Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K. ir N. O. (buvusiai K.ei), suinteresuotų asmenų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. C. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., N. O. (buvusiai K.ei), Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. C. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ji yra vienintelė 2015 m. mirusio jos dėdės S. K. paveldėtoja – ji yra priėmusi jo palikimą, – tačiau, betvarkant dokumentus, paaiškėjo, kad dėdė nebuvo susitvarkęs dar 1991 m. mirusios jo motinos M. K. palikimo. M. K. mirė būdama našlė. Liko gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Ji norėtų apsigyventi dėdės valdytoje gyvenamojo namo dalyje, tvarkytis, įsivesti elektrą, išsinuomoti žemės ir pan. Iki šiol šių statinių teisinė registracija nesutvarkyta, nes iki šiol niekam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Buvo trys broliai: S. K., P.as J. K. ir K. K., tačiau K. K. – pareiškėjos tėvas – nebuvo M. K. sūnus, jie visi buvo vieno tėvo – Z. K.. S. K. visą laiką gyveno kartu su motina M. K., iki pat jos mirties, nebuvo susituokęs ir vaikų neturėjo, mirė 2015 m. Po motinos mirties S. K. liko gyventi namuose, dalyje jų tvarkėsi kaip savo, naudojosi visais rakandais, pardavė motinos karvę, gautus pinigus išleido savo reikmėms. P.as J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jos – pareiškėjos – tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kartu su M. K. nurodytuose namuose gyveno ir tuo metu mažametė N. O. (buvusi K.ė, P.o J. K. dukra). M. K. su mergaite gyveno vienoje gyvenamojo namo dalyje, o dėdė S. K. – kitoje. Jų dalys buvo aiškiai atskirtos, su užraktais. Taip buvo dėl dėdės S. K. triukšmingo būdo. M. K. buvo sudariusi testamentą, kuriuo lygiomis dalimis jai priklausančius trobesius paliko sūnui S. K. ir anūkei N. O. (buvusiai K.ei), tačiau nė vienas iš jų iki galo palikimo dokumentų nesusitvarkė. N. O. (buvusi K.ė) iki išvykimo į užsienį gyveno M. K. namuose, jos valdytoje dalyje, net yra įsirengusi elektrą. Šiuo metu ši gyvenamojo namo dalis nenaudojama, užrakinta. Nei ji, nei jos sesuo R. K. į N. O. (buvusios K.ės) valdytą gyvenamojo namo dalį nepretenduoja, todėl ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jos dėdė S. K. priėmė tik ½ dalį (duomenys neskelbtini)mirusios jo motinos M. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. C. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, jog suinteresuotas asmuo N. O. (buvusi K.ė) yra pasikreipusi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į močiutės M. K. turtą, tačiau dėl nežinomų priežasčių paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol jai neišduotas. Suinteresuotas asmuo šiuo metu gyvena užsienyje, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, su giminėmis ji nebendrauja, todėl susisiekti su ja ir išsiaiškinti nėra galimybių.

Suinteresuotas asmuo N. O. (buvusi K.ė) į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimo į pareiškėjos J. C. patikslintą pareiškimą nepateikė, apie šią civilinę bylą, esamus procesinius dokumentus ir šios civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 117-120). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. C. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jos dėdė S. K. priėmė ½ dalį (duomenys neskelbtini)mirusios jo motinos M. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

- M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 28-29);

- Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), o M. K. – (duomenys neskelbtini)(b.l. 28-29, 16, 8);

- S. K. mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturėdamas vaikų (b.l. 7, 28-29);

- S. K., gim. (duomenys neskelbtini), P.as J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra broliai (b.l. 12, 28-29);

- M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P.o J. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 28-29);

- P.as J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 28-29);

- K. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 28-29);

- K. K. motina – A. K. – mirė (duomenys neskelbtini)(b.l. 12, 10);

- pareiškėja J. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra seserys, K. K. dukterys (b.l. 11, 13-14, 28-29, 72);

- suinteresuotas asmuo N. O. (buvusi K.ė), gim. (duomenys neskelbtini), yra P.o J. K. dukra (b.l. 28-29, 70);

- S. K. iki mirties gyveno vienas, (duomenys neskelbtini)(b.l. 17);

- mirus S. K., yra pradėta paveldėjimo byla, jo palikimą priėmė dukterėčia – pareiškėja – J. C., paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas (b.l. 20, 49);

- mirus M. K., paveldėjimo byla taip pat pradėta, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą 2001-11-14 į notarą kreipėsi vaikaitė – suinteresuotas asmuo – N. K., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol taip pat neišduotas (b.l. 48);

- Kaišiadorių rajono Žaslių seniūnijos Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietės 1976-1985 m. Ūkinėse knygose yra įrašyta Z. K. ir M. K. šeima. Pagal 1983-1985 m. Ūkinę knygą jų šeimai priklausė gyvenamasis namas (1973 m.) ir tvartas (1973 m.). 1990-1995 m. Ūkinėje knygoje yra įrašyta M. K. šeima, nurodant šeimos galvą – M. K., – ir šeimos narį – S. K. (b.l. 18-19);

- M. K. 1990-09-18 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Kaišiadorių rajone, Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, paliko lygiomis dalimis sūnui K. S., Z.o, gim. 1956 m., ir anūkei K.ei N.ei, P.o, gim. 1980 m. (b.l. 66-67).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, kad labai gerai pažinojo M. K. šeimą – buvo kaimynai. M. K. pergyveno sutuoktinį. Po vyro mirties moteris namuose/ sodyboje gyveno su sūnumi S. K. ir anūke N.e. Kaip jie gyveno, nežino. Mirus M. K., namuose liko S. K., kuris ten ir tvarkėsi iki mirė. Kas nutiko N.ei, nepamena, mergaitė dar buvo maža.

Kadangi M. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuostata, nes pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2000 m. Lietuvos Respublikos CK Penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001-07-01).

Palikimo atsiradimo laikas – palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str., palikimą priėmęs asmuo, priimą jį visą, bei išlygų, nes neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d. laikyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimas šiais būdais gali būti priimamas keleto įpėdinių. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Palikimą priėmus keliems įpėdiniams, palikimas jiems padalijamas įstatymo nustatyta tvarka.

Įpėdinio nuosavybės teisei į palikimą atsirasti įstatymo nereikalaujama, kad notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavęs asmuo atliktų papildomus veiksmus – pradėtų turtą valdyti, atliktų registraciją ar kt. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d. vien pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiškia palikimo priėmimą ir palikimą priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo laiko yra laikomas priėmusiu palikimą, t.y. paveldėto turto savininku (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 5 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos. 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 5 d. nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ir M. K. sūnus S. K. ir M. K. vaikaitė N. O. (buvusi K.ė) palikimo atsiradimo metu turėjo teisę paveldėti mirusios M. K. turtą, jie yra mirusiosios įpėdiniai (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 567 str., 571 str., 573 str., 575 str.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju M. K. palikimo atsiradimo laiku testamentinė įpėdinė – suinteresuotas asmuo – N. O. (buvusi K.ė) buvo vienuolikametė, t.y. nepilnametė, ir tuo metu negalėjo savarankiškai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisių.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios M. K. turtą iki šiol niekam neišduotas: nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus: pareiškėjo J. C. ir liudytojos J. P. paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos J. C. dėdė S. K. iš karto po jo motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini)pradėjo valdyti mirusiosios paliktą turtą: liko gyventi sodyboje, naudojosi iki motinos mirties jam skirta gyvenamojo namo dalimi ir tvartu, tebesinaudojo motinos daiktais, pardavė motinos karvę, gautus pinigus išleido savo reikmėms, pagal išgales tvarkėsi, t.y. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjos mirties (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d.).

Šiuo metu ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels jai teisines pasekmes. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos J. C. reikalavimas dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.) tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos dėdė S. K. po jo motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

J. C. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) dėdė S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios jo motinos M. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.