Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.3.4.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.6.3; 1.1.9.7; 2.3.6.4.2.

2024 m. birželio 17 d.

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, pridėjus 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 26 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu 2019 m. gegužės 27 d. paskirtos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikintas nuteistajam T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

7) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 30 parų areštu, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. M. 2024 m. kovo 11 d., apie 02 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su V. S., pagrobė svetimą turtą - šalikelėje stovėjusį neužrakintą 900 eurų vertės S. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajam S. V. padarė 900 eurų turtinę žalą. T. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. V. S. 2024 m. kovo 11 d., apie 02 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su T. M., pagrobė svetimą turtą - šalikelėje stovėjusį neužrakintą 900 eurų vertės S. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajam S. V. padarė 900 eurų turtinę žalą. V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsni straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Nurodė, jog 2024 m. kovo 11 d. su V. S. ėjo namo iš (duomenys neskelbtini). Netoli degalinės pamatė pilkos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini) ir sugalvojo jį patikrinti. Automobilis buvo neužrakintas, todėl į jį įsėdo, vairuotojo vietoje. V. S. atsisėdo keleivio vietoje. Automobilio rakteliai buvo spynelėje, todėl pabandė užvesti. Užvedus automobilį nuvažiavo. V. neprieštaravo. Nebuvo minties vogti automobilio, norėjo jį parvaryti atgal, bet važiuojant link Pajūrio mstl. pasibaigė degalai. Tuomet dar bandė užvesti automobilį, tačiau nepavykus automobilį nustūmė į griovį. Tada nuėjo namo. Nurodė, jog buvo vartojęs alkoholio, todėl taip ir pasielgė. Viskas vyksta dėl alkoholio. Blaivus taip nesielgtų. Mano, jog reikia gydytis priklausomybę alkoholiui ir nurodė, kad sutiktų gydytis. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Automobilio savininkui paskambino, abiejų vardu atsiprašė, su juo susitaikė.

4. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Nurodė, jog 2024 m. kovo 11 d. apie 3 val. nakties buvo (duomenys neskelbtini) su T. M.. Automobilį rado prie keliuko, kur tvarko mašinas, t.y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įlipo į atrakintą automobilį ir jį užsivedė. Jis atsisėdo keleivio pusėje, o T. sėdo prie vairo. Abiem kilo mintis sėstis į automobilį ir jis neprieštaravo kai T. užvedė automobilį ir nuvažiavo. Automobilio rakteliai buvo spynelėje. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau pasibaigė kuras. Automobilį tada nustūmė į šalikelę ir nuėjo. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. T. bendravo su nukentėjusiuoju, pastarasis atleido, pretenzijų neturi.

5. Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

6. Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

7. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2024 m. kovo 9 d., apie 14 val., jis pasiėmė sau priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilių servizo esančio (duomenys neskelbtini), ir pasistatė jį šalia pagrindinio kelio. Automobilio neužrakino nes jis neužsirakina, o automobilio raktus ar paėmė negali pasakyti nes nepamena. Automobilį paliko ten stovėti, kadangi buvo atvykęs kitu automobiliu. 2024 m. kovo 11 d. apie 15.10 val., važiuodamas pro savo palikto automobilio vietą jo neberado. Nuėjus pas autoserviso savininką, atsukus kameras, matosi, kad automobilis 2024 m. kovo 11 d. 02.57 val., nuvažiuoja iš savo buvimo vietos. Automobilyje buvo nedaug kuro, todėl su juo toli nebuvo galimybės nuvažiuoti. Kas galėjo paimti automobilį pasakyti negalėjo. Dėl dingusio automobilio jam padaryta 900 eurų žala. Civilio ieškinio nereikš. Papildomos apklausos metu parodė, jog jau žino, kad jo automobilį pagrobė M. su kažkokiu vaikinu. Jam skambino pats M. ir atsiprašė dėl tos vagystės. Visi dokumentai, kurie buvo automobilio daiktadėžėje ten ir tebėra. Niekas iš automobilio nedingo, automobilis sugadintas nebuvo. Automobilį pagrobusiems vaikinams jokių pretenzijų neturi. Byloje jokio civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 1-4, 57-60).

8. Iš 2024 m. kovo 11 d. S. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2024 m. kovo 11 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), prie kelio jis pasigedo pastatyto neužrakinto savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su daiktadėžėje esančiais automobilio dokumentais. Padaryta 900 Eur žala. (1 t., b. l. 1-4).

9. Iš 2024 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) griovyje esantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-20, 21-27).

10. 2024 m. kovo 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame fiksuojama (duomenys neskelbtini) kryptimi ir degalinės (duomenys neskelbtini) dalis teritorijos. Vaizdo įraše užfiksuoti du asmenys, vienas iš kurių atpažįstamas kaip V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 65-67).

11. Iš 2024 m. kovo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis V. S. parodė vietą iš kur pagrobė automobilį bei vietą kur jį paliko (t. 1, b. l. 87-90).

12. Iš 2024 m. kovo 20 d. T. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės, kad T. M. parodo, kur stovėjo automobilis, kuris buvo pavogtas ir kur jis buvo paliktas (1 t., b. l. 133-134, 135-136).

13. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, jog 2024 m. kovo 10 d. pagrobė automobilį. Tą vakarą jis kartu su V. S. iš (duomenys neskelbtini) miesto ėjo namo. Einant namo ties degalinėmis Baltic Petroleum ir Sauridos šalikelėje pamatė stovintį automobilį. Tada kartu su V. priėjo prie minėto automobilio. Pažiūrėjo, kad jame nieko nėra. Automobilis buvo neužrakintas. Tada abiem ir kilo mintis sėsti į jį. Abu buvo girti, todėl nieko ir nebegalvojo apie jokias pasekmes. Jis sėdo už automobilio vairo, o ant priekinės sėdynės sėdo V. S.. Tada jis pamatė, kad spynelėje yra raktelis. Jį pasuko, automobilis iš karto užsivedė. Tada ir sugalvojo, kad reikia jį nuvaryti, važiuoti pasivažinėti kur nors. Jam V. neprieštaravo. Tada jie kartu išvažiavo su ta mašina. Važiavo link (duomenys neskelbtini), nes kaip ir sakė neturėjo jokio tikslo kažkur tai konkrečiai važiuoti. Tiesiog važiavo ir viskas. Važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini), tiesiog užgeso automobilis. Net nežino kaip gavosi, bet stumiant automobilį, kuris kažkaip tai stovėjo skersai, jie jį nustūmė į griovį. Ten jį ir paliko. Dėl automobilio vagystės nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė ir jis šiuo metu jokių pretenzijų jiems nebeturi (1 t., b. l. 124-127, 142-144).

14. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, jog jis automobilį pavogė ne vienas, o su T. M.. 2024 m. kovo mėnesio pradžioje, nežino kelinta tai buvo diena, bet tai buvo vakaras apie 22 val. jis kartu su draugu T. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), atėjo į (duomenys neskelbtini) miestą. Ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Parduotuvėje lygtais „Gulbelė“ nusipirko cigarečių ir tada atgal patraukė link namų. Einant link namų link degalinės „Saurida“ pakelėje pamatė stovintį automobilį. Tada priėjo prie stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) ir ten pažiūrėjo, kad nėra jokio žmogaus. Automobilis buvo atrakintas, o automobilio rakteliai buvo jo viduje, t. y. užvedimo spynelėje. Tada T. ir jis atsisėdo į automobilį. T. sėdėjo už automobilio vairo, o jis ant priekinės keleivio sėdynės. Tuomet T. užsivedė automobilį ir jie pajudėjo. Kai T. užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti jis suprato, kad jie jį pavogė. Kieno tas automobilis buvo nežino. Važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini) jiems tiesiog jis ant kelio užgeso. Suprato, kad pasibaigė degalai. Abu išlipo iš mašinos, T. pasakė, kad dabar mašiną įstumia į griovį. Tada abu kartu tą mašiną įstūmė į griovį ir ten ją paliko. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi. Dėl automobilio vagystės T. M. skambino tam automobilio savininkui ir jų vardu atsiprašė ir jis jiems atleido. (1 t., b. l. 78-81, 96-98).

III. Teismo argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

16. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

17. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

18. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamųjų T. M. ir V. S. kaltė veikiant kartu padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

19. Teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji T. M. ir V. S. savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2024 m. kovo 11 d., apie 02 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe pagrobė šalikelėje stovėjusį neužrakintą 900 eurų vertės S. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Šiuos jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo S. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, taip pat kita bylos medžiaga.

20. Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais T. M. ir V. S. susitarę, bendrininkų grupėje, pavogė S. V. priklausantį turtą, t.y. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jie įvykdė veikdami tiesiogine tyčia – suvokdami savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) siekė. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl nebūtina nustatyti, kad jie veikdami kaip bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Nors abu kaltinamieji teismo posėdžio metu nenurodė kaip susitarė bendrai daryti vagystę, tačiau T. M. užvedus automobilį ir pradėjus važiuoti, V. S. tam neprieštaravo. Taigi darytina išvada, kad asmenys vagystę tyčia padarė bendrais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

21. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

22. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Dėl bausmės skyrimo T. M.

23. Teismas, skirdamas bausmę T. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. M. veikdamas bendrininkų grupėje padarė nesunkų nusikaltimą nuosavybei, pagrobtas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam, todėl reali turtinė žala nepadaryta.

24. T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam T. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. M. iki nusikalstamos veikos padarymo anksčiau teistas 7 kartus, iš jų 4 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas 2023 m. rugpjūčio 16 d. už vagystę arešto bausme (2 t., b. l. 145-155). Nors bausmes T. M. ir atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Visa tai neabejotinai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. T. M. vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas už įvairius administracinius pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 31-38). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Sprendžiant dėl bausmės rūšies už jo padarytą nusikalstamą veiką parinkimo, yra atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, į priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 45, 46).

26. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam T. M. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam tokios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

27. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis T. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

28. Nepaisant šiame nuosprendyje jau nurodytų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis kaltę pripažįsta, gailisi, savo veiką vertina kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, nurodė, jog jam žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė suprantantis, kad pasielgė netinkamai, tvirtino, jog tokį jo elgesį lėmė alkoholis, tačiau tikino, jog yra pasiryžęs ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir yra pasiruošęs imtis priemonių jį keisti. Teismas įvertinęs ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad T. M. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

29. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

30. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jiems atleido. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog niekas iš automobilio nedingo, automobilis sugadintas nebuvo, todėl pagrobusiems automobilį vaikinams jokių pretenzijų neturi, byloje jokio civilinio ieškinio nereiškia. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, nes yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

31. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

32. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš kaltinamojo parodymų ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, darytina išvada, kad kaltinamasis V. S. su nukentėjusiuoju susitaikė, pagrobtas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam, todėl reali turtinė žala nepadaryta. Kaltinamasis V. S. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nuskalstamą veiką padarė pirmą kartą. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir teismo vertinimu, pagrindas, kad V. S. nedarys nusikalstamų veikų yra tai, kad jis administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas kartą, yra (duomenys neskelbtini), duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą apie V. S. dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.

33. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, sprendžia, jog jo pavojingi veiksmai buvo neatsargūs ir atsitiktiniai. Šiuo atveju pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. V.. Šiuo pagrindu atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jam nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

34. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsako-mybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

35. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį V. S. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

36. Kaltinamiesiems T. M. ir V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

37. Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, asmenys nebuvo laikinai sulaikyti.

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti - kvapo pėdsakas (2 vnt.), foninis kvapo pėdsakas - 2024-03-28 išsiųstas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai (1 t., b. l. 37-38), biologinė (DNR) nuoplova (3 vnt.), mikrodalelės, kontrolinės mikrodalelės - 2024-04-04 pagal daiktinių įrodymų perdavimo, priėmimo aktą priduotos saugojimui Šilutės r. PK (1 t., b. l. 41-42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

39. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti - byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. M. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti šiuos įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

V. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą V. S. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. S. turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kvapo pėdsaką (2 vnt.), foninį kvapo pėdsaką - 2024-03-28 išsiųstą saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai, biologinę (DNR) nuoplovą (3 vnt.), mikrodaleles, kontrolines mikrodaleles - 2024-04-04 pagal daiktinių įrodymų perdavimo, priėmimo aktą priduotas saugojimui Šilutės r. PK, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.