Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1103-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2S-1103-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Danutė Kutrienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
UAB „Hetlita“
Civilinė byla Nr. 2S-1103-492/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 94.2; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Virginijos Volskienės (pranešėja), Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6623-141/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei UAB „Hetlita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes, atleidžiant iš pareigų, pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo surašytas atgaline data ir įteiktas tėvystės atostogų metu, šį pasiūlymą pasirašė netinkamas asmuo, neturintis įgaliojimo atleisti darbuotojus, įsakymas dėl atleidimo buvo įteiktas ne jo priėmimo, bet sekančią dieną ir tik pareikalavus, įmonė atsiskaitė ne atleidimo, bet sekančią dieną.

Atsakovė UAB „Hetlita“ su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti ieškinį pagal juridinio asmens buveinę Kauno miesto apylinkės teisme, ieškovui nepateikus procesinių dokumentų, priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai, su ieškovu atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną. Ginčas nėra teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nes UAB „Hetlita“ struktūrinis padalinys Vilniuje įregistruotas kaip prekybos vieta 2008-11-26, faktiškai pradėjęs veikti 2009 m. sausio mėnesį. Ieškovas V. J. UAB „Hetlita“ pradėjo dirbti 2008-06-03 vadybininku įmonės administracijoje. UAB „Hetlita“ registruota Tvirtovės g. 1/15-23, Kaune, buveinės adresas Draugystės g. 17, Kaune. Prekybos vieta Vilniuje nebuvo V. J. darbo vieta, ten buvo sudaryta galimybė tik pasinaudoti kompiuteriu, palikti dokumentus. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teisėjo padėjėja dirba ieškovo sutuoktinė R. J. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-6623-141/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei UAB „Hetlita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad atsakovės UAB „Hetlita“ buveinė yra adresu Tvirtovės al. Kaune, atsakovės padalinys adresu Skroblų g. 19, Vilniuje yra įregistruotas kaip prekybos vieta. Šis struktūrinis atsakovės UAB “Hetlita“ padalinys įregistruotas 2008-11-26. Teismui pateiktoje ieškovo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovas bendrovėje pradėjo dirbti 2008-06-03 vadybininku. Remdamasis šiais duomenimis bei atsakovo darbo specifika (bendravimas su klientais, važiavimas pas juos vykdant darbines funkcijas) teismas darė išvadą, kad ieškovo darbo vieta nebuvo adresu Skroblų g. 19, Vilniuje, todėl byla nėra teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Teismas atsižvelgė ir į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovo žmona R. J. dirba Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teisėjo padėjėja, todėl byla perduotina kitam teismui taip pat ir siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo teismo šališkumo.

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą iš esmės nagrinėti pagal CPK 411 str. 2 d. teismingumo taisykles Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad darbo bylose LR CPK 411 str. 2 d. suteikia teisę ieškovui pasirinkti teismingumą, t.y. ieškinys gali būti paduotas pagal bendrąsias teismingumo taisykles – atsakovo buveinę, arba pagal vietą, kurioje darbas buvo dirbamas, yra dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Teismui pateikti dokumentai (antstolio Dariaus Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB ‚Hetlita“ pažyma) bei aplinkybės, kad ieškovas, 2008-11-26 įkūrus UAB „Hetlita“ padalinį Skroblų g. 19 Vilniaus mieste, jame dirbdavo kiekvieną dieną, iš šios prekybos vietos parduodavo prekes, čia buvo laikomi visi jo darbo dokumentai, sąskaitos faktūros, sutartys, čia buvo kompiuteris, šioje vietoje jam buvo įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį bei visi kiti dokumentai patvirtina, kad faktinė ieškovo darbo vieta buvo būtent UAB „Hetlita“ Vilniaus padalinyje, esančiame Skroblų g. 19, Vilniuje, o ši teritorija pagal teismingumą priklauso Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nors patalpos, esančios Skroblų g. 19 Vilniuje, dokumentuose įvardijamos tiek prekybos vieta, tiek padaliniu, darbo vietos apibrėžimui pagal LR CPK 411 str. 2 d. nėra svarbu, kaip įvardijamas įmonės struktūrinis padalinys. Svarbu, kad asmuo, šiuo atveju ieškovas, jame atlikdavo savo darbines funkcijas. Nors ieškovui sudarius darbo sutartį su atsakove, įmonė plėtėsi ir į jo funkcijas įėjo klientų Vilniaus mieste paieška, padalinio atidarymo darbai, t.y. patalpų paieška, rūpinimasis telekomunikacijų šiame padalinyje įvedimu, padalinio bei prekių reklama, įkūrus padalinį, ieškovas darbo funkcijas vykdė jame, t.y. adresu Skroblų g. 19, Vilniuje. Ieškovo manymu, aplinkybė, kad jo žmona dirba Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teisėjo padėjėja, nesudarė pagrindo perduoti bylą kitam teismui, nes abejonės dėl galimo šališkumo turi būti sprendžiamos ne per bylos perdavimo, o nušalinimo institutą. Tačiau šalys, remiantis šia aplinkybe, nušalinimo teisėjai ar teismo posėdžių sekretorei nereiškė, teisėja nurodė ieškovo sutuoktinės nepažįstanti, pati ieškovo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Hetlita“ prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad remiantis LR CPK 35 str. 4 d., kuri taikytina ir teisėjų padėjėjams, esantiems byloje dalyvaujančio asmens artimais giminaičiais, teismas bylą turėjo perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Be to, remiantis CPK 29 str., ieškinys turi būti pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Vilniaus padalinys yra UAB „Hetlita“ struktūrinis padalinys, įregistruotas kaip prekybos vieta 2008-11-26, tačiau jis nėra įregistruotas įmonių registre. Faktiškai, ši prekybos vieta po remontų ir kitų formalumų pradėjo veikti nuo 2009 m. sausio mėn. V. J. UAB „Hetlita“ pradėjo dirbti 2008-06-03 vadybininku UAB „Hetlita“ administracijoje, kuri registruota adresu Tvirtovės al.1/15-23 Kaune, jos buveinė Draugystės g. 17 Kaune, todėl teismas nepažeidė įstatymo nusprendęs bylą perduoti į Kauno miesto apylinkės teismą.

Ieškovo V. J. atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis naikintina, ieškovo V. J. ieškinys atsakovei UAB „Hetlita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. LR CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrą teismingumo taisyklę, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovas V. J. prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taigi pareiškė ieškinį dėl darbo ginčo, todėl jo nagrinėjimui taikoma speciali teismingumo taisyklė, įtvirtinta LR CPK 411 straipsnio 2 d., numatanti, kad ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Specialiosios teismingumo normos darbo bylose įtvirtinimas rodo, kad darbo bylose vadovaujamasi silpnesniosios šalies doktrina, suteikiančia darbuotojui, kaip silpnesnei šaliai, galimybę pasirinkti, kur pateikti ieškinį, kad iš darbo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Be to, įstatymas neįvardija, kaip turėtų vadintis vieta, kurioje darbuotojas dirba, dirbo ar turėjo dirbti – padalinys, filialas, prekybos vieta ar pan. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas, nurodęs, kad ieškinys perduotinas nagrinėti kitam apylinkės teismui, nepagrįstai prekybos vietos Vilniuje nevertino kaip vietos, kurioje ieškovas dirbo. Pirma, vieta, esanti Skroblų g. 19 Vilniuje, skirtinguose teismui pateiktuose dokumentuose, yra įvardijama nevienodai, vienur padaliniu (b.l. 18-19, 20), kitur prekybos vieta (b.l. 46), antra, svarbiausia yra nustatyti, kur darbas buvo faktiškai dirbamas. Antstolio Dariaus Blizniko 2009-04-14 faktinių aplinkybių protokolas(b.l. 17) patvirtina, kad toks įmonės struktūrinis vienetas, esantis Skroblų g. 19, Vilniuje, iš tikrųjų yra. Apie jį informuoja ir įmonės internetinis puslapis www.hetlita.lt, kuris, beje, vietą, esančią Skroblų g. 19 Vilniuje, įvardija kaip įmonės padalinį. Nepaisant skirtingo įmonės struktūrinio vieneto įvardijimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis iš tikrųjų yra ir kad jame ieškovas V. J. faktiškai dirbo. Pastarąją aplinkybę įrodo UAB „Hetlita“ pažyma (b.l. 20). Atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad įmonės padalinys, esantis Skroblų g. 19, Vilniuje, nėra įregistruotas juridinių asmenų registre, nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą pagal šio padalinio buvimo vietą, nes nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kur ieškovas šioje vietoje faktiškai atliko jam pavestas funkcijas. Nėra svarbus ir atsakovės nurodytas argumentas, kad padalinys pradėjo veikti vėliau nei ieškovas pradėjo dirbti įmonėje. Šie argumentai nepaneigia, kad ieškovas nors ir ne iškarto (nes šis padalinys pradėjo veikti vėliau nei ieškovas priimtas į darbą), bet vis tiek faktiškai dirbo įmonės struktūriniame padalinyje, esančiame Skroblų g. 19, Vilniuje, iki pat jo atleidimo iš darbo, todėl, remiantis byloje esančiais duomenimis ir išdėstytomis aplinkybėmis, galima pagrįstai teigti, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš UAB „Hetlita“.

Kitas pagrindas, kuriuo pirmos instancijos teismas rėmėsi, spręsdamas dėl ieškovo V. J. ieškinio perdavimo kitam apylinkės teismui, tai aplinkybė, kad ieškovo žmona R. J. dirba Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teisėjo padėjėja. Kolegija sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė, kai byloje dalyvaujančio asmens sutuoktinė dirba teisme, spręstina vadovaujantis nušalinimo institutu. Iš bylos duomenų matyti, kad nušalinimų teisėjai, remiantis šia aplinkybe, nepareikšta (tai patvirtina ir teismo posėdžio protokolas (b.l. 56). Pati teisėja nenusišalino. Todėl nebuvo pagrindo, remiantis šia aplinkybe, bylą perduoti kitam apylinkės teismui. LR CPK 35 str. 4 d., kuria atskirajame skunde remiasi atsakovė, yra taikytina kai teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis. Be to, ši norma numato specialią tvarką, t.y. klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui sprendžia aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimą, todėl nutartis naikintina, civilinė byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei UAB „Hetlita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjos Virginija VolskienėDanutė Kutrienė