Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu L. L. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio rytą iš Druskininkų atvažiavo jos sesuo, kuriai reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) darytis tyrimų po trijų (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji pati buvo namuose, buvo labai susijaudinusi dėl to, kokie bus sesers rezultatai. Kadangi ji pati nesiruošė vairuoti, apie 11 valandą ji išgėrė tris taures vyno. Vėliau jai pradėjo kilti kraujospūdis, taigi ji išgėrė vaistų, po ko su seserimi nuvažiavo į Santariškes. Automobilį vairavo jos sesuo, kuri automobilį pastatė aikštelėje. Nueidama sesuo automobilyje paliko automobilio užvedimo raktelius, o ji liko laukti automobilyje. Kadangi buvo labai karšta diena, važiuojant labai ryškiai švietė saulė, jai pradėjo darytis bloga, taigi ji persėdo į vairuotojo vietą, kurioje lyg ir mažiau švietė saulė. Po 10 minučių saulė labai smarkiai pradėjo šviesti ir ten, kur ji sėdėjo, dėl ko jai vėl pradėjo darytis bloga. Ji įsijungė kondicionierių, atsidarė langus, bet jai vis tiek buvo labai karšta, todėl ji nusprendė patraukti automobilį į pavėsį. Prieš patraukdama automobilį ji apsižiūrėjo - aikštelėje žmonių nebuvo, aikštelė buvo apytuštė, taigi ji užvedė automobilį, pavažiavo į priekį ir atgal. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo jos reikalauti asmens dokumento. Iš pradžių ji nieko nesuprato, nes pareigūnai nepateikė jai jokio kaltinimo dėl to, kad ji vairavo automobilį - tiesiog jie pradėjo iš jos reikalauti asmens tapatybės kortelės arba paso. Žodis po žodžio jie susikibo ir ji pareigūnams pasakė paso kasdien nesinešiojanti, o asmens tapatybės kortelės neturinti. Ji prarado savitvardą. Po 15 minučių atėjo jos sesuo. Tikrintis blaivumą ji atsisakė, nes įvyko incidentas su policijos pareigūnais. Ji mano problemų su alkoholiu neturinti, kiekvieną dieną alkoholio ji nevartoja. Po šio įvykio ji kalbėjosi su savo sutuoktiniu, kuris negalėjo patikėti, kad taip susiklostė situacija. Ji gailisi dėl savo veiksmų ir padarė išvadą, kad jai reikia mokytis valdyti stresą ne alkoholiniais gėrimais.

3. Teisiamojo posėdžio metu L. L., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad ji prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 13.10 val. ji buvo „Unipark“ stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio Santariškių g. 1, Vilniuje, kur ji buvo pasistačiusi savo automobilį. Su vaikais vaikščiodama pievelėje ir eidama Petro Baublio gatvės link ji išgirdo automobilio stabdymo, t. y. padangų cypimo garsą. Atsisukus į pusę, iš kurios sklido garsas, jos dėmesį patraukė baltos spalvos lengvasis automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gana keistai judėjo. Atstumas nuo jos iki minėto automobilio buvo apie tris metrus. Automobilis važiavo trūkčiodamas ir buvo matyti, kad automobilio vairuotojas staigiai spaudžia greičio pedalą, po ko staigiai stabdo, o toks trūkčiojimas kartojosi maždaug tris kartus. Po kelių sekundžių ji išgirdo stiprų trenksmo garsą ir iš karto atsisukusi į pusę, iš kurios sklido garsas, ji pamatė, kad minėtas automobilis „Lexus“ atsitrenkė į stulpą (už automobilio buvo matyti nulinkęs ženklas). Tada iš automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris. Iš karto priėjusi prie minėto automobilio ji pamatė pastarąjį galine dalimi atsitrenkusį į kelio ženklo stulpą, taigi ji iš karto savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo minėtą įvykį. Minėtame automobilyje buvo tik vairuotoja, kuri buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių trumpai kirptų plaukų, mūvėjusi džinsines mėlynos spalvos kelnes ir avėjusi rausvos spalvos batus, apsirengusi tamsios spalvos su baltomis trumpomis rankovėmis, dengiančiomis tik pečius, palaidine. Moteris tikrai nebuvo stambi (pastarąją ji galėtų atpažinti). Minėta moteris jai pasirodė neblaivi, nes svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje ir labai keistai ėjo. Išlipusi minėta moteris iš karto nuėjo automobilio priekinio bamperio link, kas jai pasirodė keista, nes automobilis atsitrenkė ne priekine, bet galine dalimi ir jokių kliūčių iš priekio nebuvo matoma. Taip svirduliuodama pirmyn atgal minėta moteris pro automobilio priekį nuėjo automobilio priekinių keleivio pusės durelių link, jas atsidarė, atsisėdo į keleivio pusę ir dureles užsidarė. Moteris sėdėjo ir žvelgė tiesiai priešais save - neatrodė, kad ši išgyventų dėl sukelto įvykio, ieškotų kokių daiktų ar kam nors skambintų. Tuo metu ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir nurodė, kad neblaivi moteris sukėlė eismo įvykį. Minėta moteris automobilyje buvo viena, aplinkui žmonių nebuvo; kiek ji matė, minėta moteris nieko negėrė ir nevalgė. Ji stebėjo minėtą moterį apie 3 minutes, tačiau paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu ilgiau laukti negalėjo, nes turėjo eiti pas gydytoją, taigi ji išėjo. Po gydytojo apžiūros su vaikais išėjusi iš gydymo įstaigos ir eidama savo automobilio link ji matė atvykusius policijos pareigūnus, forminusius įvykį, bei prie pareigūnų stovinčią kitą moterį, kuri buvo taip pat šviesių potrumpių, tik gal gausesnių plaukų ir stambesnio kūno sudėjimo, kuri buvo savo rankinę pasidėjusi ant minėto automobilio „Lexus“. Kuo vilkėjo ta kita moteris, ji nepamena. Eismo įvykio kaltininkę ji kaip ir buvo palikusi sėdinčią automobilio keleivio pusėje, taip ir grįždama matė šią sėdinčią toje pačioje keleivio pusėje priekyje (T. 1, b. l. 28-32).

5. 2022 m. liepos 22 d. A. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 12 nuotraukų, kuriose užfiksuotas baltos spalvos automobilis „Lexus“ ir šalia automobilio esanti šviesių trumpų plaukų moteris, kuri vienoje iš nuotraukų užfiksuota atidaranti vairuotojo pusės priekines automobilio dureles (T. 1, b. l. 48-63).

6. 2022 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. G. atpažino L. L. kaip moterį, kurią ji matė 2022 m. liepos 19 d. Santariškių gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuojančią baltos spalvos automobilį „Lexus“. Šią moterį ji atpažino iš šukuosenos, bendrų veido bruožų, o labiausiai ji įsiminė moters akis (T. 1, b. l. 83-84).

7. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. (A. M.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. liepos 19 d. apie 13.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Santariškių gatvėje, Vilniuje, moteris, galinti būti neblaivi, automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio ženklą ir persėdo į keleivio vietą. Jam atvykus į įvykio vietą šioje jau buvo policijos ekipažas, kurio pareigūnai bendravo su automobilio savininke I. J. Jiems bendraujant su automobilio savininke ši paaiškino vairavusi automobilį ir norėjusi šį perstatyti į pavėsį, tačiau važiuodama atbula atsitrenkusi į kelio ženklą, po ko nuėjusi į ligoninę, o vėliau sugrįžusi prie automobilio pamačiusi stovinčius policijos pareigūnus. I. J. buvo įspėta dėl policijos pareigūnų klaidinimo ir melagingų parodymų davimo, tačiau ir toliau teigė vairavusi automobilį bei sukėlusi eismo įvykį. Kartu buvusi I. J. sesuo L. L. atrodė neblaivi, svirduliavo, iš pastarosios burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. L. L. pareiškė automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavusi bei tikrintis blaivumą ir pateikti savo asmens duomenis kategoriškai atsisakė (T. 1, b. l. 35-38).

8. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. (R. R.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. liepos 19 d. apie 13.30 val. gavęs pranešimą, kad „Unipark“ stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Santariškių g. 1, Vilniuje, galbūt neblaivi vairuotoja sukėlė eismo įvykį, jis nuvyko į įvykio vietą, kurioje pastebėjo baltos spalvos automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prisiparkavęs skersai prie kelio ženklo, leidžiančio toje vietoje parkuotis tik motociklams, galine dalimi atsitrenkęs į kelio ženklą, kuris buvo pasviręs. Prie minėto automobilio stovėjo dvi moterys - I. J., kuri atrodė blaivi, ir L. L., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nesugebėjo rišliai kalbėti, nuo pastarosios sklido alkoholio kvapas. L. L. tikino automobilio nevairavusi ir prie automobilio vairo nesėdėjusi. I. J. aiškino vairavusi automobilį, atvykusi į automobilių stovėjimo aikštelę su seserimi, pastačiusi automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir išėjusi į ligoninę, o po kiek laiko grįžusi norėjo perstatyti automobilį ir besiparkuodama kitoje vietoje atsitrenkusi į kelio ženklą, palikusi automobilį ir vėl išėjusi į ligoninę, nes labai skubėjusi, o grįžusi prie automobilio pamačiusi policijos pareigūnus. I. J. aiškino, kad jos sesuo L. L. automobilio nevairavusi, sėdėjusi keleivio vietoje. L. L. pateikti savo duomenis atsisakė, vardo ir pavardės nesakė, pasitikrinti blaivumą taip pat atsisakė (T. 1, b. l. 40-43).

9. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. liepos 19 d. apie 13.18 val. gavęs pranešimą, kad „Unipark“ stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio Santariškių g. 1, Vilniuje, galbūt neblaivi vairuotoja sukėlė eismo įvykį, jis nuvyko į įvykio vietą ir pastebėjo baltos spalvos automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skersai prisitarkavusį prie kelio ženklo, leidžiančio toje vietoje parkuotis tik motociklams, ir galine dalimi atsitrenkusį į kelio ženklą, kuris buvo nulenktas. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris, kuri atsisakė išlipti iš automobilio, nesakė nei savo vardo, nei pavardės. Jis su minėta moterimi šnekėjo pro atidarytą langą, iš karto buvo juntamas nuo moters sklindantis alkoholio kvapas, moters kalba buvo nerišli, moteris buvo nusiteikusi labai agresyviai. Jis su minėta moterimi šnekėjo apie 10 minučių, kol iki automobilio atėjo kita moteris, prisistačiusi I. J., kuri buvo blaivi ir paaiškino, kad su seserimi L. L., t. y. su moterimi, sėdėjusia automobilyje, atvažiavusi į Santariškių ligoninę, jai priklausantį minėtą automobilį „Lexus“ priparkavusi kitoje vietoje, automobilio raktelius palikusi automobilyje ir išėjusi į ligoninę. I. J. taip pat papasakojo, kad L. L. alkoholį vartojo iš vakaro, taip pat ir šiandien išgėrė butelį vyno. Bendraujant su I. J. iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipo ir L. L., kuri pradėjo rėkti ir aiškinti, kad ji automobilio nevairavo. L. L. atsisakė tikrintis blaivumą, nebendravo su jais, tačiau ištisai bandė kažkam skambinti. Atvykus kitam policijos ekipažui I. J. pakeitė parodymus ir pradėjo sakyti, kad tai ji vairavo minėtą automobilį „Lexus“. I. J. paaiškinus, kad už melagingų parodymų davimą gresia atsakomybė, I. J. vis tiek laikėsi savo ir sakė automobilį vairavusi ji ir atsitrenkusi į stulpą. L. L. kelis kartus buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau pastaroji kategoriškai atsisakė pasitikrinti ir apskritai nebendravo (T. 1, b. l. 45-47).

10. 2022 m. liepos 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija pėda po pėdos L. L. negali. L. L. vengia neblaivumo patikrinimo, pasirašyti atsisakė (T. 1, b. l. 11).

11. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja baltos spalvos automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdi dvi moterys. Automobilis sustoja ir iš automobilio vairuotojo vietos išlipa stambaus kūno sudėjimo moteris, dėvinti mėlynos spalvos džinsus ir baltos spalvos palaidinę. Iš automobilio keleivio priekinės pusės išlipa kita liekno kūno sudėjimo moteris, dėvinti mėlynos spalvos džinsus ir tamsios spalvos palaidinę su tamsios spalvos rankovėmis, kuri apeina automobilį ir atsisėda į automobilio vairuotojo vietą. Pirmoji moteris nueina, o antroji lieka sėdėti automobilio vairuotojo vietoje. 13.10.02 val. automobilis pradeda važiuoti iš stovėjimo vietos, sutrūkčioja, šiek tiek pavažiuoja iš stovėjimo vietos, šešias sekundes stovi vietoje, tuomet važiuoja toliau (T. 1, b. l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

12. Teismas pažymi, kad L. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jos pačios, taip pat A. G., A. M., R. R., M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, neblaivumo nustatymo akte bei vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 13.10 val. Santariškių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 L. L. vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

13. L. L. vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taigi L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Teisiamojo posėdžio metu L. L. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją sutuoktinio E. A. atsakomybei pagal laidavimą.

15. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Teismas pažymi, kad, nors L. L. yra neteista, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu L. L., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (dėl to, kad 2017 m. spalio 11 d. ji vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilių etilo alkoholio), buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos I. E. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Be kita ko, L. L. buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 50 MGL dydžio (1 883 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, nors L. L. už nusikalstamus veiksmus, iš esmės analogiškus nagrinėjamiems šio baudžiamojo proceso metu, jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir ji patyrė tiek finansinę baudžiamojo poveikio priemonę, tiek pusantrų metų buvo netekusi teisės vairuoti kelių transporto priemones (ši baudžiamojo poveikio priemonė galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 22 d.), tačiau net ir tai nesulaikė L. L. nuo pakartotino nusikalstamo elgesio. Negalima nepastebėti ir to, jog, nors L. L. neblaivi transporto priemonę vairavo nebe pirmą kartą, tačiau teismo posėdžio metu ji tikino dėl alkoholio vartojimo jokių problemų neturinti, nei po pirmojo, nei po antrojo įvykio į jokius specialistus dėl alkoholio vartojimo įpročių koregavimo nesikreipusi, savo nusikalstamo elgesio priežastį įvardija savo neatsakingumą bei nurodo alkoholiu malšinanti stresą, taigi, akivaizdu, kad nei L. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nei jai teismo parodytas pasitikėjimas pirmą kartą atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės neprivertė L. L. pakeisti įpročių, skatinančių jos neteisėtą elgesį. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad L. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, teismui nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, L. L. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą.

17. Spręsdamas dėl L. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. L. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. L. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. L. L. yra neteista (T. 1, b. l. 142-143), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, L. L. arešto ir laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. L. L. administracinėmis nuobaudomis bausta (T. 1, b. l. 139-140), tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, o jai skirtos administracinės nuobaudos - baudos sumokėtos, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. L. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų.

18. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, L. L. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. L. skirtinos 50 MGL, t. y. 2 500 eurų, baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų.

19. L. L. nuo 2022 m. liepos 19 d. 14.40 val. iki 2022 m. liepos 20 d. 13.49 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikyta (T. 1, b. l. 108-110, 117-118), taigi L. L. laikinai sulaikytai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų baudai, ir L. L. skirtina galutinė 31 MGL, t. y. 1 550 eurų dydžio bauda, įpareigojant L. L. šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 310 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

20. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad L. L. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones –vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga L. L. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

21. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. praeityje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiai nuo alkoholio, taigi iš esmės analogiškus priešingus teisei veiksmus ji atliko antrą kartą, taip pat į tai, kad praeityje ji nėra bausta ir teista už analogiško pobūdžio nusikaltimus, L. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 20 d., t. y. nuo dienos, kai L. L. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

22. Teismas taip pat pažymi, kad L. L. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio L. L. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. E. (T. 1, b. l. 14), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 5 500 eurų (T. 1, b. l. 13), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. L. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 5 500 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

23. Ikiteisminio tyrimo metu L. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (T. 1, b. l. 119-123), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintinos.

24. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš L. L. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

25. Dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti L. L. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų.

Į bausmę įskaityti L. L. laikinai sulaikytai išbūtą laiką - vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai, ir L. L. skirti galutinę 31 MGL, t. y. 1 550 eurų dydžio baudą, įpareigojant L. L. šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 310 eurų.

Skirti L. L. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 20 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš L. L. automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 500 eurų.

L. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2929-990/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.