Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovui V. B.,jo atstovei adv.Žygintai Sviderskytei-Mikulskienei, atsakovei Z. Z. , trečiojo asmens- Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Baziliukaitei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Z. Z. ir trečiajam asmeniui-Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto požeminiams inžineriniams tinklams pravesti nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dėl servituto nustatymo pagrindo

LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.126 str. 1d. nustato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jis buvo pateikęs atsakovei projektinį tokio servituto nustatymo sprendinį, kuriuo remiantis šalys turėjo galimybę išspręsti ginčą taikiai, tačiau taikiai jis išspręstas nebuvo. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė- vieno viešpataujančio (tarnaujančio) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai- tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio) daikto tinkamą naudojimą. CK 4.111 str. 1d. servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nesant susitarimo nebūtų įmanoma tokiu daiktu naudotis tinkamai pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu jis objektyviai būtinas, taigi teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LAT 2002-12-11 nutartis Nr. 3K-3-1524/2002; LAT 2005-04-04 nutartis Nr. 3K-3-246/2005; LAT 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-82/2007 ). CK 4.126 str. 2 d. numato, kad dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali kreiptis daikto savininkas ar valdytojas.Nagrinėjamu atveju, situacija atitinka visus įstatymo (o taip pat teismų praktikoje išplėtotus) reikalavimus servituto nustatymui: 1) kitos galimybės tiesti inžinierinius tinklus (t.y. ne per atsakovei priklausantį žemės sklypą) nėra; 2) tokių tinkų požeminis nutiesimas niekaip netrikdytų atsakovės gerovės, nepablogintų jos žemės sklypo padėties, nevaržytų jos teisių ir galimybių ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį; 3) nenustačius servituto ir neturint galimybės nutiesti elektros tinklus apribojama ieškovo teisė naudoti jam priklausančią nuosavybę pagal paskirtį; 4) nustačius servitutą būtų paisoma protingos abiejų proceso dalyvių interesų pusiausvyros, o atsakovės nuosavybės teisės nebūtų suvaržytos; 5) ieškovas jokiais aktyviais veiksmais negali pašalinti dėl servituto nustatymo reikalingumo atsiradusių kliūčių;

Šiuo atveju visiškai nesuprantami atsakovės nesutikimo su servituto nustatymu motyvai. Tokio servituto nustatymas niekaip neigiamai atsakovės neįtakotų, netgi priešingai būtų jai naudingas. Iki šiol ir šiuo metu nei ieškovui, nei atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose nėra galimybės įvesti elektros. Nustačius servitutą ir pastačius elektros transformatorinę, atsakovei būtų iki minimumo palengvinta galimybė ateityje prisijungti prie elektros tiekimo tinklų, tokiu būdu atsakovei būtų sudaryta galimybė gyventi komfortiškai, tuo pačiu automatiškai pakiltų ir jos naudojamo žemės sklypo vertė (kaina). Taigi servituto nustatymas netiesiogiai jai netgi būtų naudingas. Be to dėl prašomo nustatyti servituto pobūdžio (būtent požeminiams inžinieriniams tinklams nutiesti (o ne pvz susisiekimo komunikacijoms ar kelio servituto), atsakovės nuosavybės teisė būtų apribojama labai minimaliai, t. y. tik tokių tinklų tiesimo momentu, tačiau jokių kitų suvaržymų dėl tokių tinklų buvimo jos žemės sklypo valdoje, tačiau giliai po žeme, ji ateityje nepatirtų. Ir nors nuosavybės teisė yra itin saugoma (nuosavybės neliečiamumo principas įtvirtintas LR Konstitucijoje), tai nereiškia, kad nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio. Išimtiniais atvejais nuosavybės teisių ribojimas yra pateisinamas. Servituto nustatymas yra būtent vienas iš tokių galimų, nustatomų įstatymo pagrindu, atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutą (LAT 2008-10-07 nutartis Nr. 3K-3-469/2008). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios, jis gali būti ir neatlygintinis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jo prašomas nustatyti servitutas neturėtų jokios neigiamos įtakos atsakovei, o tik priešingai supaprastintų galimybę jai prisijungti prie elektros tiekimo tinklų, tuo pačiu pakeltų jos žemės sklypo rinkos kainą, todėl laikytina, jog šios priežastys turėtų būti pakankamas ir teisingas atlyginimas atsakovei ir prašomas nustatyti servitutas turi būti neatlygintinis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes mano, jog yra tiek faktnis, tiek teisinis pagrindas servituto nustatymui. Teismo sprendimu tokio nenustačius, ieškovui nėra jokios galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančio daikto pagal paskirtį, o detaliuoju planu nustatytos ketegorijos inžinierinius tinklus tiesti apeinant atsakovės žemės sklypą, kaip minėta, nėra.Elektros kabelis ,galėtų būti pratiestas ir požeminiu būdu,netgi neardant žemės sklypo paviršiniaus ,kur toks pratiesimas būtų apie 50 m per atsakovės žemės sklypą ir jai bei jos žemės sklypui jokių neigiamų padarinių tai nesukeltų.Elktros kabelio pravedimas yra suderintas ir melioracijos priežiūeą vykdančia institucija.

II. Dėl reikalavimų apibrėžiant servituto turinį

Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančio daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimus. Reikalaujama, jog tais atvejais, kai tarnaujantis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti tokio žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra (būtų) taikomi. Nagrinėjamu atveju minėti reikalavimai būtų visa apimtimi tinkamai įgyvendinti. Jau minėta, jog yra parengtas projektas, kuriame aiškiai grafiškai apibrėžta teritorija, pavaizduota kaip ir kurioje vietoje bus suprojektuoti inžinierinių tinklų įrengimui reikalingi įrenginiai, pats kabelinės linijos servitutas .

Trečiojo asmens-Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus atstovė nurodė,kad ji neturinti konkrečios pozicijos dėl uieškinio tenkinimo,kadangi ginčas vyksta tarp dviejų privačių žemės sklypo savininkų dėl servituto nustatymo ir tokio ginčo išsprendimas niekaip negalės įtakoti trečiojo asmens teisių ar pareigų. Dėl to ginčo išsprendimą palieka teismo nuožiūrai.Nurodė,kad LR CK 4.111 str.1d.numato galimybę nustatyti servitutą kito asmens nuosavybės teise valdomam nekilnojamam daiktui ir pagal tesminę praktiką jis gali būti nustatomas tik tada,kai objektyviai jis yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Iš nekilnojamojo turto registro 2013-02-08 išrašo(b.l.20) matyti,kad ieškovui kartu su A. B.-B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso 2/5 dalys,jam ir A. B.-B. bei M. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalis 10,80 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam.Iš kitų registro išrašų (b.l.22-23)matyti,kad atsakovei (duomenys neskelbtini) k Matuizų sen.Varėnos raj priklauso du žemės sklypai -0,38 ha namų valdos žemės sklypas,unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,38 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas,unik.Nr.(duomenys neskelbtini).

Iš 2012-05-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo (b.l.25-27)matyti,kad buvo patvirtintas V. B., A. B.-B. ir M. I. nuosavybės tesie valdomo žemės sklyopo (kadastro nr. (duomenys neskelbtini))esančio (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai parinkti ir kad projektas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje V. B. lėšomis.

Iš ieškovo pateikto bendrojo plano ir elektros transformatorinės įrengimo plano (b.l.13-14)matyti,kad planuojamas elektros kabelio pravedimas eitų tik per atsakovės žemės sklypo trikampio formos smaigalį,kaip nors labiau neįeidamas į jos žemės sklypo gilumą,bei yra suprojektuota 0,4 kV kabelinė linija vamzdyje.

Atsakovė su atsiliepimu pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.plano su melioracijos statiniais kopiją(b.l.36),iš kurio matyti,kad Z. Z. žemės sklypo trikampio formos smaigalyje melioracijos įrenginiai nėra atžymėti.

Iš 2013-07-15 Varėnos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymos matyti,kad inžinerinius tinklus galima projektuoti ir teisti žemės ūkio paskirties žemės melioruotuose plotuose.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, kurio nustatomas servitutas ( viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą ( CK 4.111 str. 1 d.).Servituto tikslas- užtikrinti naudojimąsi statiniais. Kadangi tai suvaržo žemės sklypo savininkų teises jiems patiems naudotis daiktu, tai nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo ir suteikta teisė tik tiek naudotis daiktu, kiek tai jį būtina naudoti objektyviai pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė tokio paskelbto projekto neužginčijo.

Dėl servituto nuostolių atlyginimo

Įstatymuose numatyta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jau nustatant servitutą, tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Ir tai gali būti sprendžiama ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Tokia teisė gali būti įgyvendinama šalių tarpusavio susitarimu arba ginama teismo sprendimu. Iškėlus šią bylą teisme šalys nesusitarė dėl priimtino atlyginimo už elektros kebalio pratiesimą per atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.129 str.). Sutartis dėl nuostolių atlyginimo tarp šalių šiuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Nėra priimta ir teismo sprendimo šiuo klausimu. LR CK 4.129 str.numato ir vienkartinės kompensacijos būdą. Atsakovė iš viso nenurodo savo pozicijos dėl naudojimosi servitutu nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju teismas laiko, kad labiau tikėtina ieškovo pozicija,kad elektros kabelio požeminės linijos pratiesimas vykdant požeminį prasiskverbimą nepažeis atsakovės žemės sklypo dalies būklės ir dėl to jai nustatytina vienkartinė 1000 Lt kompensacija už servitutą. Nuostolių dėl servituto dydis, nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.Iš byloje esančio 2013-02-12 žyminio mokesčio sumokėjimo kvito(b.l.7)matyti,kad ieškovas yra sumokėjęs 144 Lt žyminio mokesčio, tačiau nepateikė daugiau jokių rašytinių įrodymų, kad turėjo išlaidų, advokato teikiamai pagalbai apmokėti. Ieškovui nepateikus įrodymų, negalima nustatyti turėtų išlaidų dydžio ir išlaidas priteisti vien tik pagal nurodytas aplinkybes. CPK 98 str.1d.nurodo,kad gali būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos,jeigu prašymas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.1 d.), išlaidas advokato, dalyvavusio byloje, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ( CPK 98 str. 1 d.), laikantis CPK 93 str. 2 d. – jei ieškinys tenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d.4 p., 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti neterminuotą servitutą ieškovo V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, suteikiantį teisę ieškovui per atsakovei Z. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Matuizų sen.Varėnos r. sav., 201,29 kv.m. plotą, pagal S. S. 2012-07 plane Nr. TP-2012-09-LE-SB pažymėtus taškus 1-2-3-4-5-6-7-8, pravedant požeminius inžinierinius-elektros tinklus.

Priteisti iš ieškovo V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 1000(vieno tūkstančio )litų vienkartinę kompensaciją servituto nustatymo nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 144(vieną šimtą keturiasdešimt keturis)litus turėtų bylinėjimosui išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.