Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2.14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, prašo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti.

4. Pareiškėjo atstovė advokatė Audronė Žemeckė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo visų pirma įsitikinti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tada, kai yra pagrįstų įrodymų, kai konstatuojama, kad asmens veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra grindžiamas iš esmės vien suinteresuotų asmenų T. Z., D. Z. teiginiais bei jų pateiktu vaizdo ir garso įrašu. Reikia pastebėti, kad tuos asmenis sieja giminystės ryšys, K. K. ir šių asmenų santykiai yra konfliktiški. K. K. atstovė turi tris ar keturias bylas pagal šių asmenų skundus dėl K. K. veiksmų. Pagrindinė byla, dėl kurios tie santykiai tapo konfliktiniai yra K. K. tėčio ir D. Z. mamos santuokos nutraukimo byla. Todėl mano, kad tiek T. Z., tiek D. Z. yra šališki asmenys, akivaizdžiai nusiteikė prieš K. K., kuris gina savo tėčio ir savo interesus. Jų duoti parodymai šioje byloje yra kenkėjiški ir negali būti vertinami kaip patikimi. Pareiškėjo atstovės nuomone, visas skundžiamas nutarimas yra grindžiamas prielaidomis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinio nusižengimo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis, viskas turi būti pagrįsta įrodymais, kurių visuma turi neginčijamai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, neturi būti abejonių dėl nusižengimo padarymo fakto ir jį padariusio asmens kaltės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima nustatyti nei garso kilimo šaltinio, nei garso lygio, nei graso krypties, iš kur sklinda garsas, nei subjekto, kuris leidžia šituos garsus. Aptariamame vaizdo įraše iš esmės fiksuojamas tik Z. valdos kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Reikia pažymėti, kad tiek T. Z., tiek D. Z., tiek K. K. gyveno prieš tai buvusiame bendrame sklype, atstumai tarp T. Z. ir K. K. namų yra gal 50 metrų, tarp jiems priklausančių sklypų yra nedideli atstumai. Fiksuojamas T. Z. valdo kiemas ir jame esantys automobiliai. Garsas sklinda būtent iš neidentifikuoto šaltinio ir nežinomos krypties. Iš šio vaizdo įrašo nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti, kokio tai lygio garsas ir iš kur jis sklinda. Buvo atvejų, kad T. Z. leido roko muziką, nukreipęs kolonėles į K. K. namų valdos sklypą. Vyksta tokie procesai. Vaizdo įrašas yra labai trumpas, vos 7 sekundės. Jame nesigirdi kokio kito garso, su kuriuo būtų galima aplyginti girdimos muzikos garsumo lygį. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvertinti vaizdo įrašo autentiškumo, nustatyti, ar girdima muzika nebuvo pakoreguota kompiuterinių programų pagalba. Abejones dėl vaizdo įraše girdimo garso autentiškumo sustiprina tai, jog filmuojamas vaizdas yra stabilus, filmuojamo vaizdo krypties pakeitimas leistų įvertinti šaltinį, ar yra pastovus tas garsas. Šioje vietoje negali nustatyti to garso šaltinio. Vadovaujantis šiais argumentais konstatuotina, jog nutarime pateikiamos išvados, jog garsą skleidė būtent K. K. iš jam priklausančios namų valdos, naudodamas garso aparatūrą, yra visiškai nepagrįstos objektyviais duomenims ir yra nepatvirtinta prielaida. Reikia pastebėti, jog administracinė teisena yra formali ir būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Prielaidomis buvo pagrįstas ne tik tariamo garso šaltinio bet ir laiko nustatymas. Nutarime laikas fiksuotas 19.03 val. Liudytojų parodymai yra prieštaringi – visi trys asmenys nurodo skirtingą laiką, kada tariamai buvo leidžiama garsi muzika. Be to, D. Z. kalba apie žolės pjovimo garsą, kurio kiti liudytojai net nemini. Nustatant pažeidimo laiką, remiamasi vaizdo įraše užfiksuoto rankinio išmaniojo laikrodžio duomenimis. Reikia pastebėti, kad rankinio laikrodžio parodymai bet kuriuo paros metu gali rodyti bet kokį laiką. Todėl yra kvestionuotinas ne tik garso šaltinis, bet ir laikas. Dar viena svarbi aplinkybė yra visiškai nesuprantami nutarime pateikiami argumentai, siejami su kitu administraciniu nusižengimu, dėl kurio K. K. net neprieštarauja. Buvo kaimynų skundas, kad švenčiant K. K. vaiko gimtadienį buvo leidžiama vaikiška muzika. Kaimynams pareiškus pretenzijas, K. K. paskambino į policiją, jis buvo informuotas, kad tą muziką gali leisti iki 22 val. Dėl nusižengimo atvyko pareigūnai, K. K. buvo įspėtas, kad turi pritildyti muziką. Jis pripažino nusižengimą, sumokėjo paskirtą baudą. Nesuprantama, kaip šis nusižengimas susijęs su nagrinėjamu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą, jokių aplinkybių nefiksavo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nutarimas pagrįstas ne objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja administracinių nusižengimų teisena, o grindžiamas tik liudytojų parodymais bei nepatikimu vaizdo įrašu. Žodinio bylos nagrinėjimo metu 2025 m. gruodžio 3 d. be pažeidėjo K. K. taip pat dalyvavo nukentėjusysis T. Z., kuris iš esmės jokių parodymų nedavė, nepaisant to, tyrėjas nutarime pateikė teiginį, jog jis paliudijo, jog K. K. ir jo mama jį terorizuoja. Reikia pažymėti, jog 2025 m. gruodžio 3 d. bylos nagrinėjimo metu T. Z. tokio teiginio nesakė. Tiesiog teiginys buvo perimtas iš kito administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Mano, jog tai rodo tyrėjo neprofesionalumą ir aplinkybę, jog nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga bet ir medžiaga, kurios šioje byloje nėra. Nutarime konstatuojama, kad muzika buvo girdima tris minutes po 19 valandos. Administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju taip padaryta nebuvo. Teisė į poilsį ir ramybę atsiranda tik po 19 valandos. Iki to laiko asmuo negali tikėtis, jog jo ramybė nebus trikdoma. Daręs įrašą asmuo laukė ir gaudė, arba bandė sukurti istoriją, kad sudarytų situaciją, kad praėjus vos 3 minutėms po 19 valandos K. K. kieme aktyviai groja kažkoks įrašas, kad tokiu būdu sukelti neigiamas pasekmes K. K.. Mano, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo sudėties nėra, kadangi realus asmens ramybės sutrikdymas nebuvo nustatytas. Nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir priimtas neteisėta ir nepagrįstas nutarimas, kurį prašoma panaikinti.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundo netenkinti.

5.1. Nurodė, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucijos nuomone tai, kad Pareiškėjas padarė nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta byloje esančių duomenų visuma.

5.2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas reglamentuoja, kad triukšmas –nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla; triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Pagal teismų praktiką, sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant kaip viešosios rimties trikdymą, nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Asmens veiką kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

5.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. liepos 17 d. 19:03 val. vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką per garso aparatūrą, taip trikdant aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį. Ši administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal 2025-07-17 gautą pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) sklindančio triukšmo. Pareiškime nurodoma triukšmo sklidimo laikas: 2025-07-17 19:03 min. Pareiškime pateikiama informacija: „Apie 18 val. prasidėjo triukšmas (garsi muzika) ir tęsėsi ilgiau nei iki 19 val. Garsiakalbis pastatytas specialiai visiškai šalia sklypo ribos ir atsuktas taip, kad garsas sklistų į kaimynų sklypą ((duomenys neskelbtini) . Sąmoningai ir tyčia buvo trukdoma mano šeimos ramybė ir tai tęsiasi nebe pirma savaitė.“. Prie pareiškimo buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai girdima grojanti muzika. Pažymėtina, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Šioje byloje Pareiškėjo kaltė yra įrodyta tiek pranešimą apie sklindantį triukšmą pateikusio asmens parodymais tiek ir liudytojų parodymais, kad aptariamu metu sklido triukšmas ir buvo trikdoma viešoji rimtis, bei, kad triukšmas sklido jau po 19 valandos. Byloje yra viso apklausti trys liudytojai (įskaitant ir pareiškimą pateikusį asmenį), kurie patvirtino triukšmo faktą ir, kad triukšmas sklido būtent iš K. K. namų valdos, atitinkamai ir prie pareiškimo pridėtame vaizdo įraše labai aiškiai girdimas triukšmas.

5.4. Pažymėtina, kad K. K. yra eilę kartų baustas dėl ANK 488 straipsnio pažeidimo būtent dėl keliamo triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo bylos, kuriose jis dėl ANK 488 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo yra įvykdęs administracinius nurodymus: ROIK: (duomenys neskelbtini) (pažeidimo data 2025-06-13), ROIK: (duomenys neskelbtini) (pažeidimo padarymo data 2025-06-14), ROIK; (duomenys neskelbtini) (pažeidimo data 2025-06-26), (duomenys neskelbtini) (pažeidimo data 2025-07-04), ROIK: (duomenys neskelbtini) (pažeidimo data 2025-07-12). Šis aptariamas, skundžiamas nusižengimas yra įvykdytas 2025-07-17 kas rodo K. K. veiksmų sistemiškumą, atitinkamai paminėtose bylose girdima panašaus pobūdžio K. K. leidžiama muzika kaip ir šioje byloje ir girdima panaši triukšmo lokacija.

5.5. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po 19.00 val. iš K. K. namo/sklypo sklido muzika, kuri garsiai buvo girdima pareiškimą pateikusio asmens kieme. Tai buvo užfiksuota vaizdo įrašu. Nors skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog garsas sklinda iš jo sklypo, vertinant aplinkybę, kad toje vietovėje yra tik trys namai – tai yra pareiškimą pateikusio asmens, liudytojo ir atsakomybėn traukiamo asmens – K. K. todėl nėra jokių abejonių, kad triukšmo šaltinis buvo būtent K. K. namų valda ką kaip minėta patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kito triukšmo šaltinio buvimas šiuo atveju yra net neįmanomas, kadangi fiziškai muzikai sklisti nėra iš kur, nes aplink K. K. kituose dvejuose sklypuose gyvenantys asmenys patvirtino, kad triukšmas sklido iš K. K. valdos, o tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Pažymėtina, kad dėl nusižengimo laiko Institucijai nekyla abejonių, tai yra, kad triukšmas sklido jau po 19 valandos. Esamas triukšmo laikas matomas tiek byloje su pareiškimu pateiktame vaizdo įraše, atitinkamai visi trys liudytojai savo paaiškinimuose nurodė, kad triukšmas sklido ir po 19 valandos, bei žiūrint vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ parametrus matyti, kad prie grafoje „Media created“ matomi duomenys „2025-07-17 19:04“ kas reiškia realų vaizdo įrašo laiką.

5.6. Taigi bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui nekilo abejonių, kad muzika sklido būtent iš K. K. kiemo. Tai patvirtino ir žodiniame bylos nagrinėjime dalyvavęs liudytojas T. Z.. Skundžiame nutarime, bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas dėl T. Z. parodymų bylos nagrinėjimo metu nurodė: „Jis paliudijo, kad tokiu būdu jis ir jo motina yra terorizuojami jau ilgą laiką. Ne kartą jis per tvorą matęs, kad muzika sklinda iš K. K. kiemo iš nešiojamos garso kolonėlės, kuri dažnu atveju paliekama įjungta prie tvoros“. Atitinkamai iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad analogiškus veiksmus K. K. atlieka ne pirmą kartą ir tai jis daro tyčia. Nutarime nurodyta:“ Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad K. K. už analogišką veiką, t. y. už garsų muzikos leidimą po 19.00 val. yra baustas 5 kartus per pastaruosius metus. Vaizdo įraše matoma, kad dėl triukšmo, t. y. garsios muzikos kviečiama policija. Atvykę pareigūnai užfiksuoja garsiai sklindančią muziką, kurios šaltinis yra būtent K. K. sklypas. Tai suprantama iš girdimos muzikos garso mažėjimo ir didėjimo garsą fiksuojant vaikštančio policijos pareigūno kūno kamera. O pareigūnams nuėjus į K. K. kiemą ir bendraujant su juo, muzika beveik negirdima. Ši aplinkybė rodo, kad garsi muzika skirta būtent kaimynams, o ne jiems patiems. Pareigūnų pokalbio su K. K. metu paaiškėja, kad muziką jis garsiai leidžia po 19.00 val. suklaidintas policijos pareigūno, kurios buvo išaiškinęs, kad muziką jis gali leisti iki 22.00 val., ir taip elgiasi nes kaimynai taip pat anksčiau piktybiškai garsiai leido muziką. Iš esmės tas pačias aplinkybes apie garso šaltinį – garso kolonėlę paliekamą prie tvoros, patvirtino ir liudytojas T. Z.. Reikšminga aplinkybė įrodinėjant, kad garsią muziką leido būtent K. K. iš savo kiemo yra ta, kad ir visose ankstesnėse bylose, kuriose K. K. nubaustas už analogiškus nusižengimus, bylose užfiksuota identiškai skambanti tokio pačio pobūdžio vaikiška muzika.“ Taigi bylą nagrinėjantis pareigūnas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei tinkamai ir pagrįstai padarė išvadą, kad K. K. įvykdė jam inkriminuotą nusižengimą ir jį padarė tiesiogine tyčia, kadangi bylą nagrinėjantis pareigūnas padarė ankstesnių K. K. veiksmų analizę, tai yra veiksmų susijusių su K. K. skleidžiamu triukšmu iš jo namų valdos (duomenys neskelbtini). Šioje skundžiamoje byloje vaizdo įraše yra matoma tik K. K. namų valdos tvora, tačiau nutarime, bylą nagrinėjančio pareigūno įvardintoje byloje ROIK; (duomenys neskelbtini), dėl ankstesnio įvykio (2025-06-26) ir joje esančiuose vaizdo įrašuose matoma, kad atvykus policijos pareigūnams yra matoma ta pati tvora ir už jos sklindantis triukšmas, kuris girdimas ir kaimyniniame sklype, vėliau yra nueinama palei tvorą iki pat įėjimo į K. K. namų valdą kur su juo pabendraujama, todėl šioje, skundžiamoje byloje, labai aiškiai identifikuojama, kad triukšmas sklido iš K. K. namų valdos, kadangi net ir fiziškai kito triukšmo šaltinio negalėjo būti. Pasikartotina, kad analogiško pobūdžio veiksmus K. K. atliko ne pirmą kartą, taip pat jau ankstesnėse bylose, kuriose K. K. buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį yra identifikuojamas panašus leidžiamos muzikos žanras ir panaši muzikos sklidimo lokacija.

5.7. Nors ir skunde teigiama, kad byloje esantys liudytojai yra prieštaringi ir jų parodymų negalima laikyti patikimais, nes visi nurodo skirtingą laiką kada tariamai buvo leidžiama muzika, be to, vienas iš liudytojų žolės pjovimą garsą. Institucija atsakydama į šiuos skundo argumentus pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl, kurių būtų galima abejoti liudytojų parodymų patikimumu ar teigti, kad liudytojai suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Net jeigu kaip ir nurodoma Pareiškėjo skunde, kad liudytojai yra susiję giminystės ryšiais, tai nereiškia, kad asmenys neturi teisės į poilsį ir ramybę ir jeigu jie susiję giminystės ryšiais tai jokiais būdais nesudaro pagrindo spręsti, kad jų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai. Pareigūnas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujant įstatymu, kas šioje byloje ir buvo padaryta.

6. Nukentėjusysis T. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau jo ir K. K. tarpusavio santykiai buvo geri, o paskutiniu metu pašlijo. Įvykio dieną muzika buvo garsiai leidžiama ir prieš 19 valandą, bet pagal įstatymą iki to laiko nukentėjusysis neturi pagrindo skųstis. Nukentėjusysis užfiksavo faktą, kad triukšmavimas vyko ir po 19 valandos. Kada tikslai muzika baigėsi, nurodyti negali. Muzika buvo leidžiama iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namų valdos. Dėl garsiai leidžiamos muzikos buvo sutrikdyta nukentėjusiojo ramybė, kadangi jis su žmona dirba iš namų, muzika sklinda tokiu garsu, kad namuose dreba langai. Tai sukėlė nepatogumus. Apie tai K. K. buvo informuotas, buvo jo ne vieną kartą prašyta žodžiu, buvo siunčiamos SMS žinutės, bet jis į prašymus nereaguodavo. Todėl sulaukus 19 valandos nukentėjusysis užfiksavo šį faktą. Pripažįsta, jog buvo vienas kartas, kada dienos metu jis taip pat iš kolonėlės garsiai leido roko muziką į K. K. namų valdos pusę. Jis taip elgėsi dėl to, kad K. K. į jų prašymus niekaip nereagavo. Tokiu būdu norėjo jam parodyti, kad garsi muzika iš kaimynų sklypo nėra malonu. Važiuodamas automobiliu nukentėjusysis taip pat klausosi radijo arba savo pasirinktos muzikos. Būdamas namuose, jis automobilyje muzikos nesiklauso, kadangi namuose turi savo garso aparatūrą.

7. Liudytoja D. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ištekėjusi už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. tėvo, šiuo metu vyksta skyrybų byla. K. K. yra jos kaimynas. Sutinka duoti parodymus apie jai žinomas aplinkybes byloje. Santykiai su K. K. nėra geri, jis prieš liudytoją nuolat psichologiškai smurtauja. 2025 m. liepos 17 d. didžiąją dienos dalį K. K. labai garsiai leido muziką, baigė groti ir aparatūrą išjungė 19 val. 03 min. Atvejai, kada garsiai leidžiama muzika yra labai dažni, beveik kasdieniniai. Atvejai, kada muzika leidžia ir po 19 valandos yra labai dažni. Dėl tokio K. K. elgesio yra registruotas ne vienas skundas, analogiška byla yra nagrinėjama kitame teisme. Aplinkybę, kad 2025 m. liepos 17 d. po 19 val. K. K. buvo garsiai leidžiama muzika patvirtina vaizdo ir garso įrašas, kurį liudytoja prašo prijungti prie bylos. Anksčiau šis įrašas nebuvo pateiktas į bylą, kadangi liudytoja dėl šio įvykio skundo nerašė. Liudytoja yra visiškai įsitikinusi, kad įvykio metu garsas sklido iš K. K. namų valdos. Garsas sklinda labai aiškiai. 2003 metais liudytoja pirko žemės sklypą, kuriame dabar gyvena trys kaimynai. Aplinkui kelių šimtų metrų atstumu kitų gyventojų daugiau nėra. Iš K. K. namų valdos sklindanti muzika trikdė liudytojos poilsį. Be to, po 20 valandos K. K. pradėjo traktoriumi pajuti žolę, bet dėl jo liudytoja jam pretenzijų neturi, kadangi tai buvo trumpalaikis veiksmas. Įvykio metu buvo leidžiama vaikiška muzika. Ankstesnius kartus dar būdavo leidžiamas Marijos radijas ir radijo stotis M1. Liudytoja nežino, ar iš jos sūnaus sklypo buvo garsiai leidžiama roko muzika į K. K. sklypo pusę, bet mano, kad jeigu toks atvejis būtų buvęs, K. K. būtų tai užfiksavęs ir apskundęs. Liudytoja lapelyje yra užsirašiusi, kad „2025 m. liepos 17 d. sklido vaikiška muzika, kuri 19 val. 07 min. baigėsi. Yra filmuota medžiaga. 20 val. 15 min. – traktorius. 20 val.35 min. traktorius pasibaigė. 20 val.37 min. – vėl traktorius. 20 val. 42 min. – baigė pjauti. Traktoriaus burzgimas gerai girdisi, kada pjauna prie liudytojos tvoros. Kai pavažiuoja toliau, tada mažiau girdisi. Dėl žolės pjovimo liudytoja pretenzijų neturi. Liudytoja viską pasižymi todėl, kad K. K. neigia akivaizdžius dalykus.