Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Flex Baltics Express“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euro Flex Baltics Express“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo A. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 860,76 Eur žalos atlyginimą, 94,68 Eur netesybas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. birželio 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 12 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 216, kuria susitarė, kad atsakovas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. 2020 m. spalio 3 d. atsakovas, būdamas komandiruotėje Vokietijoje, kabindamas puspriekabę „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie transporto priemonės „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino vilkiko balno spynos mechanizmo (neįsitikino, kad saugiklis yra užrakintas). 2020 m. spalio 5 d. apie 4.50 val., atsakovui vairuojant nurodytą transporto priemonę, puspriekabė atsikabino, nukrito ant vilkiko rėmo, tokiu būdu jį sugadindama. Nepaisydamas saugumo reikalavimų ir netvarkingo užrakto, atsakovas tęsė kelionę su ta pačia transporto priemone ir priekaba. Nurodytas aplinkybes atsakovas pripažino jo pateiktame pasiaiškinime. Dėl šio įvykio buvo apgadinta tiek puspriekabės apdaila, tiek jos tvirtinimo prie transporto priemonės mechanizmas. Ieškovės išlaidos transporto priemonės ir puspriekabės remontui sudarė iš viso 1 434,60 Eur sumą. Darbuotojas sutiko su įvykio aplinkybėmis ir žalos padarymo faktu. 2020 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė susitarimą dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (toliau – ir Susitarimas), kuriame darbuotojas patvirtino, kad 1 434,60 Eur žala darbdaviui buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, įsipareigojo žalą atlyginti. Atsakovas sutiko, kad ieškovė kas mėnesį darytų 286,92 Eur išskaitas iš jo darbo užmokesčio iki visiško žalos atlyginimo. Ieškovė padarė dvi išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio po 286,92 Eur, likusi neatlygintos žalos suma sudaro 860,76 Eur. 2021 m. balandžio 26 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu. 2021 m. balandžio 27 d. ieškovė priėmė įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo. Atsakovas nesumokėjo ieškovei likusios žalos sumos.

3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė žalą ieškovei. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vilkiko rėmą sugadino atsakovas, o ieškovė jį sutaisė. Su ieškiniu pateiktos vilkiko rėmo fotonuotraukos patvirtina, jog rėmas galėjo būti sugadintas bet kada ir bet kokio asmens. Ieškovė žalą įrodinėja tik atsakovo prisipažinimu, kurio atsakovas nepasirašė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 860,76 Eur žalos atlyginimą, 94,68 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (955,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 522 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovas, būdamas komandiruotėje Vokietijoje, 2020 m. spalio 3 d. kabino puspriekabę „Schmitz“ prie transporto priemonės „Volvo FH“, kaip jis nurodė, girdėjo kaip suveikė prikabinimo mechanizmas, tačiau nepatikrino vilkiko balno spynos apsauginio užrakto, t. y. neįsitikino, ar puspriekabė iš tikrųjų prisikabino. 2020 m. spalio 5 d. atsakovui vairuojant nurodytą transporto priemonę puspriekabė atsikabino ir nukrito ant vilkiko rėmo. 2020 m. spalio 14 d. atsakovas ieškovės direktoriui pateikė pasiaiškinimą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog jo parašyto paaiškinimo tekstas yra padiktuotas ieškovės mechaniko, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokią poziciją, o teismo posėdžio metu jis iš esmės nepaneigė pasiaiškinime nurodytų aplinkybių, neaiškino jų kitaip, priešingai, pripažino, jog jam pakako išgirsti užrakto mechanizmo garsą, kad įsitikintų, jog priekaba prisikabino, todėl nebuvo reikalo išlipti ir eiti apžiūrėti prisikabinimo mechanizmo.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. šalių susitarimu dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo Nr. 1 atsakovas pripažino savo kaltę dėl ieškovės turtui padarytos žalos ir įsipareigojo atlyginti ieškovei 1 434,60 Eur žalą, sutikdamas, jog ieškovė kiekvieną mėnesį iki visiško žalos atlyginimo nuskaitytų iš atsakovui mokamo darbo užmokesčio po 286,92 Eur, darbo sutartį nutraukus, iki paskutinės darbo sutarties galiojimo dienos įsipareigojo atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentą, jog atsakovas nepasirašė ant ieškovės pateikto Susitarimo, paneigia Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada, o pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 3 d. buvo ne Lietuvoje, patys savaime nepaneigia atsakovo parašo ant Susitarimo ir gali kelti klausimų tik dėl Susitarimo pasirašymo realios datos ar vietos. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog, nepaisant specialisto išvados, jis nesutinka su tuo, kad jis pasirašė Susitarimą, tačiau nereiškė priešieškinio dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, neginčijo ieškovės veiksmų šio Susitarimo pagrindu išskaitant lėšas iš jo darbo užmokesčio žalos atlyginimui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė neturintis pagrindo nevertinti šio rašytinio įrodymo ar nesivadovauti jame nurodytais šalių susitarimais.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentą, jog puspriekabė nebuvo sugadinta 2020 m. spalio 5 d. jai nukritus ant vilkiko rėmo, paneigia ieškovės pateiktos puspriekabės nuotraukos, darytos 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 13 d., iš kurių matyti, kad rugsėjo mėnesį ta pati puspriekabė neturėjo pažeidimų, o atsakovui grįžus iš komandiruotės – ji buvo apgadinta. Atsakovui nepateikus šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, teismas, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus ir paties atsakovo nurodytas aplinkybes apie 2020 m. spalio 5 d. Vokietijoje įvykusį incidentą, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad puspriekabė buvo apgadinta būtent to incidento metu. Nors atsakovas nurodė, kad jis nepasirašė 2020 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto Nr. 20201029-(duomenys neskelbtini) 1 104 Eur sumai, akto nematė iki jo atleidimo iš darbo dienos, teigė, jog jo parašas ant akto yra suklastotas, atsakovui nepateikus įrodymų apie parašo ant šio akto suklastojimą, nepaprašius ekspertizės, teismas sprendė neturintis pagrindo kaip suklastotą vertinti šį rašytinį įrodymą ir juo nesivadovauti.

8. Atsakovo argumentą, kad jis nebuvo mokomas, kaip tinkamai prikabinti priekabą prie vilkiko, paneigė byloje liudytoju apklaustas E. A. (E. A.), kuris nurodė, jog prieš priimant atsakovą į darbą jį liudytojas apmokė saugiai dirbti, tuo pačiu instruktavo, kaip teisingai prikabinti priekabas / puspriekabes prie vilkikų. Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti liudytojo parodymais. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo turimas CE kategorijos vairuotojo pažymėjimas patvirtina, jog jis yra išmokytas teisingai prikabinti priekabą / puspriekabę prie vilkiko ir žino, kokie veiksmai turi būti atliekami siekiant įsitikinti, ar priekaba / puspriekabė prisikabino, be to, atsakovas nurodė, kad jis turi sertifikatą, patvirtinantį, kad jis išklausė kvalifikacijos tobulinimo programą „95 kodą“, kurį jis gavo Lietuvoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra profesionalus tarptautinio krovinių vežimo vairuotojas-ekspeditorius, žinantis, kaip turi būti prikabinama prie vilkiko priekaba / puspriekabė, ir kokiu būdu turi būti patikrinamas vilkiko balno spynos apsauginis užraktas. Teismo vertinimu, atsakovo 2020 m. spalio 14 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jis, 2020 m. spalio 3 d. prikabinęs priekabą, nepatikrino jos spynos apsauginio užrakto, taip pat suponuoja išvadą, jog teoriškai jis žinojo, kad, išgirdus sujungimo mechanizmo spragtelėjimą, būtina išlipti iš kabinos ir vizualiai patikrinti vilkiko ir priekabos sukabinimo mechanizmo saugiklį, įsitikinti, ar teisingoje padėtyje yra rankena, tačiau to nepadarė.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas, 2020 m. spalio 3 d. kabindamas puspriekabę prie vilkiko, jos iki galo neprikabino, dėl ko ji, 2020 m. spalio 5 d. rytą atsakovui išvykus į nurodytą punktą, atsikabino ir nukrito ant vilkiko rėmo, t. y., atsakovas atsainiu ir neatsargiu savo elgesiu sugadino ieškovės jam patikėtą turtą – puspriekabę, kurios remontas kainavo 1 103,96 Eur. Nors atsakovas ginčijo, kad dėl vilkiko balno sugadinimo jis nekaltas, tačiau pats pripažino, jog už balno remontui reikalingas detales jis sutiko apmokėti ir jau yra sumokėjęs, todėl teismas plačiau dėl balno sugadinimo nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo nekaltumo neįrodė, t. y. jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, apsiribodamas bendro pobūdžio pasvarstymais ir prielaidomis. Dėl to teismas sprendė, kad byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteisė likusią nesumokėtą atsakovo veiksmais / neveikimu padarytą žalą – 860,76 Eur. Atsakovui nenuginčijus Susitarimo, kurio 6 punkte buvo numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju, jis nėra technikas, todėl neturėjo nei pareigos, nei kvalifikacijos tirti transporto priemonės ir priekabos vidinės būklės, kam reikalingos specialios ekspertinės žinios. Ieškovės prašytas apklausti liudytojas nurodė, kad ginčo prikabinimo mechanizmas iki įvykio buvo remontuojamas, kas patvirtina, jog ginčo prikabinimo mechanizmas buvo netvarkingas ir jį sulaužė ne atsakovas.

1.2. Ieškovė neįrodė jai atsiradusios žalos, o konstatuodamas priešingai teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina jokių atsakovo padarytų nuostolių, nes 2020 m. spalio 13 d. 15.44 val. darytoje fotonuotraukoje neužfiksuotas priekabos valstybinis numeris, tai gali būti bet kokia kita priekaba, be to, nėra priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų ir sulankstyto priekabos kampo – dėl susidėvėjimo sugedus sukabinimo mechanizmui, priekaba negalėjo „pavyti“ vilkiko ir į jį atsitrenkti, vilkikas nuvažiavo ir priekabos nesugadino, ką patvirtina atsakovo paaiškinimai. Šiame ieškovės atsakovui diktuotame tekste nurodomi tik vilkiko ir priekabos sukabinimo sunkumai, o ne priekabos pažeidimas. Tai patvirtina, kad, sugedus vilkiko ir priekabos sukabinimo mechanizmui, nei vilkikas, nei priekaba nebuvo sugadintos.

1.3. Teismas nevertino, kad nors paaiškinime atsakovas nurodė, jog nepatikrino užrakto saugiklio, tai nereiškia, jog priekaba neužsirakino. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pareiginių nuostatų atsakovas taip pat nepažeidė, nes transporto priemonė ir priekaba išoriškai buvo tvarkingos, vientisais paviršiais, tvirtinimo detalės irgi atrodė patikimai.

1.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog ieškovė jau išieškojo iš atsakovo 700 Eur tariamai atsakovo padarytai žalai atlyginti, nereiškia atsakovo sutikimo su šia žala. Ieškovė grasino atsakovui, kad jei iš jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų nebus išskaičiuota tariamai atsakovo padaryta žala, jam nebus mokamas darbo užmokestis.

1.5. Teismas nevertino, kad ieškovės su ieškiniu pateikta sąskaita faktūra, išrašyta „Kirchberger GmbH“, yra neapmokėta ir neatitinka vėliau teiktos sąskaitos faktūros, kuri išrašyta Auto Service GmbH ir apmokėta tik 2023 m. spalio 10 d. Ieškovės 2023 m. spalio 10 d. mokėjimas už remontą nesusijęs su atsakovo tariamai padarytais nuostoliais, nes ieškovė minėtu mokėjimu galėjo apmokėti už bet kokį kitą darbą ar paslaugą.

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovės iniciatyva byloje apklaustas liudytojas E. A. (kuris buvo vienintelis teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas) parodė, kad tiek transporto priemonė, tiek priekaba iki minėto įvykio, kurį sukėlė atsakovas, buvo techniškai tvarkingos ir jokių gedimų jose nebuvo.

2.2. Atsakovas teisminio proceso metu nebuvo sąžiningas, teikė teismui melagingus parodymus, pavyzdžiui, kad jis nepasirašė 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo, nors atlikta ekspertizė patvirtino, jog šiame susitarime buvo atsakovo parašas.

2.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta daug įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

2.4. Atsakovas turėjo darbo atlikimui reikiamą kvalifikaciją, buvo apmokytas saugiai dirbti, įskaitant priekabų prikabinimą prie vilkikų, pareiginių nuostatų pagrindu prisiėmė atsakomybę už tinkamą šių veiksmų atlikimą, reikiamų apdairumo ir atsargumo priemonių paisymą ir ieškovės turto išsaugojimą.

2.5. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad jis neįsitikino prikabinimo tinkamumu, tik nurodė, jog, jo manymu, tai nebuvo būtina.

2.6. Atsakovas iš karto neinformavo ieškovės apie 2020 m. spalio 5 d. incidentą, kurio metu buvo sugadinti vilkikas ir puspriekabė, nelaukė nurodymų, nesuteikė ieškovei galimybės apžiūrėti sukabinimo mechanizmo iš karto po įvykio, savavališkai tęsė kelionę su techniškai netvarkinga transporto priemone, tokiu būdu sukeldamas riziką ieškovės turtui ir aplinkinių saugumui. Atsakovas pripažino, kad su ieškove susisiekė tik po 4 dienų, kai gedimas dar pasunkėjo.

2.7. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neginčijo į bylą pateiktų fotonuotraukų, vilkiko sukabinimo mechanizmo ir priekabos rėmo sugadinimo fakto.

2.8. Į bylą pateiktos fotonuotraukos nėra vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas ieškovės patirtos žalos faktas ir turi būti vertinamos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Net be specialių žinių yra akivaizdu, kad judėjimo metu puspriekabei atsikabinus nuo vilkiko, tam tikri jos apdailos sugadinimai yra neišvengiami. Ieškovės išlaidos vilkiko ir puspriekabės remontui yra realios ir įvertintos pinigais, šios išlaidos pilnai apmokėtos (patirtos).

2.9. Ieškovės patirtos žalos suma yra atsakovo veiksmų pasekmė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, šalinančių jo civilinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­– CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių: 2020 m. birželio 12 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas ėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas; 2020 m. spalio mėn. atsakovui būnant komandiruotėje Vokietijoje įvyko incidentas – atsakovo 2020 m. spalio 3 d. prie transporto priemonės „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prikabinta puspriekabė „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui pradėjus transporto priemonę vairuoti 2020 m. spalio 5 d. apie 4.50 val., atsikabino; darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2021 m. balandžio 27 d. atsakovo prašymu.

14. Ieškinys byloje pareikštas dėl žalos, kurią darbdavys sieja su nutarties 13 punkte aptarto incidento metu įvykusiu transporto priemonės apgadinimu, atlyginimo. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė abejones dėl ginčo teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Inicijuodama ginčą ieškovė su ieškiniu pateikė teismui 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovės su atsakovu sudarytą DK 215 straipsnio 3 dalyje aptartą susitarimą ginčą spręsti Lietuvoje. Atsakovui kėlus abejonių dėl šio dokumento autentiškumo, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol lygiagrečiai atliekamame ikiteisminiame tyrime bus pateikta specialisto išvada dėl atsakovo parašų autentiškumo dviejuose 2020 m. gruodžio 3 d. data parengtuose dokumentuose, įskaitant ir minėtą susitarimą dėl teismingumo. 2023 m. liepos 4 d. į bylą pateiktoje 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad aptariamą dokumentą pasirašė atsakovas. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, apeliaciniame skunde ginčo teismingumo klausimas nebekeliamas.

15. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl to, ar transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu ir, jei taip, dėl kokios priežasties nebuvo kreiptasi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tokiu būdu kompensuojant žalą ar jos dalį. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip kliūties ieškiniui tenkinti, o atsakovas apeliaciniame skunde ja nesiremia. Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, numatantys aktyvų teismo vaidmenį, galimybę darbuotojo naudai išeiti už reikalavimo ribų ar darbuotojo teises apginti alternatyviu būdu (CPK 414, 417–418 straipsniai), netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išeiti už atsakovo pareikšto apeliacinio skundo ribų ir vertinti aukščiau aptartą aplinkybę.

16. Vadovaujantis DK 151 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės darbdaviui padarytą turtinę žalą. Kaip minėta nutarties 13 punkte, tarp šalių nekilo ginčo nei dėl jas siejusių darbo santykių, nei dėl to, kad žalos atsiradimas kildinamas būtent iš šių santykių, siejamas su netinkamu darbo funkcijų vykdymu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas nesutinka su kitų turtinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir atsakovo kaltės – egzistavimu.

Dėl sąlygų taikyti iš darbo santykių kylančią turtinę atsakomybę (ne)egzistavimo

17. Nesutikdamas su argumentu dėl savo veiksmų neteisėtumo, atsakovas nurodo elgęsis tinkamai ir nepadaręs nieko neteisėto, nepažeidęs jokių pareiginių nuostatų reikalavimų, neturėjęs ekspertinių techninių žinių, kurių nepanaudojimu yra kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip neįrodytus, nepaneigiančius skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo pateiktos nuoseklios į bylą surinktų įrodymų analizės bei išvadų, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vilkiko ir priekabos sukabinimas įėjo į jo pareigines funkcijas, jog atsakovo instruktavimą, kaip tai padaryti, patvirtino nagrinėjant bylą apklaustas liudytojas, be to, jo žinias ir kvalifikaciją patvirtina turimas CE kategorijos vairuotojo pažymėjimas ir baigti „95 kodo“ mokymai. Akcentuotina ir tai, kad ir savo 2020 m. spalio 14 d. pasiaiškinime atsakovas paminėjo ne tik atlikęs vilkiko ir priekabos sukabinimą, bet ir nurodė girdėjęs suveikusį mechanizmą, tačiau užrakto saugiklio nepatikrinęs. Tokių aplinkybių nurodymas aiškiai parodo, kad atsakovui buvo žinoma, ką reikia padaryti prikabinant priekabą prie vilkiko. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje kėlė abejones dėl šio dokumento autentiškumo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei savarankiškas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu, nei prašymas ištirti parašo šiame dokumente autentiškumą nebuvo teikiamas, o vien vadovaujantis atsakovo teiktais paaiškinimais abejoti šio rašytinio įrodymo patikimumu nėra pagrindo, ypatingai įvertinus tai, kad atsakovas teikė paaiškinimus ir dėl kitų dokumentų suklastojimo, kurie buvo paneigti. 2020 m. spalio 14 d. pasiaiškinime atsakovas ne tik pripažino žinojęs, kaip tvirtinti priekabą prie vilkiko, bet ir patvirtino nepatikrinęs, ar ginčo atveju sujungimo mechanizmas užsifiksavo.

18. Savo kaltę, kaip atsakomybės taikymo sąlygą, atsakovas ginčijo akcentuodamas vilkiko ir priekabos sujungimo mechanizmo susidėvėjimą ar gedimą. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos dvi aplinkybės. Pirma, byloje nėra jokių mechanizmo netinkamą veikimą iki ginčo įvykio patvirtinančių įrodymų, skirtingai nei nurodė atsakovas, byloje apklaustas liudytojas tokios aplinkybės nepatvirtino. Antra, kaip teisingai nurodė ieškovė, su ieškiniu į bylą pateiktų atsakovo pareiginių nuostatų 17 punkte buvo įtvirtinta atsakovo pareiga įvertinti transporto priemonės būklę, informuoti apie gedimus darbdavio vadovybę ir be jos žinios nepradėti darbo techniškai netvarkinga transporto priemone. Jeigu atsakovas žinojo apie gedimą (kaip minėta, tokių įrodymų byloje nėra), bet, nepranešęs darbdaviui, tęsė darbą transporto priemone, jis taip pat būtų padaręs darbo pareigų pažeidimą.

19. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Pabrėžtina, kad ieškovė su ieškiniu teikė ne tik nuotraukas, kuriose priekaba fiksuota 2020 m. rugsėjo 14 d. (be apgadinimų) ir 2020 m. spalio 13 d. (su apgadinimais), taip pat fiksuoti sujungimo mechanizmo pažeidimai, bet ir 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame esančio atsakovo parašo autentiškumas patvirtintas 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje. Nurodytame susitarime atsakovas patvirtino transporto priemonės apgadinimus. Be to, atsakovo parašas yra ir su ieškiniu pateiktame atliktų darbų remontuojant priekabą akte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis pripažino pakankamai žalos faktui konstatuoti.

20. Žalos dydis užfiksuotas tiek ieškovės pateiktose sąskaitose (kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo teikti argumentai dėl neatitikimų ieškovei pateikiant vieną sąskaitą, o vėliau kitos sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius duomenis, yra susiję su skirtingais šalinant atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą atliktais veiksmais – priekabos remontu ir detalių sugadintam sujungimo mechanizmui sutvarkyti įsigijimu; akcentuotina, kad jose nurodoma bendra suma yra didesnė (1 103,96 Eur + 530,60 Eur = 1 634,56 Eur) už ieškovės nurodytą jos patirtos žalos dydį (ieškovė atsakovo atlygintinos žalos dydį sieja su 2020 m. gruodžio 3 d. susitarime nurodyta 1 434,60 Eur suma), kurį atsakovas pripažino. Nors atsakovas ginčijo šio susitarimo faktą, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu, bei, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikta ir jo autentiškumą bei atsakovo valią jį sudaryti paneigiančių įrodymų. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas neginčijo minėto susitarimo vykdymo fakto, t. y. jo pagrindu atliktų išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio. Tik po to, kai darbo santykiai tarp šalių nutrūko ir liko neįvykdyta susitarimo dėl žalos atlyginimo dalis dėl 860,76 Eur bei ieškovė iniciavo darbo ginčą dėl šios sumos išieškojimo, atsakovas pradėjo kelti klausimus dėl susitarimo, kaip įrodymo byloje.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susitarimas vertintinas kaip savarankiškas sandoris, kurio pagrindu gali būti reiškiamas reikalavimas. Aplinkybė, kad ieškovė byloje reikalauja ir sutartinių palūkanų, leidžia daryti išvadą,jog susitarimu ieškovė ir vadovaujasi. Darbo santykių šalių susitarimo dėl ginčo sprendimo, kaip savarankiško sandorio, reikšmė akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023). Ieškovė savo poziciją dėl atsakovo pareigos atlyginti jai padarytą žalą pagrįstai įrodinėja atsakovo laisva valia patvirtina prievole, o atsakovas įrodymų, kurie leistų abejoti tokios valios faktu, į bylą nepateikė.

22. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Konstatavęs, kad egzistuoja visos sąlygos iš darbo santykių kylančiai turtinei atsakomybei taikyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo. Kartu akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl sutartinių netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo. Akivaizdu, kad naikinti aptariamas sprendimo dalis ar su jomis susijusius ieškinio reikalavimus atmesti atsakovas prašė savo poziciją siedamas su reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstumu. Šį argumentą atmetus, nėra pagrindo abejoti ir kitų pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu.

24. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas atstovavimo išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimas – 1 482,25 Eur (ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. prašymas), kurio suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro Flex Baltics Express“ iš atsakovo A. S. (A. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), 1 482,25 Eur (tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.