant konkrečių objektų techninius projektus
3.6. Dėl Nemuno gatvės atkarpos raudonųjų linijų:
STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ C kategorijos gatvėms, kaip kad nurodo Pareiškėja, turi būti nustatomas minimalus 20 m atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų (10 lentelė), tačiau 33 p. 1 d. dalis numato, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų, kitaip tariant, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, kuris yra skirtas įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius, gali būti sumažintas dviem atvejais: 1) kai netiesiami takai, tinklai ir nereikalinga taršos slopinimo įranga (tarša neviršija leistinų normų); 2) kai naudojami racionalesni inžinerinių tinklų įrengimo būdai, efektyvesnė taršos slopinimo įranga ir būdai. Šiuo atveju nėra numatoma taršos slopinimo įranga, rekonstruojamos gatvės pėsčiųjų takams ir gatvės apšvietimo tinklams įrengti pakanka teritorijos tarp esamų žemės sklypų bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų nuomojamų atskirų nuomos plotų (sklypo kad. Nr. 2101/0010:1 dalių) ribų. Šios aplinkybės buvo paaiškintos Atsakyme. Taip pat atsakyme nurodyta, kad raudonosios linijos sutartiniu ženklu yra pažymėtos Specialiojo plano Sprendinių pagrindiniame brėžinyje Nr. 1739-00-STP-S-01.
3.7. Dėl visuomenės poreikiams paimamos 0,2455 ha dydžio sklypo dalies:
Atsakyme Pareiškėjai taip pat buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo reikalavimais, 2019 m. rugsėjo-spalio mėn. minėtoms Specialiojo plano koncepcijos alternatyvoms buvo atliktas SPAV ir parengta SPAV ataskaita. Taip pat Pareiškėjai buvo nurodyta, kad SPAV metu buvo nustatyta, kad III Specialiojo plano koncepcijos alternatyva buvo parinkta kaip optimali, ir būtent III Specialiojo plano koncepcijos alternatyva, kurioje numatyta visuomenės poreikiams paimti Pareiškėjos nuomojamo sklypo dalį (0,2455 ha), Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje buvo detalizuojama ir konkretizuojama. Pareiškėjai buvo išsamiai išaiškinta, kad už visuomenės poreikiams paimamą jos turtą bus atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.
3.7. Dėl Specialiojo plano sprendinių keitimo:
Šioje byloje vertinant Atsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės nereikia vertinti rengiamo Specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016), nes rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.
Specialiojo plano rengimo metu, bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, buvo nagrinėjamos skirtingos koncepcinės alternatyvos, siekiant išsamiai išnagrinėti visus galimus susisiekimo plėtros variantus ir parinkti optimalų. Iš viso buvo nagrinėtos trys koncepcinės alternatyvos, iš kurių dviejose (I ir II koncepcinėse alternatyvose) geležinkelio kelių plėtra buvo nagrinėjam ne per Pareiškėjos nuomojamą teritoriją. Tačiau atlikto SPAV rezultatai parodė, kad mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai, lyginant su „0“ alternatyva, būtų įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius pagal III koncepcinę alternatyvą. Specialiojo plano SPAV padėjo įžvelgti preliminarių sprendinių privalumus bei trūkumus ir juos patobulinti, parinkti reikiamas preliminarias prevencines priemones galimoms neigiamoms pasekmėms išvengti arba sumažinti.
SPAV rezultatai padėjo planavimo organizatorei Ministerijai apsispręsti dėl galutinės koncepcijos pasirinkimo. 2020-04-15 raštu Nr. 2-1868 „Dėl pritarimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano koncepcijai“ Ministerija pritarė III Specialiojo plano koncepcijos alternatyvai, o šio sprendimo pagrindu buvo parengti konkretizuoti Specialiojo plano sprendiniai. Atsižvelgiant į tai ir į prieš tai nurodytus Skundžiamo rašto motyvus, Pareiškėjos abstraktus pasiūlymas keisti Specialiojo plano sprendinius buvo atmestas.
3.8. Dėl Specialiojo plano rengimo procedūros:
Specialiojo plano sprendinių viešinimas buvo atliktas vadovaujantis TPĮ 23 str. 4 p. ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, 14 punkto nustatyta tvarka. Laikantis TPĮ nustatytų terminų ir tvarkos, Pareiškėjai apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką buvo pranešta registruotu laišku, taip pat apie baigiamąjį susitikimą buvo nurodyta ir Atsakyme.
3.9. Pasiūlymo atmetimo priežastys Atsakyme buvo pagrįstos faktais, taip pat pateiktas Pasiūlymų atmetimo teisinis pagrindas. Motyvų išdėstymas Skundžiamame rašte yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Skundžiamas raštas iš esmės atitinka visus VAĮ 10 straipsnyje administraciniams sprendimams numatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija pateikė atsiliepimą, nesutinka su skundu, remiasi šiais argumentais:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi TPĮ 23 straipsnio 2 dalimi ir 30 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimą Nr. XII-381 „Dėl Rytų – Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, 2016-05-11 nutarimu Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano rengimo“, nutarė pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialiojo plano rengimo proceso Nr. TPD Nr. S-NC-21-16-339) ir nustatė šiuos planavimo tikslus: suplanuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalyje, kurios reikia efektyviai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomai veiklai užtikrinti; nustatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros, jų teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygas bei reglamentus; modernizuoti ir plėsti susisiekimo transporto infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas; numatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti.
Ministerija 2016-07-25 įsakymu Nr. 3-249 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Specialiojo plano planavimo darbų programą (toliau – ir Programa), kuri reglamentuoja valstybei svarbaus projekto dalies teritorijų planavimo dokumento planavimo tikslus ir uždavinius, pagrindinius jo turinio ir proceso rengimo reikalavimus.
4.2. Programos 5 punkte nustatyta teritorijų planavimo dokumento rūšis - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, o 6 punkte nurodyta, kad pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas (Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalis). Programos 13 punkte nurodyti teritorijų planavimo uždaviniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-05-11 nutarimu Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano rengimo”, kuriuo nutarė pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialiojo plano rengimo proceso Nr. TPD Nr. S-NC-21-16-339) ir nustatė šiuos planavimo tikslus: suplanuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalyje, kurios reikia efektyviai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomai veiklai užtikrinti; nustatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros, jų teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygas bei reglamentus; modernizuoti ir plėsti susisiekimo transporto infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas; numatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti.
5.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016-07-25 įsakymu Nr. 3-249 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano (Specialusis planas) planavimo darbų programa (toliau – ir Programa), kuri reglamentuoja valstybei svarbaus projekto dalies teritorijų planavimo dokumento planavimo tikslus ir uždavinius, pagrindinius jo turinio ir proceso rengimo reikalavimus.
5.3. Pareiškėja TPĮ 23 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų nustatyta tvarka 2020-11-04 pateikė pasiūlymus „Dėl rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano sprendinių“ (Pasiūlymai) Ministerijai kaip teritorijų planavimo organizatorei.
5.4. Ministerija 2020-12-09 sprendimu įformintu raštu Nr. 2- 6056 “Dėl pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių” pateikė atsakymą į Pasiūlymus, kuriame atsisakė keisti Specialiojo plano sprendinius.
6. Ginčas kilo dėl pateikto Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba TPDRIS per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Po viešo svarstymo pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims.
TPĮ 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas – tam tikros srities planuojamos veiklos vystymo galimybių teritorijoje vertinimas, esamų tendencijų ir problemų nustatymas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis ir veiklos pobūdį, nustatomi planuojamos veiklos vystymo ir (ar) naudmenų tvarkymo prioritetai, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; 3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis, parengiami konkretūs sprendiniai tam tikros srities planuojamai veiklai plėtoti ir jai skirtoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti.
TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir šią informaciją, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.
Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (Nuostatai) 16 p. numato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma Nuostatuose nustatyta valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus TPĮ 23 straipsnyje nustatytas išimtis. Nuostatų 6.4.2 papunktis numato, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius.
8.1. Aiškindamas TPĮ 37 straipsnio nuostatas, LVAT yra ne kartą nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020 ir kt.).
8.2. LVAT praktikoje aiškinama, kad teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz., LVAT 2021-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020).
8.3. Taigi teismas šioje byloje vertins, ar Atsakyme buvo motyvuotai ir išsamiai atsakyta į Pasiūlymuose iškeltus klausimus.
9. Dėl Atsakymą pateikusio (parengusio) subjekto:
9.1. Pareiškėja teigia, kad atsakovė Ministerija, teikdama Atsakymą, nepagrįstai pasitelkė planavimo dokumento rengėją, kuris nėra viešojo administravimo subjektas.
9.2. Nuostatų 6.4.2 papunktis numato, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius.
9.3. Šiuo atveju Atsakymas buvo parengtas ir pasirašytas Ministerijos. Taigi pareiškėjos argumentai dėl netinkamo Atsakymą parengusio subjekto atmestini.
10. Dėl atstumų sklype ir STR STR 2.03.02:2005:
10.1. Pareiškėja nurodo, kad Atsakymas neatitiko STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – ir STR 2.03.02:2005), nes Specialiajame plane nesilaikoma reikalavimų atstumams nuo pastatų gretimuose sklypuose. Pareiškėjo teigimu, geležinkelių projektavimui nepagrįstai naudotas STR 2.03.02:2005, nes jis reguliuoja tik tame pačiame sklype esančių objektų išdėstymą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Atsakyme buvo nurodyta, jog kelių kiekis ir trajektorija bus tikslinama, kas rodo, jog Specialiojo plano sprendiniai yra nekonkretūs.
Pareiškėjos nuomojamas žemės plotas (toliau – ir Teritorija) yra žemės sklypo, kurio kad astrinis Nr. 2101/0010:1, dalis. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir yra registruotas nekilnojamojo turto registre (Nr. 21/1199) ir kadastre (Ministerijos atsiliepimo 5, 6, 7 priedai).
10.2. Šiuo atveju Pareiškėja nuomojasi sklypo dalį, tai buvo nurodyta Atsakyme. Pareiškėja Atsakymo neteisėtumą iš esmės tapatina su galimu Specialiojo plano sprendinių neteisėtumu. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė Atsakyme išdėstė savo poziciją, kad laiko, kad Pareiškėja nuomojasi sklypo dalį ir kad planuojant taikytas STR 2.03.02:2005.
10.3. Pagal Taisyklių 19.3 punktą, konkretūs sprendiniai parengiami atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį. Sprendiniai atitinka TPĮ 4 str. 1 d. 3 p. nustatytą mastelį specialiojo teritorijų planavimo dokumentai turi būti sudaromi masteliu M 1:500 - M:10 000 (šiuo atveju – M 1:1000). Nėra ginčo, kad Specialiojo plano sprendiniai atitinka šį reikalavimą.
10.4. Atsakyme nurodyta, kodėl rengiant Specialųjį planą vadovautasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią geležinkelio kelių apsaugos zona sutampa su kelio riba, tačiau negali būti mažesnė kaip 3,1 m nuo geležinkelio kelio ašies. Specialiajame plane pažymėti tiek planuojamas geležinkelis, tiek ir šalia ta pačia trajektorija einantis „preliminarus planuojamas geležinkelis“.
10.5. Atsakyme nurodytas taikytas detalumo lygis. Taip pat tai, kad rengiant techninį projektą bus tikslinama geležinkelio kelių parametrai, jų kiekis ir trajektorija. Atsakyme buvo paaiškinta, kodėl pasirinkti tokie sprendiniai, kodėl taikytas STR 2.03.02:2005 ir kokia tolimesnė planavimo eiga. Iš esmės Pareiškėja savo argumentuose nesutinka su Specialiojo plano sprendiniais (nurodo, kad jie nepakankamai konkretūs). Kaip patarta, teismas šioje byloje nevertina Specialiojo plano sprendinių. Svarbu tai, kad Atsakyme projekto rengimo organizatorius išdėstė savo poziciją ir motyvus Pasiūlyme iškeltu klausimu.
11. Dėl triukšmo ir vibracijos:
11.1. Skunde nurodoma, kad Skundžiamo rašto dalis dėl triukšmo ir vibracijos yra neišsami, nepagrįsta ir nemotyvuota. Nes Atsakyme nurodoma tik tai, kad „galima teigti“, jog vibracijos ir triukšmo lygiai nebus viršijami, o išsamūs pateikti Specialiojo plano sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaitoje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinama ir Pareiškėjai žinoma.
11.2. Atsakovė nurodo, kad buvo nurodyta, kad Specialiojo plano rengimo metu buvo atliktas triukšmo sklaidos modeliavimas ir leistinų triukšmo bei vibracijos lygių viršijimo nenustatyta.
11.3. Pasiūlymuose Pareiškėja kėlė klausimą dėl jos naudojamo sklypo dalies gretimybėje numatomo tiesti geležinkelio aklakelio triukšmo ir vibracijos, kurie būtų 6,93 m ir 4,92 m atstumais nuo jos pastatų, todėl kiltų grėsmė tų pastatų eksploatavimui pagal STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“.
11.4. Atsakyme nurodyta, kad nurodyta geležinkelio atšaka numatytas traukinių važiavimo greitis – 25 km/h, važiuojant tokiu greičiu nebus viršijami vibracijos ir triukšmo lygiai, Pareiškėja nekliudomai galės naudotis pastatais. Taip pat nurodyta, kad planuojam teritorija (uostas) yra pramoninė zona, kurioje vystoma logistikos veikla susijusi su įvairiais triukšmo sklaidos šaltiniais, o galiojantys teisės aktai reglamentuoja triukšmo lygį tik gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Taip pat nurodyta, kad sekančiuose etapuose bus atliekami triukšmo ir vibracijos vertinimai, jeigu bus nustatyti ribinių verčių viršijimai.
11.5. Todėl laikytina, kad atsakovė išsamiai atsakė į Pareiškėjos pastebėjimus dėl triukšmo. Tuo tarpu Atsakyme nėra pasisakyta, kokie yra atlikti vibracijos tyrimai ir kokie lygiai numatomi. Tai, kad atsiliepime atsakovė pateikė nuorodą į SPAV ataskaitą situacijos nekeičia, nes Atsakyme tokios nuorodos nebuvo ir tai nekeičia Atsakymo turinio, kurio pagrįstumas ir išsamumas yra vertinamas šioje byloje. Be to, iš nuorodos nėra aišku, kokie tyrimai atlikti ir kokie jo rezultatai. Taigi šioje dalyje Atsakymas nėra pilnas ir išsamus, o Pareiškėjos skundo reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina pateikti atsakymą į Pasiūlymų dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka Pareiškėjos nuomojamos sklypo dalies gretimybėje.
12. Dėl pastatų griovimo:
12.1. Pareiškėja teigia, kad Specialiajame plane numatytas tik dviejų Pareiškėjai priklausančių statinių (unikalus Nr.2195-5006-7245, 2195-5006-7018) griovimas, tačiau nenumatyta, kad bus griaunama ir Pareiškėjai priklausanti tvora bei inžineriniai statiniai, kurie yra įregistruoti viešame registre. Nurodoma, kad Ministerijos atsakymas dėl griaunamos tvoros ir požeminių inžinerinių statinių neįtraukimo į Specialųjį planą yra nemotyvuotas.
12.2. Atsakovė nurodo, kad Specialiojo plano sprendiniai pateikti pagal nustatytą mastelį, jame buvo numatytos teritorijos, kurias bus reikalinga paimti visuomenės poreikiams, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kuris numatys visus į žemės sklypą patenkančius turtinius vienetus, bus rengiamas vėlesniame etape.
12.3. Iš esmės Pareiškėjos argumentas remiasi galimu Specialiojo plano sprendinių nepagrįstumu. Kaip minėta, šioje byloje tai nevertinama. Atsakyme atsakovė atsakė, kodėl specialiajame plane nėra nurodyti visi galimi visuomenės poreikiams paimtini objektai ir nurodė tolimesnę šio klausimo sprendimo eigą. Taigi laikytina, kad išsamiai atsakė į Pareiškėjos iškeltus klausimus.
13. Dėl 3,5 m pločio įvažiavimo:
13.1. Pareiškėjo teigimu, Specialiojo plano sprendiniai ir Atsakyme pateikti atsakymai dėl įvažiavimo į jos naudojamą teritoriją yra neišsamūs.
13.2. Atsakovė nurodo, kad buvo nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių jos Pasiūlymas dėl įvažiavimo suprojektavimo Specialiuoju planu nebūtinumo buvo atmestas. Įvažiavimas suprojektuotas pačios Pareiškėjos pageidavimu. Specialiajame plane yra nurodyta, kad įvažiavimų / išvažiavimų parametrai, jų vieta bei trajektorija tikslinama techninio projekto rengimo metu. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog pačiame Specialiajame plane yra įtvirtintos nuostatos, kad keičiant įvažiavimo vietą Specialiojo plano sprendinių keisti nereikės.
13.4. Pasiūlymuose Pareiškėja nurodė, kad jos naudojamame sklype suplanuotas neaiškios paskirties 3,5 m. pločio įvažiavimas iš Nemuno gatvės.
13.5. Atsakyme nurodyta, kad įvažiavimas numatytas Pareiškėjos pageidavimu, įvažiavimas grafiškai pavaizduotas Specialiajame plane, jis suplanuotas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014). Taip pat nurodyta, kad įvažiavimų/išvažiavimų parametrai, vieta bei trajektorija tikslinama techninio projekto rengimo metu.
13.6. Kaip matyti, Pasiūlymuose Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokie įvažiavimo parametrai jos netenkina, iš esmės jai kilo klausimas, kodėl jos teritorijoje numatytas įvažiavimas. Atsakyme atsakovė nurodė, kodėl jos teritorijoje numatytas įvažiavimas (jos pageidavimu), kokiu statybos reglamentu buvo vadovautasi planuojant įvažiavimą, kokia tolimesnė įvažiavimo parametrų projektavimo eiga. Skunde teismui Pareiškėja nurodė, kad įvažiavimo sprendiniai nėra konkretūs, nors tokio klausimo Pasiūlymuose nekėlė. Tokie argumentai labiau susiję su paties Specialiojo projekto turini, nei su Atsakymu. Taigi laikytina, kad Atsakyme atsakovė išsamiai ir pilnai atsakė į Pasiūlymuose iškeltą klausimą.
14.1. Pareiškėja nurodo, kad Pasiūlymą nurodyti gatvių raudonųjų linijų pločius visoje planuojamoje teritorijoje ministerija atsakė nemotyvuotai, o nurodytas apytikslis (nuo 16 iki 12 m) Nemuno gatvės raudonųjų linijų atstumas neatitinka STR 2.06.04:2014, pagal kurį „C“ kategorijos gatvėms turi būti nustatomas minimalus 20 m. atstumas tarp „raudonųjų“ linijų, jis negali būti mažinamas.
14.2. Atsakovė nurodo, kad STR 2.06.04:2014 33 p. 1 dalis numato, kad gatvės juosta tarp „raudonųjų linijų“ gali būti sumažinta, kai netiesiami takai, tinklai ir nereikalinga taršos slopinimo įranga, o šiuo atveju nėra numatoma taršos slopinimo įranga, rekonstruojamos gatvės pėsčiųjų takams ir gatvės apšvietimo tinklams įrengti pakanka teritorijos tarp esamų žemės sklypų bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų nuomojamų atskirų nuomos plotų (sklypo kad. Nr. 2101/0010:1 dalių) ribų. Nurodo, kad Atsakyme taip pat paminėta, kad raudonosios linijos yra pažymėtos Specialiajame plane.
14.3. Pasiūlymuose Pareiškėja nurodė, kad jai svarbūs aplink Teritoriją išsidėsčiusių gatvių pokyčiai, prašė nurodyti į pietus nuo Teritorijos planuojamas Nemuno gatvės „raudonąsias linijas“.
14.4. Atsakyme atsakovė nurodė, kad „raudonosioms linijoms“ taikytinas STR 2.06.04:2014, pagal kurį numatytas 20 m atstumas gali būti sumažintas, paaiškino, kad Specialiajame plane Nemuno gatvės „raudonosios linijos“ buvo sutapatintos su sklypų nuomojamų teritorijų ribomis ir kad į pietus nuo Teritorijos atstumas tarp „raudonųjų linijų“ yra nuo 12 iki 16 m, į pasiūlymą atsižvelgta iš dalies ir jos pažymėtos Specialiajame plane.
14.5. Nemuno gatvės raudonosios linijos pažymėtos Specialiajame plane, Atsakyme nurodyta, kaip jos suplanuotos, kad jos yra pažymėtos ir kad suplanuotos pagal STR 2.06.04:2014, nurodytas jų plotis. Taigi į Pareiškėjos klausimą, kur yra Nemuno gatvės „raudonosios linijos“ pilnai ir išsamiai atsakyta. Taip pat paaiškinta, kad pagal minėtą STR atstumai tarp raudonųjų linijų gali būti mažinami. Skunde Pareiškėja dėsto naujus argumentus dėl atstumo tarp „raudonųjų linijų“, tačiau tai nesusiję su Atsakymo pagrįstumu, be to, dėl jų Atsakyme pasisakyta. Todėl laikytina, kad atsakovė išsamiai atsakė į Pareiškėjos Pasiūlymus dėl gatvių „raudonųjų linijų“, taigi aptariamu aspektu susiję Pareiškėjos argumentai atmestini.
15. Dėl visuomenės poreikiams paimamos 0,2455 ha dydžio sklypo dalies:
15.1. Pareiškėja teigia, kad Ministerija, Skundžiamu raštu atsakydama į Pasiūlymą, jog visuomenės poreikiams paimant Pareiškėjos nuomojamo sklypo dalį (0,2455 ha) bus paralyžiuojama Pareiškėjos veikla, ir nurodydama, kad Specialiojo plano sprendiniai pateikiami tik kaip koncepciniai, pažeidė TPĮ 30 str. 6 d. 3 p. (sprendiniai turi būti konkretūs).
15.2. Atsakovė nurodo, kad Atsakyme nurodyta, kad Specialiojo plano bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje buvo parengta Specialiojo plano koncepcija, o sprendiniai parinkti išanalizavus alternatyvas, kurioms buvo atliktas SPAV ir parengta ataskaita, paaiškinta, kad už visuomenės poreikiams paimamą turtą bus atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.
15.3. Pasiūlymuose Pareiškėja nurodė, kad geležinkeliams perkirtus Teritoriją ir nugriovus dalį pastatų, tolimesnė veikla paralyžuojama. Atsakyme atsakovė nurodė, kad Specialiojo plano bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje buvo parengta Specialiojo plano koncepcija, o sprendiniai parinkti išanalizavus alternatyvas, kurioms buvo atliktas SPAV ir parengta ataskaita (aptartas jos viešinimas). Nurodyta, kad planuojam iš 2,7996 ha Pareiškėjos nuomojamos Teritorijos visuomenės poreikiams paimti 0,2455 ha, nurodyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą tvarka.
15.4. Iš esmės Pareiškėja nesutinka su Specialiojo plano sprendiniais (įskaitant ir jų detalumo lygį), kurių pagrįstumas šioje byloje nėra vertinamas. Pasiūlymuose Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kodėl visuomenės poreikiams paėmus mažiau kaip 10 proc. Teritorijos (kuri, kaip matyti iš Specialiojo plano brėžinio, yra viename iš Teritorijos kampų), veikla Teritorijoje būtų paralyžuota (Pareiškėja nenurodė ir konkrečios veiklos). Atsakyme buvo paaiškinta, kokia procedūra buvo taikoma sprendimo priėmimo eigai ir kad alternatyvų analizę galima rasti SPAV, kuri buvo nurodyta tvarka išviešinta. Taigi į Pasiūlymuose iškeltą klausimą buvo atsakyta pakankamai informatyviai. Dėl Specialiojo plano sprendinių konkretumo pasakytina, kad: 1) tuo išreiškiamas nesutikimas su paties Specialiojo plano sprendiniais; 2) nėra ginčo, kad Specialiojo plano sprendiniai parengti teisės aktuose nustatytu masteliu, o tai, kad vėliau tam tikri sprendiniai bus detalizuojami, nepaneigia sprendinių konkretumo.
16. Dėl atsisakymo keisti Specialiojo plano sprendinius:
16.1. Pareiškėja nurodo, kad Ministerija, atmesdama Pasiūlymus ir atsisakydama keisti Specialiojo plano sprendinius, pažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 d. ir 23 str. 5 d.
16.2. Atsakovė nurodo, kad neturi pareigos priimt pasiūlymų dėl Specialiojo plano, jo pareiga- motyvuotai atsakyti, kas ir buvo padaryta. Pareiškėjai Atsakyme buvo paaiškinta, kad Specialiojo plano sprendiniai parinkti išanalizavus alternatyvas ir atlikus SPAV, o Ministerija priėmė sprendimus dėl alternatyvų pasirinkimo.
16.3. Aiškindamas TPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, LVAT laikosi praktikos, kad teritorijų planavimo įstatymo normų yra nurodęs, jog antrojoje straipsnio dalyje pasiūlymus pateikusių asmenų atžvilgiu planavimo organizatoriui numatyta tik pareiga motyvuotai atsakyti raštu. Tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinus ir įvertinus, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr. pvz., LVAT 2015-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015).
16.4. Nors pareiškėja remiasi tuo, kad Pasiūlymai nemotyvuotai atmesti, tačiau Pasiūlymuose konkrečių pasiūlymų ir neformulavo (išskyrus dėl gatvių raudonųjų linijų, į kurį buvo atsižvelgta), tačiau išreiškė nesutikimą su sprendiniais. Kaip aptarta, į Pareiškėjos iškeltus klausimus/nesutikimus buvo atsakyta paaiškinant, kodėl buvo pasirinkti tam tikri sprendiniai, išskyrus klausimą dėl vibracijos. Teismas šioje byloje nevertina, ar Atsakyme nurodyti motyvai (kodėl pasirinkti konkretūs sprendiniai) yra pagrįsti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Atsakovė nemotyvuotai neatsižvelgė į pasiūlymus, t. y. jų nepriėmė ir nekoregavo Specialiojo plano.
16.5. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Atsakymo dalis dėl vibracijos iš Teritorijos gretimybėje planuojamo geležinkelio aklakelio laikytina neišsamia, ir atsakovė įpareigotina atsakyti į Pasiūlymų dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka Pareiškėjos nuomojamos sklypo dalies gretimybėje, paaiškinant, kokie tyrimai atlikti ir kokie jo rezultatai (kaip jau pasisakyta 11 šio sprendimo punkte). TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Todėl Ministerija įpareigotina per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjai atsakymą. Dėl kitų Pareiškėjos argumentų nėra pagrindo naikinti Atsakymo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Šiuo atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, todėl ji įgijo teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra proporcingas patenkintų reikalavimų skaičiui. Šiuo atveju skundo reikalavimai patenkinti dalimi dėl klausimų, susijusių su vibracija gretimybėje (dalis vieno iš aspektų), o iš viso Pasiūlymuose kelti klausimai 7 aspektais, todėl laikytina, kad skundo patenkinta 10 proc. skundo reikalavimų.
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir įrodymus, kad už atstovo teisines paslaugas sumokėjo 1161,60 Eur. Pateiktose sąskaitose nurodyta, kad į suteiktas paslaugas įeina susipažinimas su bylos dokumentais, susipažinimas su papildomais dokumentais, prašymo teismui dėl bylos nagrinėjimo parengimas – 3 val. (2021-02-24 sąskaita), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 5 val. (2021-06-15 sąskaita).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir VDU). Rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas). Iš esmės Pareiškėja prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas konsultuojantis, rengiantis atstovauti posėdyje ir atstovaujant teismo posėdyje. Teismo posėdis truko 1 val. 21 min., pagal Rekomendacijų 9 punktą, vertintina, kad atstovavimo posėdyje paslaugos truko 1 val. Už dokumento pateikimą priteistina suma sudaro 0,1 VDU, už atstovavimą priteistina 0,1 VDU, todėl kitų konsultacijų valandų skaičius pagal 2021-06-15 sąskaitą mažinamas iki likusių 3 valandų (iš nurodytų 5 valandų atėmus 2 val. teismo posėdžiui ir dokumento parengimui). Taigi maksimali priteistina suma sudarytų 0,1 VDU už atstovavimą teismo posėdyje, 0,1 VDU už prašymų parengimą ir 0,6 VDU už 6 valandas pasirengimo nagrinėjimui (pagal 2021-02-24 sąskaitą 3 val. ir pagal 2021-06-15 sąskaitą 3 val.).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad dalis teisinių paslaugų buvo suteiktos 2021 m. vasario mėnesį (2021-02-24 sąskaita), o VDU 2020 m. III ketvirtį buvo 1454,80 Eur. Todėl 2021-02-24 nurodytam 3 val. laikui taikytinas VDU yra 1454,8 ir priteistina maksimali suma sudaro 436,44 Eur (145,48 Eur*3 val.). Dalis teisinių paslaugų suteikta 2021 m. birželio mėnesį, todėl taikytinas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris buvo 1524,20 Eur. Taigi priteistina suma už 2021 m. birželio mėnesį suteiktas paslaugas (2021-06-15 sąskaita) sudaro 914,52 Eur (0,1*1524,20 Eur*5) . Iš viso priteistina maksimali suma sudarytų 1 350,96 Eur (914,52 Eur + 436,44 Eur). Šiuo atveju Pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (1161,60 Eur) neviršija maksimalios priteistinos sumos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus
Kadangi tenkinta 10 proc. Pareiškėjos reikalavimų, jai priteisiama 116,16 Eur (1161,60 Eur * 10 proc.) atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Viza“ skundą tenkinti iš dalies ir atsakovę Susisiekimo ministeriją įpareigoti per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į UAB „Viza“ 2020-11-04 pasiūlymų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių dalį dėl planuojamos vibracijos, susijusios su planuojama geležinkelio atšaka UAB „Viza“ nuomojamos teritorijos gretimybėje, paaiškinant, kokie tyrimai atlikti ir kokie jų rezultatai.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės Susisiekimo ministerijos pareiškėjos UAB „Viza“ naudai 116,16 Eur atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.