Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.4.1; 1.2.25.6; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. balandžio 2 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. T., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 62 minimalių gyvenimo lygių (toliau ir – MGL) dydžio, tai yra 3 100 eurų bauda, bauda išieškota iš dalies, liko sumokėti (duomenys neskelbtini) eurų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. T. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) , tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. R. į veidą, nuo to V. R. nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvą, taip smurtaudamas padarė poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, nosies kaulų lūžimą bei nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio, dešinio skruostikaulio lanko lūžio, nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, kaltinamasis E. T. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią, bet registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), su draugu I. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo einantį V. R.. Prisiminė, jog V. buvo sumušęs jo pažįstamą, todėl kilo pyktis. Priėjęs prie V. R., paklausė kodėl jis smurtauja prieš kitus asmenis. V. kažką įžūliai atsakė, todėl sudavė jam vieną smūgį dešiniu kumščiu į veidą, nuo to V. nukrito ant žemės, o kaltinamasis jam spyrė į galvą ne mažiau kaip keturis kartus, V. galvą dengėsi rankomis. Tada kaltinamasis nuėjo į automobilį ir išvažiavo, o V. R. liko gulėti įvykio vietoje. Taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, gėręs degtinės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį bandė pasistatyti į laisvą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvykus policijos pareigūnams, jis buvo automobilyje, vairuotojo pusėje. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė neblaivumą. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi.

Be paties kaltinamojo E. T. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) V. R. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. prie ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) jį užpuolė ir sumušė E. T.. V. R. einant pro ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, sustojo (duomenys neskelbtini) spalvos ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis, iš jo išlipo E. T. ir, nieko nesakęs, pradėjo mušti kumščiais ir kojomis į galvą. V. R. buvo stipriai girtas, todėl nepamena, kiek smūgių jam suduota. (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. buvo prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur sutiko E. T. su draugu. E. minėjo, kad (duomenys neskelbtini) per stipriai mušė, paklausė, ar nebus jam reikalų su policiją. Nukentėjusysis atsakė, kad ne, bet (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., neapsikentęs didelių skausmų, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. Apžiūrėję medikai nustatė daugybinius veido lūžius. Iškart medikų nesikvietė, nes galvojo, jog skausmas praeis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. patikslino, jog E. T. pirmą smūgį sudavė kumščiu į veidą, dėl to nukrito ant žemės. Tada E. ne mažiau kaip keturis kartus spardė jam į galvą. V. R. bandė galvą dengtis rankomis, tačiau spyriai vis tiek pasiekdavo galvą, veidą, dėl to juto stiprius skausmus veide, iš nosies daug kraujavo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ apžiūra.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. R. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, dešinio skruostikaulio lanko lūžis, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio, dešinio skruostikaulio lanko lūžio, nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį dėl 71,47 Eur žalos už nukentėjusiojo V. R. gydymą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu gavus žalos atlyginimą, civilinio ieškinio atsisakė ir (duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu civilinio ieškinio procesą ikiteisminiame tyrime nutraukė.

(Duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. T. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Įtariamajam išaiškinta, kad jei jis per vienus metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių neįvykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. įteiktas pranešimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo E. T. parodymai, nukentėjusiojo V. R. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys bei pateikta specialisto išvada, neginčijamai įrodo, jog kaltinamasis E. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš V. R., kuriam tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, nuo to V. R. nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, taip smurtaudamas padarė poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, nosies kaulų lūžimą bei nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio, dešinio skruostikaulio lanko lūžio, nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajam V. R. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio, dešinio skruostikaulio lanko lūžio, nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tarp kaltinamojo E. T. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo V. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo E. T. nusikalstami veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius. Veika padaryta tyčia, yra baigta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

(Duomenys neskelbtini) A. K. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į kiemą automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ką tik įvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Apie įvykį pranešė ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuvykus pastebėtas prie namo stovintis užvestas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris keletą kartų kieme pavažiavo į priekį ir atgal. Užvestame automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo E. T. Daugiau jokių asmenų nebuvo. Automobilio priekinėje keleivio vietoje, ant sėdynės, matėsi užsuktas alkoholio butelis su puse butelio skysčio, galimai 40 laipsnių stiprumo alkoholinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“. Bendraujant su E. T., akivaizdžiai matėsi, jog asmuo yra stipriai neblaivus – jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, su asmeniu sunkiai sekėsi susikalbėti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklaustas, ką čia veikia, nurodė, jog šildosi automobilyje. Nurodžius išlipti iš automobilio ir pasitikrinti blaivumą, E. T. blaškėsi į automobilį ir iš jo, blaivumą tikrintis atsisakė. Asmeniui garsiai ir aiškiai buvo išsakyta, kas gresia už atsisakymą nusistatyti blaivumą, tačiau asmuo vis tiek atsisakė tikrintis. E. T. buvo nuvestas ir įsodintas į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikinojo sulaikymo patalpą, paaiškinta, kuo įtariamas. Kurį laiką pabendravus su asmeniu, šis sutiko pasitikrinti girtumą. Alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. E. T. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas. Antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Patikrinus E. T. per „(duomenys neskelbtini)“ sistemą, nustatyta, jog jis neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kadangi teisę vairuoti jau yra praradęs anksčiau. E. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl vairavimo neturint teisės. E. T. pasirašyti dokumentus kategoriškai atsisakė, nurodydamas, jog atvyks su advokatu, pasirašė tik ant šaukimo šaknelės. Filmuota BODY kamera.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. užfiksuoti E. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. T. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 20 minučių. Jam alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais E. T. nesutiko, neblaivumo nustatymo akte pasirašyti atsisakė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) stovi automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis (duomenys neskelbtini). Ant priekinės keleivio sėdynės matyti nugertas butelis su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“ bei plastikinis butelis, ant kurio užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“. Už keleivio sėdynės, gale matomas numestas tuščias plastikinis butelis su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, jos metu iš automobilio paimamas 0,5 l talpos stiklinis butelis su skysčiu ,, (duomenys neskelbtini)“ bei plastikinis 1,5 l talpos butelis su skysčiu ,, (duomenys neskelbtini)“. Šių butelių apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole. 1,5 l talpos plastikiniame butelyje su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“ viduje yra bespalvis skystis, alkoholio kvapas nejuntamas. 0,5 l talpos stiklinis butelis su skysčiu yra pradarytas, atsukus ir nuėmus butelio kamštelį, jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Apžiūros metu atlikus matavimus, nustatyta, kad skysčio yra 210 mililitrų.

Iš registruotų transporto priemonių registro išrašo matyti, jog automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) duomenimis automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas – (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) atstovas V. S. elektroniniame laiške nurodė, jog automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jau nebepriklauso ir jo nepaims. Gali būti, jog naujasis savininkas nedeklaravo įsigijimo.

(Duomenys neskelbtini) duomenimis, vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 17 900 eurai.

(Duomenys neskelbtini) G. S. tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio automobilio atpažinties Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų įrašų nurodė, jog (duomenys neskelbtini) skyriui buvo pateiktas paklausimas dėl tarnybinio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) atpažinties Nr. (duomenys neskelbtini), kamerų vaizdo įrašų, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. Kameros vaizdo įrašas pateiktas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pridedamas prie šio tarnybinio pranešimo. Šio vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota Kitų objektų apžiūros protokole, vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matosi užrašas (duomenys neskelbtini) ir rodomas laikas. Vaizdo įrašo pradžia (duomenys neskelbtini) val., matomas vaizdas iš policijos automobilio priekinio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įraše matomu laiku nuo (duomenys neskelbtini) val. automobilis pajuda iš degalinės, girdisi, kaip pareigūnas skaito iškvietimo pranešimą, jog ,,į kiemą (duomenys neskelbtini) įvažiavo ,, (duomenys neskelbtini)“, numeriai (duomenys neskelbtini) pranešė ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“. Automobilis išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matomu laiku (duomenys neskelbtini) val. prie pareigūnų automobilio privažiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas per langą pareigūnams pasako: ,,prie (duomenys neskelbtini) namo galo“, girdėti, kaip vairuotojas sako pareigūnams, kad: ,,vėl bando važiuoti“. Automobilis važiuoja toliau (duomenys neskelbtini), suka į (duomenys neskelbtini), pavažiavęs apsisuka ir vėl važiuoja link (duomenys neskelbtini), iš kurios pasuka į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, esančią kitoje pusėje kelio, nei (duomenys neskelbtini) namas, aikštelėje sustoja priekiu į (duomenys neskelbtini) namą. Vaizdo įraše matomu laiku (duomenys neskelbtini) val. matyti, kaip kieme prie (duomenys neskelbtini) namo įsijungia automobilio stabdžio arba atbulinės eigos žibintai. Policijos automobilis išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini), iš jos nusuka į (duomenys neskelbtini), pirmame įvažiavime kairėje pasuka į kairę, dar kartą suka į kairę ir važiuoja tiesiai į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matomu laiku (duomenys neskelbtini) val. matomas priekyje ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis su įjungtais žibintais, priekiu užvažiavęs ant bortelio. Policijos automobiliui važiuojant pro ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį, vaizdo įraše matomu laiku (duomenys neskelbtini) val. iš automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ išmetimo vamzdžio eina išmetamieji dūmai. Vaizdo įraše matomu laiku (duomenys neskelbtini) val. automobilis sustoja priekiu į (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūra. Vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) kėbulo tipo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje. Už jo matomas tarnybinis policijos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę ((duomenys neskelbtini)). Prie automobilio galo stovi policijos pareigūnė, kuri alkotesteriu nustatinėja asmens neblaivumą. Priekyje to ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio matyti kitas policijos tarnybinis automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ matomi policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas, kurio vaizdo įrašas yra peržiūrimas, atlieka automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ salono apžiūrą, matoma, kaip ant priekinės dešinės keleivio sėdynės padėtas 0,5 l (galimai) buteliukas su skysčiu, kurį apžiūrėjęs pareigūnas padeda atgal ant sėdynės. Pareigūnas apžiūros metu pastebi ant priekinio bamperio matomus apgadinimus ir tuomet apžiūri automobilių stovėjimo aikštelėje esančius automobilius, tada grįžta prie automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ matomas BODY kameros vaizdo įrašas pareigūno, kuris sėdi priekinėje keleivio sėdynėje (pareigūnas A. K.). Matyti, jog automobilis įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, pravažiuoja dešinėje esantį automobilį, kurio žibintai dega ir iš galinės automobilio dalies kyla dūmai . Pravažiavęs į priekį, automobilis sustoja, pareigūnas išlipa ir eina link prieš tai minėto automobilio, kurį pravažiavo t. y. kaip paaiškėjo iš prieš tai apžiūrimų vaizdo įrašų – automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnui išlipus iš automobilio, matyti, jog dega automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ priekiniai ir galiniai žibintai. Taip pat matyti, jog kitas pareigūnas (V. P.) prieina prie automobilio iš dešinės pusės, o pareigūnas A. K., kurio įrašas yra peržiūrimas, iš kairės. Pareigūnas V. P. prieina greičiau. Pareigūnas A. K. pabando atidaryti vairuotojo dureles, tačiau jos neatsidaro. Netrukus dureles atidaro pats vairuotojas (iš bylos duomenų žinomas kaip E. T.), kuris sėdi prie vairo. Pareigūnas A. K. sako: ,,Laba vakara, ką veikiat“, asmuo atsako: ,,nieko“. Matyti, jog automobilio multimedijos ekranas uždarytas. Policijos pareigūnas A. K. aiškina, jog matė, kai šis asmuo vairavo automobilį. Asmuo aiškina, jog buvo atvažiavęs draugas, pareigūnas pasako, jog jokio kito asmens nematė. Asmuo ginčijasi su pareigūnu, užkuria automobilį, pareigūnas dar kartą nurodo, jog matė, kaip jis važiavo ir kad kitų asmenų nebuvo. Asmuo užgesina automobilį. Pareigūnas paprašo asmens išlipti iš automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Asmuo iš automobilio išlipa, tačiau blaivumo tikrintis nesutinka. Vėliau iš automobilio pasiima kažkokius daiktus, tuomet pasodinamas į tarnybinį automobilį, prieš tai apžiūrint jo striukės kišenes. Asmuo pareigūnams paduoda automobilio ir buto raktus bei sako, jog paduoda telefoną, tačiau to vaizdo įraše nematyti. Vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ matomas pareigūno V. P., kuris sėdi vairuotojo sėdynėje, BODY kameros vaizdo įrašas. Matyti, jog automobilis įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, pravažiuoja dešinėje esantį automobilį, kurio žibintai dega. Pravažiavęs truputį į priekį, automobilis sustoja ir V. P. išlipa iš automobilio, prieina prie automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ iš dešinės pusės. Matyti, jog dega automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ priekiniai ir galiniai žibintai. Pareigūnas V. P., priėjęs prie priekinių dešinės pusės durelių, pabarškina į durelių langą. Viduje matosi sėdintis asmuo, iš bylos duomenų žinomas kaip E. T. Matyt, jog yra atsidaręs ir šviečia automobilio multimedijos ekranas. Pareigūnas pasako: ,,atidaryk duris“ ir pro priekinę automobilio pusę prieina prie vairuotojo vietos, kur matyti, kaip su vairuotoju bendrauja kitas pareigūnas A. K. Vėliau visa užfiksuota eiga yra tokia pati kaip ir įraše ,, (duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) A. K. ekipaže (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į kiemą automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ką tik įvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Pranešė ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, jog minėtas vairuotojas jau yra įvažiavęs į automobilių aikštelę. Pravažiavę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, nuvyko į prie (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, jog prie (duomenys neskelbtini) namo minėtas vairuotojas bando priparkuoti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Stebint šį automobilį, jis keletą kartų kieme pavažiavo į priekį ir atgal. Iškart prie jo privažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės įvažiavimo. Privažiavus prie automobilio, šis buvo užvestas, matėsi, jog iš duslintuvo eina išmetamosios dujos, girdisi variklio garsas. Kol priėjo prie vairuotojo, jis tuo metu galėjo variklį užgesinti. Prie vairo sėdėjo E. T. Nei automobilyje, nei aplink automobilį daugiau jokių asmenų nebuvo. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės matėsi užsuktas alkoholinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“ butelis, kuriame skysčio buvo pusė butelio. Šone jo buvo plastikinis butelis su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“. Bendraujant su vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, jog asmuo yra neblaivus, svirduliavo į šonus, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pradžioje su asmeniu sunkiai sekėsi susikalbėti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, ginčijosi, nenorėjo tikrintis blaivumo. Paklaustas, ką čia veikia, atsakė, jog sėdi automobilyje ir tiek. Pridėjus ranką prie variklio gaubto, jautėsi, jog jis yra šiltas. E. T. buvo nuvestas ir įsodintas į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikinojo sulaikymo patalpą. Alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. jam buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,86 promilių girtumas. Patikrinus asmenį policijos informacinėje sistemoje, nustatyta, jog jis neturi teisės vairuoti, kadangi ši teisė jam atimta. Kol E. T. buvo stebėjimo lauke, t. y. privažiuojant prie jo automobiliu ir vėliau priėjus prie jo, nematė, kad jis laikytų alkoholio butelių rankose ir alkoholio nevartojo. Vos atvykę į įvykio vietą, visą laiką stebėjo minėtą automobilį, todėl tikrai matė, jog E. T. iš automobilio nebuvo išlipęs ir kažkur išėjęs, o vėliau sugrįžęs į automobilį atgal. E. T. automobilyje sėdėjo tol, kol neliepė jam išlipti.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, jog dirba ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Gal apie (duomenys neskelbtini) val. prie jo privažiavo (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) kėbulo tipo (duomenys neskelbtini) durų automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) modelio. Automobilis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ pusės. Jo vairuotojas pasakė: ,,šią naktį dalyvauju, dar noriu dalyvauti, gal žinai, kur renkasi jaunimas?“. Tas vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivus, nes buvo nerišli kalba, nekoordinuoti rankų judesiai. Alkoholio kvapo nejautė, nes bendravo per atstumą. Kitų asmenų automobilyje nematė. Jam pasakė pastatyti automobilį ir nevažinėti, kadangi yra neblaivus. Vaikinas nieko neatsakė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) link ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Už poros minučių šis vaikinas vėl grįžo į aikštelę ir pradėjo automobiliu ,,piešti saules“, tai yra tyčia greitai važiavo, staigiai stabdydamas, kad automobilis slystų šonu. Jis taip darė apie 1 minutę ir tada išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu pasuko dešinėn, pravažiavo šiuos du namus ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu. Apie (duomenys neskelbtini) val. paskambino policijai ir pranešė, jog važinėja girtas vairuotojas. Kalbėdamas su pareigūnais, matė, jog minėtas automobilis bandė parkuotis aikštelėje, tada vėl lyg bandė išvažiuoti, tačiau to nepadarė. Visa tai vyko 15 minučių, tai yra tol, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnai su žymėtu tarnybiniu automobiliu. Kadangi buvo tamsus paros metas, kitų automobilių nebuvo, labai gerai matėsi minėto ,, (duomenys neskelbtini)“ žibintų šviesos ir pats automobilis. Kad tai yra tas pats automobilis ir vairuotojas, dėl kurio ir pranešė policijai, yra įsitikinęs, kadangi visą šį veiksmą – jo važiavimą ir bandymą parkuotis, matė nepertraukiamai, nuo pradžios iki galo.

Specialisto paaiškinimo protokole užfiksuota, jog specialistas J. V. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus. Klausimas ekspertui (toliau – Kl.): kiek alkoholio išgėrus (duomenys neskelbtini) lyties asmeniui, kurio amžius (duomenys neskelbtini) metai, ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, alkoholio kiekio matavimo prietaisu – „(duomenys neskelbtini)“ gali būti nustatytas 2,92 promilių neblaivumas ir praėjus (duomenys neskelbtini) minučių pakartotinio tikrinimo metu 2,86 promilių neblaivumas? Eksperto atsakymas (toliau – Ats.): (duomenys neskelbtini) lyties asmeniui, kurio amžius (duomenys neskelbtini) metai, ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustačius 2,92 promilių neblaivumą, asmuo turi būti išgėręs ir į kraują įsisavinęs 184 g gryno alkoholio, kas 40 laipsnių stiprumo ekvivalentu būtų 460 ml alkoholinio gėrimo. Kl.: kiek praėjus laiko (duomenys neskelbtini) lyties asmeniui, kurio amžius (duomenys neskelbtini) metai, ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, išgėrus 350 ml degtinės, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro 40%, gali būti alkoholio kiekio matavimo prietaisu - „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas 2,92 promilių neblaivumas ir praėjus (duomenys neskelbtini) minučių pakartotinio tikrinimo metu 2,6 promilių neblaivumas? Ats.: jei asmuo išgėrė 350 ml 40 laipsnių stiprumo alkoholinio gėrimo, po 1 – 2 valandų jo kraujyje teoriškai gali būti pasiektas nuo 1,7 iki 2,1 promilės neblaivumas. Kl.: kiek praėjus laiko (duomenys neskelbtini) lyties asmeniui, kurio amžius (duomenys neskelbtini) metai, ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, išgėrus 350 ml degtinės, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro 40% iki tikrinimo praėjus 5 minutėms matavimo prietaisu „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas 2,92 promilių neblaivumas ir praėjus (duomenys neskelbtini) minučių pakartotinio tikrinimo metu 2,86 promilių neblaivumas? Ats.: pavartojus alkoholio koncentracijos kraujyje maksimumas pasiekiamas per 1 – 2 valandas, nes tik po tiek laiko atsiveria skrandis ir turinys pereina į žarnyną, kur įvyksta 80 proc. išgerto alkoholio įsisavinimas į kraują, o burnoje, stemplėje ir skrandyje tepasisavinama tik 20 proc., alkoholio. Taigi, laike valandos nuo alkoholio suvartojimo įmanomas girtumas tik 20 proc. įsisavinto alkoholio, kas šiam asmeniui pateisintų apie 0,4 promilių girtumą. Kl.: koks alkoholio kiekis kraujyje gali būti (duomenys neskelbtini) lyties asmeniui, kurio amžius (duomenys neskelbtini) metai, ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, išgėrus 350 ml degtinės, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro 40%, taip pat suvalgius sumuštinį (bei galimai vieną dešrainį – ar tai turi esminės reikšmės alkoholio kiekiui kraujyje) praėjus trims valandoms iki tikrinimo ir suvalgius apie 150 g riešutų praėjus valandai iki tikrinimo, taip pat pakartotinai išgėrus 350 ml degtinės, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro 40% 5 minutes iki tikrinimo praėjus 5 minutėms kai matavimo prietaisu ,, (duomenys neskelbtini)“ nustatytas 2,92 promilių neblaivumas ir praėjus (duomenys neskelbtini) minučių pakartotinio tikrinimo metu 2,86 promilių neblaivumas? Ats.: pagal klausime išdėstytą alkoholio vartojimo seką, pirmu matavimu šis asmuo tegalėtų turėti 1,9 promilės girtumą, maisto vartojimas kartu su alkoholiu reikšmingiau girtumo reikšmių nepakeičia. Tai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis, nes per (duomenys neskelbtini) minučių skirtumą demonstruojamas alkoholio kiekio koncentracijos kritimas rodo, kad bent valandos bėgyje į kraują papildoma alkoholio dozė nebepateko. Dar iš matavimų reikšmių galima teigti, kad šio asmens individualus organizmo alkoholio utilizavimo koeficientas 0,225 promilės per valandą. Kl.: ką patvirtina aplinkybė, kad pakartotinio tikrinimo alkotesteriu metu (po (duomenys neskelbtini) min.) neblaivumas sumažėjo nuo 2,92 iki 2,86 promilių? Ats.: ši aplinkybė nurodo, kad bent valandos bėgyje į kraują papildoma alkoholio dozė nebepateko. Tai yra asmuo blaivėjimo fazėje, o tai reiškia, kad jau visas suvartotas alkoholis iš virškinamojo trakto į kraują perėjo pilnai ir kūno audinių fermentinės sistemos nuosekliai degindamos alkoholį mažina koncentraciją kraujyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (KET, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Vadovaujantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, liudytojų (policijos pareigūnų bei apie įvykį pranešusio asmens) parodymais, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolais, vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, specialisto paaiškinimais, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikštelėje E. T. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią, bet registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Kaltinamasis parodė žinojęs, jog vairuoja neblaivus, taigi veika padaryta tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tai įvertinus, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašė pakeisti intensyvios priežiūros priemones kitais galimais įpareigojimais.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalto antrą kartą. Duomenų, jog kaltinamajam būtų taikytas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas ar kad jis būtų įrašytas į šio pobūdžio ligų pacientų įskaitą, byloje nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartus, baudų nesumokėjęs, (duomenys neskelbtini). Teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Paskirta 62 MGL dydžio, 3100 eurų bauda, kuri išieškota iš dalies, liko sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi ir tai, jog nors kaltinamasis E. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teigia, jog gailisi, tačiau bylos medžiaga pagrindo tuo tikėti nesuteikia – vengė vykti šaukiamas į policiją, nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės, nesutiko pasitikrinti blaivumo, galimai stengėsi surinkti prieštaringus įrodymus (liudytojo S. M. apklausa). Be to, sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. R., iš įvykio vietos išvažiavo, vėliau nukentėjusiojo tik pasiteiravo ar neturės problemų su policija. Akivaizdu, jog esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas netgi sunkaus girtumo laipsnio, (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje – transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, o (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) jis taip pat pripažintas kaltu dėl vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Tai, kad E. T. visiškai nekeičia savo antivisuomeninio elgesio ir toliau vairuoja, būdamas neblaivus, neteikia pagrindo tikėti jo gailėjimosi dėl tokio elgesio nuoširdumu.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. T. asmenybę, taip pat į tai, jog padaryti du nesunkūs nusikaltimai, anksčiau kaltinamasis už vienam iš jų analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą neblaiviam - yra nuteistas bauda, kurios nėra iki galo sumokėjęs, tai yra bausmės neatlikęs, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiriama galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas, įvertinęs E. T. asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, jam paskirtas bausmes subendrina, visiškai jas sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Kaltinamojo E. T. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis, ir jam skiriama subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš (duomenys neskelbtini) S. V. pateikto (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog (duomenys neskelbtini) S. V. kontoroje vykdomas Alytaus apylinkes teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 100 eurų baudos išieškojimo iš skolininko E. T. Informuojama, kad vykdomojoje byloje liko neišieškota (duomenys neskelbtini) eurų skolos. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dabar nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymu, paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs dalies baudos – (duomenys neskelbtini) eurų, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalis subendrinama su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama subendrinta bausme, jas visiškai sudedant.

Atsižvelgiant į tai, kad jau pradėtas priverstinis baudos išieškojimas, jis tęstinas pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujas vykdomasis raštas neišduotinas.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo E. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti jam 3 mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą, gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis E. T. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme,. Vertinant visas pirmiau jau aptartas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl gali įrodyti, kad siekia pakeisti savo antivisuomenišką elgesį, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo, ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Tačiau, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis jau teisiamas nebe pirmą kartą ir iš dalies už analogišką nusikaltimą, siekiant, kad elgesio kontroliavimas labiau paveiktų kaltinamąjį ir paskatintų ateityje nebenusikalsti, kaltinamajam E. T. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 8 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą 6 mėnesius bei įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam E. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis E. T. vieną iš dabar nagrinėjamų veikų, tai yra numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog E. T. padarė su KET pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai ši atimta, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, savo netinkamu vairavimu patraukdamas atsitiktinio asmens dėmesį. Be to, jis jau anksčiau (duomenys neskelbtini) nuteistas už dviejų tokių pačių nusikaltimų padarymą, dar vieną kartą nuteistas už analogišką nusikaltimą (duomenys neskelbtini). Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant ilgesniam nei prokurorės pasiūlytam laikui – 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. T. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią, bet registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, E. T. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog E. T. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padaryta viena iš dabar nagrinėjamų nusikalstamų veikų, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam E. T. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam E. T. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu penkiasdešimčiai parų,

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir skirti E. T. subendrintą bausmę – areštą devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. T. galutinę bausmę – areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą šešiasdešimčiai parų ir (duomenys neskelbtini) eurų ((duomenys neskelbtini)) baudą.

Baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti aštuoniems mėnesiams ir paskirti jam šešiems mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose, (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam penkerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančią, bet registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu E. T. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. T.