Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-03-01 · Byla Nr. N2-655-793/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
N2-655-793/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13361-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
P. J., A. J., Augustinui A, A. A. J.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. N2-655-793/2012Proceso Nr. 2-06-3-13361-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.3.; 75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.; 78.2.1.; 125.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei G. M., atsakovams P. J., A. J., Augustinui A. J., atsakovų P. J. ir A. J. atstovui advokatui O. M., atsakovo A. A. J. atstovei advokato padėjėjai N. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. J., A. J., A. A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, piniginės kompensacijos priteisimo, sandorių panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovo P. J. priešieškinį ieškovei J. J., kiti atsakovai A. J., A. A. J. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. J. ieškinys atsakovams P. J., A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, piniginės kompensacijos priteisimo, sandorių panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius (T I, b.l. 3-9). Ieškovė tikslino ieškinį ir patikslintu ieškiniu papildomai prašė atnaujinti terminą sandoriui nuginčyti (T II, b.l. 16-17). 2011-11-25 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. pateikė galutinį patikslintą ieškinį atsakovams P. J., A. J., Augustinui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, piniginės kompensacijos priteisimo, sandorių panaikinimo (T III, b.l. 106-109). Galutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: santuoką tarp ieškovės J. J. ir atsakovo P. J. nutraukti dėl atsakovo P. J. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui P. J. palikti santuokines pavardes; dukros I. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo P. J. po 750,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukters I. J. išlaikymui iki pilnametystės bei įsiskolinimą vaiko išlaikymui už praėjusius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, viso 27000,00 Lt; panaikinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį kaip apsimestinį ir nustatyti, kad butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po l/2 dalį nupirko ieškovė ir atsakovas P. J.; atnaujinti terminą prieš tai nurodytam sandoriui nuginčyti; pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės J. J. ir P. J. nuosavybe; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, 420000,00 Lt vertės, šaldytuvą „LG“, 1500,00 Lt vertės, viryklę su orkaite „Gorenje“, 2200,00 Lt vertės, garintuvą „AEG“, 600,00 Lt vertės, valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėm), 3500,00 Lt vertės, viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1100,00 Lt vertės, komodą „Akai“, 800,00 Lt vertės, parfumerijos stalelį „Akai“, 600,00 Lt vertės, koridoriaus baldus, 400,00 Lt vertės, skalbyklę „Wirhlpool“, 1000,00 Lt vertės, spinteles prie lovos (2 vnt.), „Akai“, 300,00 Lt vertės, miegamojo kambario spintą „Akai“, 1600,00 Lt vertės; viso turto už 433600 Lt, o atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į butą su bendro naudojimo patalpomis: P-l (l/8 iš 15,54 kv.m.), unikalus Nr. 2397-7000-1010:0043, esantį Taikos g. 26, Neringos m., 60000,00 Lt vertės; butą su bendro naudojimo patalpomis 7-2 (l/7 iš 20,48 kv.m.) unikalus Nr. 2398-7000-1010:0005, esantį Taikos g. 26-2, Neringos m., 120000,00 Lt vertės; automobilį „Mazda MPV“, 30000,00 Lt vertės, svetainės odinį baldų komplektą, 4900,00 Lt vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 2400,00 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ 2500,00 Lt vertės, televizorių „Sony LSD“ 81 cm įstrižainės, 2700,00 Lt vertės, foto aparatą „Sony“ 800,00 Lt vertės, pinigines lėšas pagal 2007-05-17 paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-05-22 vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-06-06. susitarimą 110000,00 Lt, pagal 2010-04-27 paprastąjį vekselį 66427,00 Lt sumai, viso atsakovui priteisti turto už 509727,00 Lt; priteisti iš atsakovo P. J. ieškovės naudai 38063,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; pripažinti 278000,00 Lt dydžio piniginių indėlių sumą A. J. ir A. A. J. vardu bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo P. J. nuosavybe; padalinti 278000,00 Lt dydžio piniginius indėlius, priteisiant ieškovei iš atsakovo P. J. 139000,00 Lt dydžio piniginę sumą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp ieškovės ir atsakovo P. J., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. J. Nurodo, kad gyvenant santuokoje prieš kelis metus išryškėjo skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą, šeimyninis gyvenimas nesisekė, šiuo metu nepalaiko jokių kontaktų. Atsakovas veda atskirą ūkį, giminaičių vardu pirko nekilnojamąjį turtą, dukros gyvenimu, sveikata nesidomi. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas. Pažymi, kad dukros ryšys su ja yra labai stiprus, dukra visą laiką augo su ieškove ir ketverius metus nematė atsakovo. Teigia, jog atsakovui P. J. dukra nereikalinga, jis nerodo jokio noro bendrauti su ja, praleisti laiką, padėti moksluose, nueiti į kiną ir panašiai. Nurodo, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nors ir yra registruotas atsakovės A. J. vardu, faktiškai buvo įgytas už ieškovės su atsakovu turėtas iki santuokos sudarymo pinigines lėšas. Teigia, kad savo jėgomis ir lėšomis pabaigė prieš tai nurodyto buto remonto darbus, rekonstrukciją. Ieškovės ir atsakovo santukos metu minėtas butas buvo dovanojamas atsakovo P. J. broliui, vėliau buvo padovanotas atsakovei A. J.. Pažymi, kad bendrų kreditorių su atsakovu P. J. neturi, o atsakovo paskolintus pagal velselius ir investuotus pinigus prašo priteisti atsakovui kaip santuokinio turto dalis. Po santuokos nutraukimo priteisti išlaikymą iš atsakovo sau nepageidauja. Teigia, kad senaties termino (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoriui nuginčyti nepraleido, tačiau mano, kad vis tiek turi būti pareikštas reikalavimas atnaujinti ieškininės senaties terminą sandoriui nuginčyti. Nurodo, kad piniginės lėšos, kurias atsakovas uždirbo JAV, gyvendamas santuokoje su ieškove, panaudojo ne šeimos interesams, padėjęs jas į atsakovų A. J. ir A. A. J. vardu atidarytas sąskaitas banko įstaigose. Pažymi, kad atsakovai A. J. ir A. A. J. neturi ir negalėjo turėti piniginių sumų, kurios yra banko įstaigų pateiktuose teismui išrašuose, nes jie jokio verslo ir turto neturėjo, gyveno tik iš gaunamų pensijų (T I, b.l. 3-9, T II, b.l. 16-17, T III, b.l. 106-109).

Atsiliepimas

Atsakovas P. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad santuoka faktiškai iširo dėl jos kaltės. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo jam ir ieškovei būtų paliktinos santuokinės pavardės. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau su prašomu priteisti išlaikymo dukrai dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu nesutinka. Nesutinka dėl (duomenys neskelbtini) sandorio dalies panaikinimo ir buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo sutinka iš dalies, nesutinka su reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo. Nesutinka, kad 278000,00 Lt atsakovų A. J. ir A. A. J. vardu būtų pripažinti ieškovės ir jo (atsakovo P. J.) bendrąja jungtine nuosavybe ir būtų padalinti, priteisiant ieškovei iš atsakovo P. J. 139000,00 Lt dydžio piniginę sumą. Nurodo, kad stengėsi, jog šeima neiširtų dėl jo buvimo užsienyje, nuolat siųsdavo šeimai siuntinius su dovanomis dukrai, drabužiais, avalyne, kitais daiktais. Mano, kad ieškovė sąmoningai nuteikinėja dukrą prieš jį. Nesutinka su ieškovės tvirtinimu, kad ji dukros poreikiams per mėnesį išleidžia apie l450,00 Lt. Nurodo, kad jam nustatytina mažesnė vaikui išlaikyti tenkančių išlaidų dalis, nes jis negauna jokių darbinių pajamų, gyvena iš pakutiniųjų turimų santaupų, todėl ieškovė turėtų skirti 550,00 Lt, o jis 350,00 Lt vaiko išlaikymui tenkančių išlaidų. Pažymi, kad atsakovai A. J. ir A. A. J. niekada neturėjo piniginių sumų banko sąskaitose, kurias nurodo ieškovė, tačiau sukauptų per ilgą laiką lėšų ir vienkartinių stambių sumų (pardavus palikimo pagrindu gautą turtą, gaunamų dividendų) turėjo. Prašo: santuoką tarp jo ir J. J. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; tenkinti ieškovės prašymą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo; priteisti iš jo dukters išlaikymui po 350,00 Lt kasmėnesines periodines išmokas; atmesti ieškovės prašymą dėl 27000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; atmesti ieškovės prašymą dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sandorio panaikinimo; atmesti ieškovės prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe; priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) , 60000,00 Lt vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 120000,00 Lt vertės, šaldytuvą „LG“, 500,00 Lt vertės, valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėmis), 1500,00 Lt vertės, viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1100,00 Lt vertės, koridoriaus baldus, 400,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Whirpool“, 500,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą, 2500,00 Lt vertės, stacionarų kompiuterį „Samsung“, 1000,00 Lt vertės, iš viso turto už 187500,00 Lt; jam priteisti (atsakovui P. J.) automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20000,00 Lt vertės, virykle su orkaite „Gorenje“, 700,00 Lt vertės, garų surinktuvą „AEG“, 200,00 Lt vertės, komodą „Akai“, 300,00 Lt vertės; parfumerinj stalelį „Akai“, 300,00 Lt vertės, spinteles prie lovos „Akai“, 150,00 Lt vertės; miegamojo kambario spintą „Akai“, 1000,00 Lt vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1200,00 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, 500,00 Lt vertės, televizorių Sony, 1000,00 Lt vertės, iš viso turto už 25350,00 Lt; atmesti ieškovės prašymą dėl 38063,00 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo; priteisti jam (atsakovui P. J.) iš ieškovės piniginę kompensaciją už nukrypimą nuo bendro turto lygių dalių principo; po santuokos nutraukimo ieškovei ir jam palikti santuokines pavardes, reikalavimą dėl 278000,00 Lt pripažinimo ieškovės ir jo (atsakovo P. J.) bendrąja jungtine nuosavybe ir jų padalinimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo P. J. 139000,00 Lt dydžio piniginę sumą, atmesti (T I, b.l. 75-82, T III, b.l. 142-144).

Atsakovė A. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu dalyje dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sandorio panaikinimo ir 278000,00 Lt pripažinimo ieškovės ir atsakovo P. J. bendrąja jungtine nuosavybe ir jų padalinimo, nesutinka. Nurodo, kad mirus jos motinai S. T., atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą įgijo jos palikimą – du butus. Teigia, kad su atsakovu P. J. buvo sutarusi, kad palikimą pasidalins lygiomis dalimis. Atsakovui P. J. pardavus vieną iš butų, jis gautus pinigus perdavė jai (atsakovei A. J.) pagal buvusį susitarimą, už kuriuos vėliau nupirko atsakovui P. J. butą (duomenys neskelbtini), įformindama nupirktą butą savo vardu, siekiant išvengti bet kokių galimų neigiamų pasekmių ateityje dėl buto priklausomybės. Aplinkybės, kad visada leido ieškovei ir atsakovui P. J. prieš tai minėtame bute gyventi, neneigia. Pažymi, kad minėtas butas buvo rekonstruojamas už atsakovo P. J. pinigus, kuriuos jis gavo, pardavęs antrą paveldėtą butą. Prašo ieškinį ieškinį dalyje dėl (duomenys neskelbtini) sandorio panaikinimo, dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atmesti. Pasisakydama dėl 278000,00 Lt pripažinimo ieškovės ir atsakovo P. J. bendrąja jungtine nuosavybe ir jų padalinimo, iš esmės patvirtina atsakovo P. J. išdėstytas aplinkybes minėtu klausimu (T I, b.l. 72-74, T III, b.l. 142-144).

Atsakovas Augustinas A. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu dalyje dėl 278000,00 Lt pripažinimo ieškovės ir atsakovo P. J. bendrąja jungtine nuosavybe ir jų padalinimo, nesutinka. Patvirtina atsakovo P. J. ir atsakovės A. J. išdėstytas aplinkybes tuo klausimu (T III, b.l. 142-144).

Atsakovas P. J. pareiškė priešieškinį ieškovei J. J., kiti atsakovai A. J., Augustinas A. J. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo, kuriuo atsakovas prašo: santuoką tarp jo ir J. J. nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 60000,00 Lt vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 120000,00 Lt vertės, šaldytuvą „LG“, 500,00 Lt vertės, valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėmis), 1500,00 Lt vertės, viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1100,00 Lt vertės, koridoriaus baldus, 400,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Whirpool“, 500,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą, 2500,00 Lt vertės, stacionarų kompiuterį „Samsung“, 1000,00 Lt vertės, iš viso turto už 187500,00 Lt; jam priteisti automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20000,00 Lt vertės, virykle su orkaite „Gorenje“, 700,00 Lt vertės, garų surinktuvą „AEG“, 200,00 Lt vertės, komodą „Akai“, 300,00 Lt vertės; parfumerinj stalelį „Akai“, 300,00 Lt vertės, spinteles prie lovos „Akai“, 150,00 Lt vertės; miegamojo kambario spintą „Akai“, 1000,00 Lt vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1200,00 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, 500,00 Lt vertės, televizorių Sony, 1000,00 Lt vertės, iš viso turto už 25350,00 Lt; priteisti iš ieškovės 81075,00 Lt kompensaciją už nukrypimą nuo bendro turto lygių dalių principo. Patvirtina atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad ieškovei perduodamo turto vertė 162150,00 Lt didesnė nei jam liekanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, todėl jam iš ieškovės priteistina 81075,00 Lt piniginė kompensacija (T I, b.l. 163-166).

Atsiliepimas

Ieškovė J. J. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas P. J. tik kelis kartus siuntė iš JAV siuntinius jai ir jų abiejų dukrai su padėvėtais rūbais, o reikalingų ir tinkamų daiktų atsiųsti nesistengė. Teigia, kad atsakovas grįžęs iš JAV pinigų neparvežė, visus uždirbtus pinigus pasiliko sau ir vėliau, ieškovei nežinant, juos skolino pagal vekselius, savo tėvų vardu pirko garažus, sau brangius žvejybos įrankius ir kt. Pažymi, kad atsakovas P. J. dukros gyvenimu, sveikata, mokslais nesidomėjo, dukra nesirūpino, su ja nebendravo. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo P. J. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl įtrauktinas į dalintinio turto sąrašą. Teigia, kad kompiuteris „Samsung“ nupirktas išimtinai dukrai, todėl jis neturėtų būti dalinamas. Nurodo, kad kilnojamojo turto kainas nurodė jau įvertinus jų nusidėvėjimą, o automobilio kainą - pagal internete skelbiamas kainas, todėl mano, kad jos pateiktas turto įvertinimas atitinka rinkos kainoms (T I, b.l. 177-179).

Šalies argumentai

Ieškovė J. J. patikslintą ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.

Ieškovės atstovė advokatė G. M. patikslintą ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.

Atsiliepimas

Atsakovai P. J., A. J., Augustinas A. J. su patikslintu ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko.

Atsakovų P. J. ir A. J. atstovas advokatas O. M. su patikslintu ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko.

Atsakovo Augustino A. J. atstovė advokato padėjėja N. K. su patikslintu ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. su patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutinka, dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio sutinka iš dalies.

Šalies argumentai

Ieškovė J. J. teismo posėdyje patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad atsakovas P. J. turi problemų su alkoholio vartojimu. Nurodo, kad atsakovas P. J. dukra nesirūpina, elgiasi jos atžvilgiu neigiamai (nuolat jai priekaištauja, sudaro netinkamas sąlygas gyvenimui ir mokymuisi). Pažymi, kad jokių pinigų (nuompinigių ir panašiai) už butų, esančių Nidoje, negavo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Ieškovės atstovė advokatė G. M. teismo posėdyje nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas P. J., o ne ieškovė, kuri viena ketverius santuokos metus turėjo išlaikyti šeimą. Teigia, kad atsakovas P. J., grįžęs iš JAV prie šeimos materialinės padėties pagerėjimo neprisidėjo, tačiau tuo metu neaiškiomis aplinkybėmis pagerėjo jo tėvų (atsakovų A. J. ir A. A. J.) materialinė padėtis. Teigia, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Nesutinka, kad ieškovė prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti daugiau, nes ji daugiau uždirba. Mano, kad tas faktas, jog ieškovė dirba oficialiai ir turi oficialias pajamas, o atsakovas nuolatinio darbo neturi, oficialių pajamų turi mažiau nei ieškovė, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra pakankamai finansiškai apsirūpinęs, negali būti pagrindu priteisti iš atsakovo P. J. mažesnę išlaikymo dukrai sumą. Pažymi, kad atsakovai neįrodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nupirktas atsakovų A. J. ir A. A. J. šeimai pagal tarp atsakovų sudarytą susitarimą. Teigia, kad prieš tai nurodytas butas iš esmės buvo pirktas ieškovės ir atsakovo P. J. iki santuokos sudarymo atskiromis lygiomis dalimis, o po buto rekonstrukcijos tapo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymi, kad atsakovai A. J. ir A. A. J. neįrodė, jog 278000,00 Lt, atsiradę jų banko sąskaitose yra gauti pardavus turtą bei gavus brangenybių po močiutės mirties. Teigia, kad atsakovas P. J. ir liudytojas G. vykdo neregistruotą veiklą, todėl šios veiklos pagrindu gauti pinigai po santuokos nutraukimo turi būti taip pat padalinti. Nurodo, kad ieškovas pripažino, kad nuo 2007 metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, be to, neįrodė, kad išlaiko dukrą, todėl ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Pažymi, kad turtas turėtų būti dalinamas pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas P. J. teismo posėdyje patvirtino priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad problemų su alkoholio vartojimu neturi, buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą atliko pats, grįžęs iš JAV atvežė grynųjų pinigų, už kuriuos nupirkta buitinė technika ir automobilis. Prašo priešieškinį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovė A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas už jos pinigines lėšas, o ne už ieškovės ir atsakovo P. J.. Teigia, kad pirko butą su sūnaus pagalba tam, kad sūnus po to galėtų jame gyventi. Pažymi, kad materialiai prisidėjo prie prieš tai nurodyto buto remonto. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitų niekada neturėjo, piniginių lėšų į investicinius fondus investavusi nebuvo. Nurodo, kad į jos sąskaitą pinigus, turėdamas įgaliojimą, įnešė atsakovas P. J., bet tai buvo jos ir atsakovo Augustino A. J. pinigai. Teigia, kad garažus atsakovas P. J. pirko už jos pinigus.

Atsakovas A. A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ilgą laiką dirbo cecho brigadininku, gaudavo virš 2000,00 Lt darbo užmokestį, be to, darydavo duslintuvus, kuriuos pardavęs gaudavo iš jūreivių dolerius. Teigia, kad mirus jo motinai, liko nemažas palikimas, kurį jo sesuo pardavusi, dalį sumos 20000,00 Lt atidavė jam (atsakovui A. A. J.). Teigia, kad jo sesuo yra ir daugiau pinigų davusi, tačiau kiek tiksliai neprisimena. Pradžioje pinigus laikė namuose, vėliau jo ir atsakovės A. J. nurodymu pinigus atsakovas P. J. įnešė į banką. Pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas atsakovui P. J..

Atsakovų P. J. ir A. J. atstovas advokatas O. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo ginčo nėra, tačiau nustatant vieno iš sutuoktinio kaltę, derėtų pažymėti, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo P. J. nelojalumą ieškovei, nepagrįsti. Mano, kad ieškovė, nevykdydama santuokinės pareigos vyrui, yra nelojali jam, todėl ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Pažymi, kad prie dukros išlaikymo turėtų didesne dalimi prisidėti ieškovė, nes jos materialinė padėtis yra geresnė. Prašo kilnojamuosius daiktus padalinti taip, kaip nurodyta priešieškinyje. Teigia, kad atsakovas P. J., ieškovei atsisakius paimti baldus, sutinka juos pasiimti, ieškovei už tai išmokėdamas kompensaciją. Reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmestinas, kaip nepagrįstas, neįrodytas. Prašo atmesti ieškovės aplinkybę dėl to, jog butas buvo remontuojamas ir todėl pripažintinas jos ir atsakovo P. J. nuosavybe, nes neįrodyta nei viena iš salygų, kurios pagrindu galima būtų konstatuoti, jog buvo atliktas esminis buto pagerinimas. Pažymi, kad negalima pripažinti trečiajam asmeniui priklausantį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Nurodo, kad atsakovas P. J. už uždirbtus JAV pinigus nupirko automobilį, suremontavo butą, nupirko baldus, patekęs į avariją JAV, iš uždirbtų pinigų gyveno, todėl teiginys, jog jis uždirbtus JAV pinigus įnešė į atsakovų A. J. ir Augustino A. J. banko sąskaitas, nepagrįstas. Pažymi, kad atsakovas P. J. atsakovų A. J. ir A. A. J. banko sąskaitas tvarkė turėdamas jų įgaliojimą. Teigia, kad butas Neringoje buvo išnuomojamas, gaunat už tai nuompinigius, apie kuriuos ieškovė nutyli. Nurodo, kad atsakovas P. J. pinigus, kuriuos skolindavosi iš G., pagal vekselius perskolindavo. Prašo priešieškinį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovo A. A. J. atstovė advokato padėjėja N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų A. J. ir A. A. J. banko sąskaitose esančios piniginės lėšos nėra jų, neįrodė, kad iki šių lėšų atsiradimo banko sąskaitose jų materialinė padėtis buvo blogesnė. Prašo ieškovės reikalavimą dėl 278000,00 Lt pripažinimo ieškovės ir atsakovo P. J. bendrąja jungtine nuosavybe ir jų padalinimo, atmesti, kaip nepagrįstą. Prašo priešieškinį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl neprieštarauja ir pritaria šalių reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (vaiko motina). Teigia, kad atsakovo P. J. nurodytas išlaikymo suma, kurią jis sutinka mokėti dukros išlaikymui, neatitinka net minimaliųjų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, preziumuojant abiejų tėvų vienodą prisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaiko amžių ir specialius poreikius, jo išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 1000,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė J. J. ir atsakovas P. J. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 11, 140). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 12). Iš Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) įgaliojimo matyti, kad atsakovai A. A. J. ir A. J. iki 2010-03-15 įgaliojo ieškovę J. J. valdyti ir tvarkyti atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 14). (duomenys neskelbtini) atsakovė A. J. ir ieškovė J. J. (tuo metu – P.) sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 14000,00 Lt, o atsakovė įsipareigojo paskolintus pinigus grąžinti iki 1998-01-01 (T I, b.l. 15). Iš 2001-09-29 keleivio deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė J. J. atvykdama iš JAV į Lietuvą, deklaravo 12400 dolerių (T I, b.l. 16). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2010-03-30 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. J. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (T I, b. l. 17). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2010-03-30 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. J. vardu įregistruota transporto priemonės – automobilis MAZDA MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 18). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-03-26 išrašo matyti, kad ieškovė J. J. 1993-08-03 iš valstybės įsigijo 0,1275 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 20). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-03-29 išrašo matyti, kad atsakovas P. J. 2001-08-10 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 60000,00 Lt vertės, o 1999-12-15 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 120000,00 Lt vertės (T I, b.l. 22-25, 49). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-09-10 išrašo matyti, kad atsakovė A. J. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 26-28, 115), kurio pastogėje įrengtos gyvenamosios patalpos ir po rekonstrukcijos pripažintas tinkamu naudoti (T I, b.l. 29). Pagal 2007-05-17 Paprastąjį vekselį V. G. įsipareigojo iki 2009-05-17 besąlygiškai sumokėti 55000,00 Lt atsakovui P. J., pagal 2007-05-22 Paprastąjį vekselį V. G. įsipareigojo iki 2009-05-22 besąlygiškai sumokėti 55000,00 Lt atsakovui P. J., pagal 2010-04-27 Paprastąjį vekselį V. G. įsipareigojo iki 2010-06-06 besąlygiškai sumokėti 66427,00 Lt atsakovui P. J. (T I, b.l. 32-33). 2007-06-06 Susitarimu, sudarytu tarp V. G. ir P. J., šalys susitarė: už P. J. investuotus 100000,00 Lt nusipirkti žemės sklypą Nr. 506-1, esantį buvusiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esant kitoms nenumatytoms aplinkybėms V. G. įsipareigojo grąžinti P. J. paskolintas pagal 2007-05-17 ir 2007-05-22 vekselius pinigines lėšas (T I, b.l. 35). Iš ieškovės pateikto teismui Išlaidų vaikui paskaičiavimo per mėnesį matyti, kad ieškovė vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria 1450,00 Lt (T I, b.l. 36). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-04-13 pažymos apie J. J. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad pastaruosius trejus metus iki ieškinio teismui padavimo dienos ieškovė dirbo R. J. (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 37-39). Iš Klaipėdos S. D. pagrindinės mokyklos 2010-04-07 pažymos nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės ir atsakovo P. J. dukra Ieva nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 40), iki to laiko, t.y. laikotarpiu nuo 2002-09-01 iki 2004-05-30I. lankė (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 41). Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2010-04-08 pažyma Nr. D2-39 patvirtina, kad I. J. minėtame centre lanko plaukimo treniruotes (T I, b.l. 42), (duomenys neskelbtini) 2010-04-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. nuo 2003-09-01 iki 2009-08-31 lankė minėto centro vaikų šokių kolektyvą „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2006-09-01 minėtame centre lanko senosios muzikos ir šokio ansamblį „(duomenys neskelbtini)“ (T I, b.l. 43). Iš Swedbank, AB 2010-09-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė minėtame banke turi sąskaitą, kurios likutis 2010-09-21 buvo 0,00 Lt (T I, b.l. 44). Iš AB „Ūkio bankas“ Klaipėdos filialo 2010-09-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė minėtame banke turi sąskaitą, kurios likutis 2010-09-21 buvo 0,00 Lt (T I, b.l. 45). Iš AB „Šiaulių bankas“ Klaipėdos filialo 2010-09-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė minėtame banke sąskaitų ir indėlių neturi (T I, b.l. 46). Iš AB SEB bankas 2010-09-29 sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė minėtame banke turi sąskaitas, kurių vienoje esantis piniginių lėšų likutis 2010-09-29 buvo 0,00 Lt, o kitoje 345,81 Lt (T I, b.l. 47-48). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-05 išrašo matyti, kad atsakovas P. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 2 -jų kambarių butą, esantį H(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 1995-05-29 pardavė, ir 2 jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1995-10-26 pardavė (T I, b. l. 84-85, 114, 116). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-05 išrašo matyti, kad atsakovas P. J. 2005-08-18 Dovanojimo sutartimi perleido dukrai I. J. negyvenamąją patlpa - garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 86). P. J. banko sąskaitų, esančių D. B. ir AB „Ūkio bankas“, išrašai patvirtina, kad atsakovas P. J. nuo 2008-01-01 apmoka buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, šildymo, šalto ir karšto vandens sąskaitas, telefoninio ryšio paslaugas (T I, b.l. 87-113). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2000-09-06 Šilumos objekto paruošimo eksploatacijai akto Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2000-02-18 ir 2000-02-29 kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2000-02-29 akto apie prekių pristatymą ir atliktus darbus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės 2000-08-31 prašymo adresuoto (duomenys neskelbtini) kvito Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas (T I, b.l. 121-127). Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2010-11-03 pažymos bedarbiams dėl dalyvavimo aktyvios darbo rinkos programose matyti, kad P. J. nuo 2008-12-10 registruotas darbo biržoje, kur jam suteiktas bedarbio statusas (T I, b. l. 130). Iš 2006-05-15, 2007-05-11, 2008-05-21 Nuomos sutarčių, sudarytų tarp J. J. ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė minėtai kolegijai tų metų vasaros mėnesiais išnuomojo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 144). Iš J. J. banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 matyti, kad ieškovės išlaidos viršijo jos gaunamas pajamas, atsakovo P. J. pavedimų į minėtą sąskaitą atlikta nebuvo (T I, b.l. 147-159). Iš Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriaus 2011-01-05 pažymos dėl individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas P. J. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 nebuvo įregistravęs individualios veiklos, verslo liudijimas minėtam laikotarpiui nebuvo išduotas (T I, b.l. 169). Iš (duomenys neskelbtini) 2010-12-16 siuntimo tirti, konsultuoti ir gydyti, matyti, kad I. J. diagnozuota netaisyklinga dantų padėtis, paskirtas gydymas (T I, b.l. 181). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas P. J. laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-11-30 buvo išsiėmęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (T II, b.l. 20). 1995-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu atsakovei A. J. leista pagal paruoštus ir suderintus projektus įsirengti gyvenamąsias patalpas ir perplanuotus butus virš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu atsakovės A. J. užsakymu buvo atliktas prieš tai minėto buto perplanavimo projektas (T II, b.l. 25). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011-07-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad parašą A. J. vardu (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl 14000,00 Lt paskolos (T I, b.l. 15), pasirašė ne A. J. ir ne P. J., o kitas asmuo (T I, b.l. 78-80). Iš Terminuotojų indėlio sutarčių, sudarytų AB bankas „Snoras“, AB „Ūkio bankas“, sudarytų tarp minėtų bankų ir atsakovų A. A. J. ir A. J., iš atsakovų P. J., A. A. J. ir A. J. banko sąskaitų, esančių AB „Ūkio bankas“, išrašų už laikotarpį nuo 2000-09-01 iki 2011-10-01, matyti, kad atsakovas P. J. atsakovų A. A. J. ir A. J. vardu, veikdamas pagal atsakovų išduotą įgaliojimą (T III, b.l. 111-112), periodiškai įnešdavo pinigines lėšas į minėtame banke esančias atsakovų sąskaitas, ir atsakovų vardu pasibaigus minėtose sutartyse numatytiems terminams atsiimdavo atsakovams priklausančias lėšas (T II, b.l. 103-111, 135-195). Iš pateiktų kasos pajamų orderio kvitų matyti, kad už vaiko dantų gydymą, sveikatos patikrinimą mokėdavo ieškovė J. J. (T II, b.l. 112, 114-116). Iš atsakovų A. A. J. ir A. J. banko sąskaitų, esančių AB bankas „Snoras“, išrašų už 2006 – 2011 metus matyti, kad atsakovų minėtame banke esančios sąskaitos periodiškai pasipildydavo piniginėmis lėšomis pagal atsakovų sudarytas Terminuotų indėlių sutartis (T III, b.l. 6-53). Iš atsakovo P. J. banko sąskaitų, esančių D. B. A/S, išrašų už laikotarpį nuo 2000-09-01 iki 2011-10-01 matyti, kad atsakovo minėtame banke esančios sąskaitos periodiškai pasipildydavo piniginėmis lėšomis pagal atsakovo sudarytas Terminuotų indėlių sutartis (T III, b.l. 55-78). Iš UAB „FElada“ 2004-04-20 pažymos dėl Lietuvos Respublikos gyventojui išmokėtų išmokų, nemokamai išduoto turto, suteiktų paslaugų ir išskaičiuotų mokesčių matyti, kad už 2003 metus atsakovei A. J. už turimas minėtos bendrovės akcijas išmokėti 1042,03 Lt dividendai (T III, b.l. 145). Atsakovės A. J. motina (atsakovo P. J. senelė) S. T. mirė 1994-06-30 (T III, b.l. 147).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 1995-07-22 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 643.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad santuokos išsaugoti nesistengia. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje iškilo ginčas dėl kieno kaltės iširo santuoka. Ieškovė prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas priešieškinyje nurodo, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę, šeimos palikimą ir pan.), o tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Nurodytu pagrindu kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad šeimyniniai santykiai pašlijo nuo 2006 m. liepos mėnesio, atsakovui grįžus iš JAV, kur gyveno keturis metus. Teigia, kad grįžęs į namus po kelių mėnesių apsigyveno atskirame kambaryje ir su ieškove nebendrauja, išeidavo iš namų, kada panorėdavo, nepasakodavo nei kur, nei su kuo leidžia laisvalaikį, neduodavo jokių lėšų pragyvenimui. Teismas mano, kad ieškovė nurodė deklaratyvias ir nekonkrečias santuokos iširimo priežastis. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas prisideda prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, moka komunalinius mokesčius, tą pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, laikytina nepagrįsta. Pačios ieškovės kviesta liudytoja B. P., kuri yra šalių kaimynė, paaiškino, jog nėra mačiusi P. J. girtaujančio ar pasirodžiusio neblaivaus. Taip pat laikytini nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė neįvertino atsakovo pastangų sugrįžti į šeimą, nesistengė išsaugoti šeimos santykių, nenorėjo palaikyti kontakto, demonstravo savo abejingumą, pranašumą, kadangi šie argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys iš esmės neatliko jokių veiksmų, kad jų santuoka nepradėtų irti.

Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai pilnaverčio santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2006 metų pabaigos. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą LR CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad šalių santuoka iširo dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dalyje dėl kito sutuoktinio kaltės netenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės – J., J..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamete dukra I. J., tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės I. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. J. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (LR CK 3.194 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas nevisai tinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą, pastaruoju metu apmokėdamas tik už gyvenamajam būstui suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (LR CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui ji skiria apie 1450,00 Lt kas mėnesį. Prieš tai nurodytą aplinkybę pagrindžia ieškovės ieškinyje pateiktas vaiko išlaidų paskaičiavimas ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie dukters išlaikymui būtinas lėšas. Konstatuotina, kad kai kurie nenuoseklūs ieškovės paaiškinimai dėl dukters Ievos išlaikymui skiriamų lėšų dydžio leidžia daryti išvadą, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui ne visiškai atitinka galimas faktines vaiko poreikiams tenkinti tenkančias išlaidas. Išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas lemia tai, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti ne tik į vaikų poreikius, bet ir į išlaikymą privalančių teikti asmenų realias galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, laikytina, jog vaiko išlaikymui pakankama suma šiuo konkrečiu atveju būtų 1000,00 Lt per mėnesį.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas yra apribotas. Be to, atsakovas nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, verčiasi iš atsitiktiniais terminuoto pobūdžio darbais uždirbtų pajamų, gyvena iš santaupų, tačiau turimų santaupų dydžio nenurodė. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dukrai po 750,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį ir atsakovo turtinę padėtį, į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, laikytina, jog atsakovo pajamos šiuo metu nėra pakankamos ir jis pilnai negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai Ievai. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas, jog vaiko išlaikymui iš jo turėtų būti priteistas po 350,00 Lt kas mėnesį išlaikymas, nes atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kad tokio dydžio jo ir ieškovės skiriamo išlaikymo pakaktų tenkinti dukters būtinus ir protingus poreikius.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 750,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2010 m. spalio mėn. 6 d. iki vaiko pilnametystės, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, tenkintinas iš dalies, ir iš P. J. vaiko I. J. išlaikymui priteistina po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė J. J. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko I. J. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaiko išlaikymui už praėjusius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, viso 27000,00 Lt. Nurodo, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui ketverius metus. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog su ieškove buvo susitarę, kad jis mokės mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyvena, o ieškovė rūpinsis butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuoma, bei gautas pajamas panaudos šeimos, tuo pačiu ir vaiko reikmėms. Ieškovė patvirtino, jog už butų nuomą gautų pinigų atsakovui neperduodavo. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė teismui pagrįstų argumentų, kodėl dėl vaiko išlaikymo iš ieškovo priteisimo, jeigu toks poreikis buvo, nesikreipė ankščiau. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas trejus pastaruosius metus iki ieškinio padavimo neteikė dukrai išlaikymo, todėl darytina išvada, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaiko išlaikymui už praėjusius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, viso 27000,00 Lt, yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės. Rašytine bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė A. J. nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo panaikinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį pirkėjo dalyje kaip apsimestinį ir nustatyti, kad butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po l/2 dalį nupirko ieškovė (iki santuokos J. P.) ir atsakovas P. J..

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra pažymėjęs, jog sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; Nr. 3K-3-228/2009, kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys, jį abi šalys pripažįsta buvus pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, bet dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikriesiems šio teisinio santykio subjektams, todėl, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėjais) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ieškovė nurodė, jog prieš sudarant santuoką su atsakovu P. J. turėjo pinigų ginčo buto dalies pirkimui. Šią aplinkybe ieškovė grindė savo ir liudytojos savo motinos S. P. paaiškinimais, kad mama ieškovei buvo davusi 20000,00 Lt vestuvių dovaną butui pirkti. Liudytoja S. P. paaiškino, jog dukra J. J. (tuometinė pavardė – P.) davė atsakovei A. J. 14000,00 Lt butui pirkti, nurodė, kad matė raštelį, jog dukra paskolino 14000,00 Lt butui pirkti. Šie liudytojos parodymai vertintini kaip nepatikimi, nes iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011-07-07 akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nustatyta, kad parašą A. J. vardu (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl 14000,00 Lt paskolos (T I, b.l. 15), pasirašė ne A. J. ir ne P. J., o kitas asmuo.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovė J. J. 1995 metų birželio mėnesį nebuvo finansiškai pajėgi įsigyti ginčo buto ½ dalį. Priešingai, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas P. J. buvo finansiškai pajėgus nusipirkti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tą aplinkybę, kad atsakovas turėjo pinigų minėto buto pirkimui, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-05 išrašas iš kurio matyti, kad atsakovas P. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 2 -jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 1995-05-29 pardavė. Todėl laikytina, kad jis turėjo galimybę pagal šią sutartį gautus pinigus sutaupyti butui įsigyti, ir teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo P. J. paaiškinimais, jog jis nenorėjo savo vardu pirkti ginčo butą, o pageidavo, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkėja būtų jo motina A. J.. Teismo posėdžio metu atsakovė A. J. paaiškino, jog ginčo butą savo vardu pirko susitarusi su sūnumi atsakovu P. J., ir ta aplinkybė atitinka tikrąją jos valią, nes tokiu būdu siekė ateityje išvengti ginčų dėl nuosavybės teisių į minėtą butą. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad tikrosios ginčijamos sutarties šalys - pirkėjai buvo J. P. ir P. J., o ne A. J.. Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad ji derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, ir byloje nenustatytos ginčijamo sandorio nuginčijimo pagrindus patvirtinančios faktinės bylos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, todėl nėra pagrindo tenkinti ir atmestinas ieškovės reikalavimas panaikinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995-06-12 pirkimo-pardavimo sandorį pirkėjo dalyje kaip apsimestinį ir nustatyti, kad butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po l/2 dalį nupirko ieškovė (iki santuokos J. P.) ir atsakovas P. J..

Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei A. J.. Ieškovė J. J. prašo pripažinti pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės J. J. ir P. J. nuosavybe, nes, jos teigimu, ieškovė ir atsakovas P. J. savo jėgomis ir lėšomis pabaigė prieš tai nurodyto buto remonto darbus, rekonstrukciją. Byloje nėra duomenų, kad statybinės medžiagos, darbai būtų pirkti J. J. ir/ar P. J. vardu. Ta aplinkybė, kad iš 2001-09-29 keleivio deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė J. J. atvykdama iš JAV į Lietuvą, deklaravo 12400 dolerių, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog minėti pinigai buvo panaudoti buto remontui. Darytina išvada, kad ieškovė rašytiniais įrodymais neįrodė, jog namo remontui ir rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Atsakovė A. J. teismo posėdyje nurodė, kad minėtas butas buvo rekonstruojamas už atsakovo P. J. pinigus, kuriuos jis gavo, pardavęs antrą paveldėtą butą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-05 išrašas patvirtina, kad atsakovas P. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 2 jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 1995-10-26 pardavė, todėl konstatuotina, jog turėjo asmeninių lėšų, kurias galėjo panaudoti buto remontui ir rekonstrukcijai. Iš 1995-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo, kuriuo atsakovei A. J. leista pagal paruoštus ir suderintus projektus įsirengti gyvenamąsias patalpas ir perplanuotus butus virš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir tuo pagrindu atsakovės A. J. užsakymu atliktas prieš tai minėto buto perplanavimo projektas patvirtina, jog buto remontas buvo vykdomas savininkės atsakovės A. J. vardu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ankščiau nesiekė įgyti nuosavybės teisės į ginčo butą ir nelaikė jo savo nuosavybe, o sutiko pagal įgaliojimą tvarkyti atsakovams A. A. J. ir A. J. priklausantį butą, esantį Sodo (duomenys neskelbtini)valdyti ir tvarkyti.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog minėtas ginčo butas įsigytas ir remontas bei rekonstrukcija padaryta iš jos ir atsakovo P. J. bendrų santuokinių lėšų, todėl nėra įstatyminio pagrindo pripažinti prieš tai minėtą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės J. J. ir P. J. nuosavybe, laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

Dėl piniginių indėlių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovė prašo pripažinti 278000,00 Lt dydžio piniginių indėlių sumą A. J. ir A. A. J. vardu bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo P. J. nuosavybe ir padalinti 278000,00 Lt dydžio piniginius indėlius, priteisiant ieškovei iš atsakovo P. J. 139000,00 Lt dydžio piniginę sumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Ieškovė savo reikalavimą grindžia atsakovų A. A. J. ir A. J., banko sąskaitų išrašais bei atsakovų A. A. J. ir A. J. išduotu įgaliojimu atsakovui P. J. veikti jų vardu. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų ir jų atstovų paaiškinimus konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovų A. A. J. ir A. J., banko sąskaitose buvę 278000,00 Lt dydžio piniginiai indėliai buvo atsakovo P. J. santuokos metu įgytos piniginės lėšos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 278000,00 Lt dydžio piniginių indėlių sumą A. J. ir A. A. J. vardu bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo P. J. nuosavybe laikytinas neįrodytu ir atmestinas. Atmetus šį reikalavimą 278000,00 Lt dydžio piniginių indėlių suma į ieškovės ir atsakovo P. J. dalintino turto balansą neįtrauktina ir tarp sutuoktinių nedalintina.

Dėl turto padalijimo.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovė nurodė, jog šalys gyvenant kartu santuokoje įgijo šį kilnojamąjį turtą: šaldytuvą „LG“, 1500,00 Lt vertės, viryklę su orkaite „Gorenje“, 2200,00 Lt vertės, garintuvą „AEG“, 600,00 Lt vertės, valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėm), 3500,00 Lt vertės, viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1100,00 Lt vertės, komodą „Akai“, 800,00 Lt vertės, parfumerijos stalelį „Akai“, 600,00 Lt vertės, koridoriaus baldus, 400,00 Lt vertės, skalbyklę „Wirhlpool“, 1000,00 Lt vertės, spinteles prie lovos (2 vnt.), „Akai“, 300,00 Lt vertės, miegamojo kambario spintą „Akai“, 1600,00 Lt vertės; automobilį „Mazda MPV“, 30000,00 Lt vertės, svetainės odinį baldų komplektą, 4900,00 Lt vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 2400,00 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ 2500,00 Lt vertės, televizorių „Sony LSD“ 81 cm įstrižainės, 2700,00 Lt vertės, foto aparatą „Sony“ 800,00 Lt vertės. Be to šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 60000,00 Lt vertės; butą su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), 120000,00 Lt vertės.

Ieškovė taip pat, prašo pinigines lėšas pagal 2007-05-17 paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-05-22 vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-06-06. susitarimą 110000,00 Lt, pagal 2010-04-27 paprastąjį vekselį 66427,00 Lt sumai, priteisti atsakovui P. J., o ieškovės naudai priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2007-05-17 Paprastąjį vekselį V. G. įsipareigojo iki 2009-05-17 besąlygiškai sumokėti 55000,00 Lt atsakovui P. J., pagal 2007-05-22 Paprastąjį vekselį V. G. įsipareigojo iki 2009-05-22 besąlygiškai sumokėti 55000,00 Lt atsakovui P. J., pagal 2010-04-27 Paprastąjį vekselį V. G. įsipareigojo iki 2010-06-06 besąlygiškai sumokėti 66427,00 Lt atsakovui P. J. (T I, b.l. 32-33). 2007-06-06 Susitarimu, sudarytu tarp V. G. ir P. J., šalys susitarė: už P. J. investuotus 100000,00 Lt nusipirkti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį buvusiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esant kitoms nenumatytoms aplinkybėms V. G. įsipareigojo grąžinti P. J. paskolintas pagal 2007-05-17 ir 2007-05-22 vekselius pinigines lėšas. Ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų R. M., A. P., V. G. paaiškinimus, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina jog vekseliuose ir susitarime nurodytos piniginės lėšos yra atsakovo P. J. santuokoje įgytos lėšos, o ne perskolinimui skirtos kitų asmenų piniginės lėšos. Esant nustatytoms aplinkybėms, piniginės lėšos, mokėtinos atsakovui P. J. pagal 2007-05-17 paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-05-22 vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-06-06 susitarimą 110000,00 Lt sumai, pagal 2010-04-27 paprastąjį vekselį 66427,00 Lt sumai, viso 286427,00 Lt, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinos į dalintino turto balansą.

Remiantis LR CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. LR CK 3.127 straipsnyje reglamentuojamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o jo 3 dalyje įtvirtintas turto padalijimo natūra principas. Šio principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės tai, kokios paskirties yra dalytinas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Šioje byloje nustatyta, kad didžioji dalis šalių įgytų kilnojamųjų daiktų yra skirti ir pritaikyti naudoti ir/arba sumontuoti konkrečioje patalpoje, jų perkėlimas į kitas patalpas gali būti apsunkintas. Todėl šalių įgytas kilnojamasis turtas padalintinas galimai daugiau atsižvelgiant į jų prašymus, šalims pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į jų prašomus kilnojamuosius daiktus, skaičiuojant pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį, bei ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį.

Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas padalintinas taip:

P. J. vardu, 2001-08-10 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įregistruotas butas su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 60000,00 Lt vertės, ir P. J. vardu, 1999-12-15 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 12281, pagrindu įregistruotas butas su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 120000,00 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas J. J..

Santuokoje įgytas kilnojamasis turtas padalintinas taip:

Ieškovei J. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina: šaldytuvas „LG“, 1000,00 Lt vertės, viryklė su orkaite „Gorenje“, 1450,00 Lt vertės, garintuvas „AEG“, 400,00 Lt vertės, valgomojo baldų komplektas (stalas su 6 kėdėm), 2500,00 Lt vertės, viengulė lovą su čiužiniu „Akai“, 1100,00 Lt vertės, komoda „Akai“, 550,00 Lt vertės, parfumerijos stalelis „Akai“, 450,00 Lt vertės, koridoriaus baldai, 400,00 Lt vertės, skalbyklė „Wirhlpool“, 750,00 Lt vertės, spintelės prie lovos (2 vnt.), „Akai“, 300,00 Lt vertės, miegamojo kambario spinta „Akai“, 1300,00 Lt vertės; viso kilnojamojo turto už 10200,00 Lt.

Atsakovui P. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina: svetainės odinis baldų komplektas, 3700,00 Lt vertės, dvigulė lovą su čiužiniu „Akai“, 1800,00 Lt vertės, nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ 1500,00 Lt vertės, televizorius „Sony LSD“, 1850,00 Lt vertės, foto aparatas „Sony“ 800,00 Lt vertės, viso kilnojamojo neregistruotino turto už 9650,00 Lt. Taip pat, P. J. vardu, įregistruotas automobilis MAZDA MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 25000,00 Lt vertės, po santuokos nutraukimo priteistinas asmeninės nuosavybės teise P. J..

Piniginės lėšos, mokėtinos atsakovui P. J. pagal 2007-05-17 paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-05-22 vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-06-06 susitarimą 110000,00 Lt sumai, pagal 2010-04-27 paprastąjį vekselį 66427,00 Lt sumai, viso 286427,00 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinos P. J..

Ieškovei J. J. iš atsakovo P. J. priteistina 65438,50 Lt (šešiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių Lt 50 ct) dydžio kompensacija, už didesnę atsakovui tenkančio turto dalį.

Šalys nurodė, jog kreditorių neturi, todėl klausimas dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo nespręstinas.

Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų patikslintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį, laikytina, kad patenkinta 50,00 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, atmesta 50,00 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, atitinkamai patenkinta 75,00 procentai priešieškinio reikalavimų, atmesta 25,00 procentai priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo P. J. ieškovei priteistina 50,00 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai iš ieškovės J. J. atsakovui P. J. priteistina 75,00 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi atsakovų A. J. ir A. A. J. atžvilgiu patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini iš ieškovės priteistinos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyta, kad patikslintas ieškinys apmokėtas 2500,00 Lt žyminiu mokesčiu (T I, b. l. 10, T III, b.l. 110). Žyminio mokesčio dydis reglamentuojamas LR CPK 80 straipsnyje. Atsižvelgiant į patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, patikslintas ieškinys apmokėtinas 21296,90 Lt žyminio mokesčio suma, iš jų 6826,00 Lt už reikalavimus atsakovų A. J. ir A. A. J. atžvilgiu. Liko nesumokėta 18796,90 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė 2010-10-19 nutartimi atleista nuo 6469,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pateikus patikslintą ieškinį papildomai atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimas nebuvo spręstas, nes turtinė ieškovės padėtis buvo nepasikeitusi ir laikytina, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies klausimas yra išspręstas prieš tai minėta nutartimi (T I, b.l. 54-55). Atsižvelgiant į priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, priešieškinis apmokėtinas 3387,50 Lt žyminio mokesčio suma. Nustatyta, kad priešieškinis apmokėtas 500,00 Lt žyminiu mokesčiu (T I, b. l. 167). Liko nesumokėta 2887,50 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas 2011-01-10 teisėjo rezoliucija atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (T I, b.l. 163).

Paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio apmokėjimu valstybei, atsižvelgtina ne tik į patenkintų patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį, bet ir į faktiškai priteistas patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu prašomas priteisti sumas. Nustatyta, kad ieškovės patikslinto ieškinio suma pagal turtinius reikalavimus sudaro 924663,00 Lt, iš jų 278000,00 Lt pagal turtinius reikalavimus atsakovų A. J. ir A. A. J. atžvilgiu ir 646663,00 Lt atsakovo P. J. atžvilgiu.

Tenkinat patikslintą ieškinį iš dalies, ieškovei priteistina 261638,00 Lt suma (nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis), kurią sudaro priteistinas turtas, kompensacija už didesnę atsakovui tenkančio turto ir piniginių lėšų dalį bei priteistas išlaikymas vaikui. Prieš tai nurodyta priteistina suma atsakovo P. J. atžvilgiu sudaro 40,46 procentų patikslinto ieškinio sumos, atsakovų A. J. ir A. A. J. atžvilgiu patikslinto ieškinio reikalavimai atmesti. Už ieškovės patenkintus turtinius reikalavimus valstybei mokėtinas 6232,76 Lt ir 399,00 Lt už neturtinius reikalavimus, viso 6631,76 Lt žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys apmokėtas 2500,00 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo likusios dalies sumokėjimo ieškovė atleista, iš atsakovo P. J. ieškovės naudai priteistina 1011,50 Lt, valstybės naudai – 4131,76 Lt žyminio mokesčio.

Nustatyta, kad atsakovo priešieškinio suma pagal priešieškinio reikalavimus sudaro 111225,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas P. J. ginčijo reikalavimus pagal vekselius, pagal kuriuos piniginės lėšos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įvertinus minėtas pinigines lėšas, laikytina, jog priešieškiniu ginčijama priešieškinio suma sudaro 397652,00 Lt. Tenkinat priešieškinį iš dalies, atsakovui P. J. priteistina 255638,50 Lt suma, kurią sudaro priteistinas turtas ir piniginės lėšos pagal vekselius. Prieš tai nurodyta priteistina suma ieškovės atžvilgiu sudaro 64,29 procentų priešieškinio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad visas už patenkintą priešieškinį už turtinius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6112,77 Lt ir 133,00 Lt už neturtinius reikalavimus, viso 6245,77, įvertinus tai, kad priešieškinis apmokėtas 500,00 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo likusios dalies sumokėjimo atsakovas P. J. atleistas, iš ieškovės J. J. atsakovo P. J. naudai priteistina 321,45 Lt, valstybės naudai – 5745,77 Lt žyminio mokesčio.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. J. patyrė 400,00 Lt išlaidų už rašysenos ekspertizės atlikimą (T II, b. l. 56), tiek pat išlaidų už rašysenos ekspertizės atlikimą patyrė atsakovė A. J. (T II, b.l. 57). Nustatyta, kad tiksli rašysenos ekspertizės kaina yra 439,25 Lt (T II, b.l. 75-76), kuri sumokėta iš ieškovės J. J. ir atsakovės A. J. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų prieš tai nurodytų piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų A. J. ir A. A. J. atžvilgiu patikslinto ieškinio reikalavimai atmesti, bei teismo ekspertizės išvada palanki atsakovei A. J., teismo depozitinėje sąskaitoje likę 360,75 Lt grąžintini atsakovei A. J. ir iš ieškovės J. J. atsakovei A. J. priteistinos jos nepagrįstai patirtos 39,25 Lt išlaidos už rašysenos ekspertizės atlikimą.

Paskirstant kitas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į patenkintų patikslintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį. Nustatyta, kad atsakovas P. J. patyrė 5000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T IV, b. l. 51), o atsakovė A. J. patyrė 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T IV, b. l. 50). Atsakovai nurodo, kad atsakovas P. J. asmeniškai patyrė 1500,00 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį ir 1500,00 Lt išlaidų už priešieškinio parengimą. Atsakovė A. J. asmeniškai patyrė 1000,00 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Be to, abu atsakovai papildomai patyrė 2000,00 Lt už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 2000,00 Lt išlaidų už bendrą atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą (T IV, b.l. 49). Atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų apimtį ir sudėtingumą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Nustatyta, kad atsakovams P. J. ir A. J. atstovavo advokatas O. M., kuris jų vardu teismui ruošė procesinius dokumentus ir atstovavo atsakovus teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad atsakovės A. J. atsiliepime į ieškinį išvardintos aplinkybės ir reikalavimai iš esmės analogiški atsakovo P. J. atsiliepime į ieškinį nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės A. J. išlaidos už atsiliepimą į ieškinį mažintinos iki 500,00 Lt. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo P. J. priešieškinyje išdėstytos aplinkybės ir reikalavimai iš esmės analogiški jo atsiliepime į ieškinį išvardintoms aplinkybėms ir reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo P. J. išlaidos už priešieškinio parengimą mažintinos iki 1000,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrame visų atsakovų atsiliepime į patikslintą ieškinį, visi trys atsakovai pasisakė tik dėl vieno patikslinto ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinį ir parengimo sudėtingumą bei apimtį, išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą mažintinos. Be to, pažymėtina, kad atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateikė bendrai visi trys atsakovai, todėl turėtos išlaidos turėtų būti dalinamos trims atsakovams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. A. J. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, jos jam nepriteistinos. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, prieš tai nurodyta išlaidų suma mažintina iki 1500,00 Lt, atitinkamai laikytina, kad atsakovams minėta išlaidų suma sumažintina iki 1000,00 Lt, nes trečdalį išlaidų patyrė atsakovas A. A. J..

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui P. J. priteistina 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei A. J. 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių jos turėtas advokato atstovavimo ar kitas išlaidas, nesusijusias su žyminiu mokesčio ir ekspertizės apmokėjimu, teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Taikant tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymo būdą iš ieškovės J. J. atsakovui P. J. priteistina 2309,95 Lt (3000,00+321,45-1011,50=2309,95) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 228 str., 290 str., 291 str.,

nusprendė:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J. (ikisantuokinė pavardė – P.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui P. J. palikti santuokinę pavardę – J., ieškovei J. J. palikti santuokinę pavardę – J..

Nepilnamečio vaiko I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. spalio 6 d. iki I. pilnametystės.

Skirti J. J. a. k. (duomenys neskelbtini) dukters I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:

Santuokos metu, P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, 2001-08-10 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 60000,00 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Santuokos metu, P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, 1999-12-15 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis: (duomenys neskelbtini), 120000,00 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą:

Ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: šaldytuvą „LG“, 1000,00 Lt vertės, viryklę su orkaite „Gorenje“, 1450,00 Lt vertės, garintuvą „AEG“, 400,00 Lt vertės, valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėm), 2500,00 Lt vertės, viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1100,00 Lt vertės, komodą „Akai“, 550,00 Lt vertės, parfumerijos stalelį „Akai“, 450,00 Lt vertės, koridoriaus baldus, 400,00 Lt vertės, skalbyklę „Wirhlpool“, 750,00 Lt vertės, spinteles prie lovos (2vnt.), „Akai“, 300,00 Lt vertės, miegamojo kambario spintą „Akai“, 1300,00 Lt vertės; viso kilnojamojo turto už 10200,00 Lt.

Atsakovui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: svetainės odinį baldų komplektą, 3700,00 Lt vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1800,00 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ 1500,00 Lt vertės, televizorių „Sony LSD“, 1850,00 Lt vertės, foto aparatą „Sony“ 800,00 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 9650,00 Lt.

Padalinti santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą:

Santuokos metu, P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, įregistruotą transporto priemonę –automobilį MAZDA MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 25000,00 Lt vertės, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise P. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pinigines lėšas, mokėtinas atsakovui P. J. pagal 2007-05-17 paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-05-22 vekselį 55000,00 Lt sumai, pagal 2007-06-06 susitarimą 110000,00 Lt sumai, pagal 2010-04-27 paprastąjį vekselį 66427,00 Lt sumai, viso 286427,00 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti P. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 65438,50 Lt (šešiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių Lt 50 ct) dydžio kompensaciją, už didesnę atsakovui tenkančio turto dalį.

Priteisti iš ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2309,95 Lt (du tūkstančius tris šimtus devynis Lt 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5745,77 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis Lt 77 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4131,76 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną Lt 76 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,25 Lt išlaidų už rašysenos ekspertizės atlikimą.

Grąžinti atsakovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančius 360,75 Lt, sumokėtus už rašysenos ekspertizės atlikimą.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis