Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, išsilavinimas – vidurinis, šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai, anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2019-07-16 apie 8.00 val. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ir antrojo aukšto koridoriuje asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė puodeliu per galvą ir vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventiniui T. L. į krūtinės kairiąją pusę tuo sukeldama jam fizinį skausmą ir padarydama durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą, pasireiškusį krūtinės ląstos kairės pusės durtine-pjautine kiaurymine žaizda, kairiuoju pneumotoraksu (oru krūtinplėvės ertmėje), ir tai dėl krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio, T. L., sveikatą.

Apklausta kaip kaltinamoji I. G. kalta prisipažino ir parodė, kad šių metų liepos 16 dieną 8 valandą sėdėjo virtuvėje ir ruošėsi gerti kavą. Sėdėdama žinutėmis susirašinėjo su drauge dėl galimos kelionės į Palangą. Sugyventinis T. dėl tos kelionės neigiamai sureagavo, pasakė jos atžvilgiu keiksmažodžius, pradėjo „koliotis“, paėmė telefoną iš rankų, šiam nukritus jis vėl jį pasiėmė ir metė į sieną. Išsigandusi, kad jis gali jai suduoti, trenkė T. per galvą su puodeliu, pataikė į pakaušį. Puodukas nuo sudavimo į pakaušį nesudužo, dėl suduoto smūgio jai T. L. nieko nedarė, užsiėmė už galvos ir išėjo į virtuvę, tą telefoną jis numetė ant spintutės. Supykusi jam pasakė, kad dėtųsi daiktus ir išeitų lauk. T. dedantis daiktus jie toliau konfliktavo, ginčai vis labiau aštrėjo, T. metė batą ir jai pataikė į veidą. Ji streso būsenos nieko nebematė ir galvojo, kad gal kažkada konfliktas ir tie ginčai pasibaigs, tačiau ginčai tęsėsi koridoriuje, T. ją pastūmė ir paskui sučiupęs už kaklo ją spaudė žemyn, stūmė, ji atsitrenkė į sieną. Po to ji vėl ėjo prieš jį, kad praeitų pro jį į koridoriuką, nors ji visų tų detalių neprisimena. Tuo metu ji pasilenkė šiek tiek, kad pasiektų spintutę, griebė peilį už vienos briaunos, bet ji neatliko jokių veiksmų peiliui atlenkti. Ji pasiėmė peilį, o jis labai staigiai atsilenkė, nes tiesiog už vienos briaunos jį paėmus, peilis atsilenkia. Nereikėjo jokio judesio padaryti pirštu, norint atlenkti. Anksčiau tokiu peiliu nesinaudojo, nematė, kaip jis susilanksto. Nebeatsimena, ką sakė T. L.. Gal ir galėjo pasakyti: „Ar nori“?, tačiau neatsimena, neprisimena, kaip dūrė. Kur dingo peilis po įdūrimo, taip pat neprisimena, nes ir pati nesupranta, kaip jam įdūrė. Neatsimena, ar po to peilį užlenkė. Dūrė tiesiog gindamasi, buvo išsigandusi, mano, jog buvo kažkiek pavojus dėl jos gyvybės.

Tą pačią dieną parašė policijai pareiškimą dėl sumušimo. Policijos pareigūnai jai pasakė: „Ar tu rašai pareiškimą, ar ne?“ Iš pradžių sakė, kad nerašys, tai lyg minėjo, kad T. L. parašė pareiškimą kaltindamas ją, klausė, ar ji nerašys. Taip išeina, kad policijos pareigūnai pasiūlė parašyti pareiškimą, nes ji nelabai suvokė.

Apklaustas kaip nukentėjusysis T. L. parodė, kad šių metų liepos 16 dieną rytą apie 8 valandą atsikėlęs susiginčijo su I. G., nes ji telefonu bendravo dėl važiavimo į Klaipėdą. Jos telefoną trenkė į sieną, susistumdė su ja, I. iš puodelio trinktelėjo jam į galvą, kraujo dėl nubrozdinimo buvo nedaug, kažkiek kraujavo, o jis dar kartą telefoną trenkė ir nuėjo dėtis rūbų, nes po žodinio konflikto norėjo išeiti, kadangi ji pasakė, kad rinktųsi daiktus ir išsikraustytų. Tuo metu ją vadino necenzūriniais žodžiais, susistumdė prie lagamino.

Iš virtuvės nuėjo į lagaminą dėtis daiktus, dar vyko žodinis konfliktas, vis rėkė ant jos. Tuo metu I. buvo tarp virtuvės ir kambariuko, ėjo į trečią aukštą pasiimti rūbų, ant laiptų dar susiginčijo, susistumdė, gal pastūmė ranka I., bet neatsimena, kokioje pozicijoje stovėjo, kai jam buvo įdurta, net nejuto smūgio, pamatė kraują ir viskas. Skausmo nepajuto, tik pamatė, kad bėga kraujas, mano, kad ją išgąsdino stumdamas. Neatsimena, ar jam ką nors I. sakė prieš dūrį. Kai pajuto smūgį peiliu, nebuvo prisilietęs prie kaltinamosios, neatsimena, ar prieš dūrį ją buvo suėmęs už rankų, už kaklo. Tik atsimena, kad, kai įdūrė, ji išsigando ir puolė greitosios kviesti. Su I. susitaikė, neturi jai jokių pretenzijų, galvoja toliau gyventi ir šiuo metu gyvena kartu, augina vaiką.

Jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, prokurorė pateikė kaltinamąjį aktą, dar byla nepradėta nagrinėta teisme. Toje byloje kaltę pripažįsta iš dalies, kad pradėjo konfliktą. Jis I. G. nesmaugė, gal tik pastūmė. Dabar kartu gyvena gal du mėnesius, susitaikė. Jis I. G. jokio piktumo neturi, nes pats konfliktą pradėjo ir pats ją išgąsdino, gal iš pavydo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas papildomai T. L. nurodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu) kad 2019-07-16 jam būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės I. G. kilo konfliktas. Žodinį konfliktą pradėjo jis dėl to, kad buvo perskaitęs I. telefone, kad tą dieną ji ruošiasi važiuoti į Klaipėdą. Konfliktas vyko virtuvėje, joje buvo tik dviese. Jis paprašė I. telefono, ir dabar neatsimena, ar I. jam telefoną padavė, ar jis jai paėmė iš rankų ar nuo stalo, bet atsimena, kad metė jos telefoną į sieną. Jis nukrito ant grindų. Tada toliau virtuvėje tarp jo ir I. vyko tik žodinis konfliktas, niekas nieko nestūmė ir niekur nesudavė, kalbėjo tik žodžiu. Jie „koliojosi“ necenzūriniais žodžiais, vienas kitą „siuntinėjo“ ir tuo metu jis pakėlė jos telefoną nuo grindų ir padėjo ant virtuvinio stalo, kur sėdėjo. Tada jis nuėjo į jų kambarį, kuris yra apie 4–5 žingsnius nuo virtuvės, ir pradėjo dėtis savo daiktus, nes norėjo išeiti. Paskui jį į tą kambarį atėjo ir I.. Jis dėjosi daiktus, o I. tuo metu metė į jį kavos puodelį, bet tada nepataikė. Po to I. išėjo ir jis net nepastebėjo, kai ji vėl atėjo į kambarį ir iš kito puodelio, jį laikydama rankoje, sudavė jam į galvą, pataikė į pakaušį, praskėlė ir bėgo kraujas. Visą tą laiką jie pykosi. Po smūgio jis nuėjo į vonią, užsidėjo tualetinio popieriaus ir išėjo į kiemą, nes turėjo atvažiuoti jo draugas, jie buvo sutarę važiuoti darbuotis. Draugo duomenų nenurodys, nes jis nieko nematė. Grįžęs atgal į namą savo kambaryje toliau dėjosi daiktus į lagaminą. Lagaminą buvo palikęs antrame aukšte, užlipo į trečią aukštą, kur taip pat buvo jo daiktų, o kai grįžo, pamatė, kad lagamine yra sumesti sudaužyti žali kiaušiniai. I. stovėjo šalia ir juokėsi, todėl jis iš lagamino paėmė savo striukę su tais kiaušiniais ir metė ją į I.. Visą tą laiką jie „koliojosi“ vienas su kitu. Jis savo lagaminą buvo pasidėjęs koridoriuje, prie išėjimo iš antro aukšto ir prisiminė, kad nepasiėmė kolonėlės, todėl grįžo ir nuėjo į I. brolio E. G. kambarį, kur buvo ta kolonelė. E. kambaryje nebuvo, nes ten jis tik žaidžia, miega kitame. Jis paėmė tą kolonėlę ir vėl atėjo į koridorių, atėjo I. ir jie vėl apsižodžiavo, ji norėjo atimti kolonėlę, tad jie susistumdė. Ji nuspyrė jo lagaminą nuo laiptų. Tuo metu, nenorėdamas atiduoti kolonelės, jis muistėsi ir galėjo ją pastumti, bet tyčia jos ranka nestūmė. I. jį visaip provokavo, kad jis jai suduotų, bet jis to nedarė. Jiems konfliktuojant antrame aukšte ir stumdantis dėl tos kolonėlės iš savo kambario antrame aukšte atėjo I. brolis E., jis padavė peilį. E. kažką pasakė, bet jis nesuprato, ką. Kaip jis padavė peilį I., jis nematė, nematė, kaip ji peilį atsilenkė, jam pasakė: „Nori?“, jis atsakė: „Noriu“ ir net nesitikėjo, kad I. jam durs. Bet pajuto smūgį į kairį šoną, tada pasižiūrėjo ir pamatė, kad bėga kraujas. Kai I. jam dūrė peiliu, tada jis ją pastūmė ranka, galėjo būti, kad pastūmė už kaklo. I. iš karto nubėgo į kitą kambarį kviesti greitosios. Jis dar jai sakė, kad ji niekam neskambintų ir nepraneštų, nes nenorėjo, kad kas sužinotų. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, po to – greitoji. Pareigūnams pasakė, kad pats griuvo ant peilio, bet jie nepatikėjo, jį išvežė į ligoninę. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso I. tėvams. Jų konflikto metu namuose buvo jis su I., jos brolis E. ir jų dukra. Vaikai konflikto nematė. Su I. jie kartu gyvena 3–4 metus, per tą laiką nėra buvę, kad jis naudotų prieš ją fizinę jėgą, jie pykdavosi žodžiais. Niekada nėra kviesta policija. Po šio įvykio I. parašė pareiškimą, kad jis ją sumušė, todėl yra kita byla, kur jis yra įtariamasis (1 tomas, b. l. 169–170).

2019-09-07 pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytojas (IT bylos Nr. 01-1-29986-19) apklausiamas E. G. nurodė, kad jis yra E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), jam dabar yra 14 metų. Paaiškino, kad įvykio datos ir mėnesio nepamena, tai buvo šią vasarą. Viskas prasidėjo iš ryto. Jis atsikėlė ir išgirdo trenksmą į žemę ar į sieną. Iš pradžių nesuprato, kas buvo. Tada atėjo iki sesės. Pamatė nukritusį, visiškai sudaužytą telefoną ant žemės. Sesė I. G. su savo sugyventiniu T. L. ginčijosi dėl kelionės į Palangą. T. pamatė žinutę I. nuo draugės dėl kelionės į Palangą. Jis nuėjo į tėvų kambarį, įsijungė televizorių. Jie ginčijosi virtuvėje. Po kiek laiko jis išgirdo, kad A. pradėjo verkti. Nuėjo, pasiėmė ją, nusinešė į tėvų kambarį ir užsidarė duris. Girdėjo T. I. skirtus nešvankius žodžius. Jis ją visaip siuntinėjo ir ginčijosi. Jie ginčijosi dėl A.. Matė, kaip T. paėmė už kaklo I. ir pastūmė link sienos. T. buvo susidėjęs lagaminą. Jie ginčijosi koridoriuje, o jis buvo tėvų kambaryje, durys buvo praviros ir jis matė, kaip jis stūmė I.. T. laikė I. už kaklo ir pastūmė į sieną. Tada jis užsidarė visiškai duris ir viskas. A. pradėjo verkti. Jis pats jautėsi nekaip. Nebuvo, kad labai stipriai pastumtų, nes ten koridoriuje labai mažas tarpas. Nežino, ar I. galėjo skaudėti. Jie buvo su A. kambaryje. Tada atvyko policija ir matė, kad T. buvo užsiėmęs už šono. Jam sesė sakė, kad buvo peilis. Atėjo sesė į kambarį ir sakė, kad sužalojo T. su peiliu. T. buvo susiėmęs už šono, buvo kažkuo prisidengęs, kad nekraujuotų. Taip susiėmęs už šono dar kokį pusvalandį pravaikščiojo, kol atvažiavo greitoji. Atsakydamas į klausimus nurodė: kai pamatė, kad T. pastūmė I., jis visiškai užsidarė duris, pasiėmė A., pasisodino ją ant lovos ir jie ten buvo. Nebuvo po pastūmimo priėjęs prie I.. Matė I. paraudonavusį kaklą. Daugiau jokių žymių ant I. nematė. Kai atvyko greitoji, policija, jie su A. išėjo iš kambario, pasiklausė, ar sesei viskas gerai. Policija kažką ten kompiuteryje rašė, fotografavo, o jis ėjo užmigdyti A.. T. jau buvo išvežtas su greitąja, o I. rašė pareiškimą. Po to įvykio buvo atvykę vaikų teisių apsaugos specialistai. Negali pasakyti tiksliai laiko, kada jie atvyko. Jis jiems pasakojo tą patį, ką ir čia sako. Nebuvo pastūmęs T., kai pamatė, kad jis pastūmė I., nes jie nesueidavo, nes jis nelabai mėgsta vaikų. I. ir T. įvykio metu negalėjo būti neblaivūs, nes jie negeria. Tai buvo pirmas kartas, kai pamatė, kad T. pastūmė I.. Konfliktas kilo dėl išvažiavimo į Palangą, nes T. yra labai pavydus (1 tomas, b. l. 146–147)

Apklausta kaip liudytoja (ikiteisminio tyrimo metu apklausta byloje Nr. 01-1-29986-19 kurioje kaltinimas pagal BK 140 str. 2 d. pareikštas T. L. ) E. K. nurodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) rajone. Liepos 16 d. buvo gautas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) m. sužalotas T. L., o namuose yra du nepilnamečiai vaikai. Gavusi pranešimą, kartu su kolege nuvyko minėtu adresu. Namuose buvo rasta I. G., mažametė A. L. ir nepilnametis E. G.. Nuvykus I. G. sėdėjo virtuvėje prie stalo. I. G. paklausta mechaniškai atsakinėjo į užduodamus klausimus, buvo be emocijų, jai kilo įtarimų, kad ji yra šoko būsenos. Tada ji jai pasiūlė psichologo pagalbą, tačiau pastaroji atsisakė, teigdama, kad jai šiuo metu nereikalinga jokia pagalba. I. G. sakė, kad sukonfliktavo su T. L. namo koridoriuje, kad konflikto metu ją T. L. pradėjo smaugti, ji pagriebė peilį, buvus: koridoriuje, ir juo įdūrė T. L. į krūtinės sritį. I. G. sakė įdūrusi T. L., nes norėjo apsiginti sakydama: „Nes norėjau dar gyventi.“ I. G. paminėjo, kad tai toks pirmas smurto atvejis. I. G. paminėjo, kad įvykio metu jos dukra ir brolis buvo kambaryje. Kolegė nuėjo bendrauti su E. G., o ji pasiliko bendrauti su mama ir A. L.. Buvo užpildytos abiejų vaikų grėsmės lygio nustatymo anketos.

2019-07-16 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-30023-19 pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad 2019-05-16 apie 8.00 val. policijos įstaigoje gautas pranešimas apie tai, kad I. G. konflikto su savo sugyventiniu T. L. metu durdama peiliu į kairįjį šoną jį sužalojo. T. L. dėl durtinės krūtinės ląstos žaizdos gydomas Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje (1 tomas, b. l. 16–19; 20–23). Nuo 2019-08-29 ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-30023-19 tęsiamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. (1 tomas, b. l. 16; 17–21).

2019-07-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą laiptinėje ant laiptų, vedančių į antrąjį namo aukštą, užfiksuoti raudono skysčio, galbūt kraujo, taškai, laiptų aikštelėje ant spintelės surastas juodas sulenkiamas peilis, kurio geležtė 10 cm ilgio, ant peilio geležtės stebimi kraujo pėdsakai. Peilis paimtas. Apžiūrėjus virtuvę, surastas ir paimtas baltos spalvos puodelis (1 tomas, b. l. 30–44).

2019-10-09 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad keraminis puodelis, paimtas 2019-07-16 įvykio vietos apžiūros metu iš (duomenys neskelbtini), virtuvės, apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas. Ant puodelio nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 tomas, b. l. 46–51).

2019-09-06 specialisto išvadoje Nr. 40-(873)-IS1-852-(13.2) nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties lenktinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 tomas, b. l. 46–47) .

Nukentėjusiojo T. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad T. L. parodė vietą – (duomenys neskelbtini) esantį namą, kuriame 2019-07-16 konflikto su savo sugyventine I. G. metu jis buvo sužalotas. T. L. nurodė, kad su I. G. konfliktavo virtuvėje, paskui kambaryje, kuriame jie kartu gyveno, parodė, kaip šiame kambaryje I. G. jam trenkė puodeliu per galvą, po to nuvedė į laiptų antrojo aukšto aikštelę ir parodė vietą, kur prieš dūrį susistumdymo su I. G. metu jis matė peilį, bei panaudojant manekeną parodė, kaip peiliu jam I. G. dūrė į kairįjį šoną, dėl to jis buvo sužalotas (1 tomas, b. l. 178–193).

Specialisto išvadoje Nr. G 1017/2019(04) nurodyta, kad T. L. nustatytas sužalojimas: durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimas, pasireiškęs krūtinės ląstos kairės pusės durtine-pjautine kiauryminė žaizda, kairiuoju pneumotoraksu (oru krūtinplėvės ertmėje). Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2019-07-16. Jis padarytas vienu trauminiu poveikiu, T. L. kūnui kontaktuojant su aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. T. L. nustatytas sužalojimas, remiantis SSMNT 6.6.9 punktu (dėl krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo), kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 90).

Daiktų apžiūros protokole, užfiksuota, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas apie T. L. sužalojimą. Pranešimas gautas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (įtariamosios I. G.). Įrašo trukmė 1.43 min. Protokole fiksuojamas pokalbis tarp pranešėjos, kuri prisistatė I. G., ir operatorės. Pokalbio metu skambinusi moteris pasako, kad pagalba reikalinga (duomenys neskelbtini), ten ji ką tik padūrė savo vyrą. Nurodė, kad jis puolė, o ji gynėsi (1 tomas, b. l. 63–65).

Pagal Šiaulių apskrities VPK informacinėje duomenų sistemoje sukauptus duomenis (ROIK 0119000368839) dėl smurto artimoje aplinkoje prieš I. G. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-29986-19 pagal LR BK 140 str. 2 d. (1 tomas, b. l. 10–15). Daugiau duomenų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus šioje šeimoje policijos įstaigoje nėra fiksuota.

Specialisto išvadoje Nr. G 997/2019(04) (gauta IT byloje Nr. 01-1-29986-19) nurodyta, kad I. G. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose kaklo pusėse ir blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje. Nosies sumušimo diagnozė objektyviais medicininiais duomenimis nepagrįsta. I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 tomas, b. l. 67–69).

2019-07-16 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus I. G. asmens apžiūrą ant kaklo kairėje pusėje nustatyti trys ryškūs įbrėžimai, dešinėje pusėje – vienas įbrėžimas, taip pat yra paraudusi nosies nugarėlė (2 tomas, b. l. 70–75).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl I. G. kaltės ir veikos kvalifikacijos

Kaltinamoji E. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino konflikto metu peiliu sužalojusi savo šeimos narį T. L., tačiau teigia taip pasielgusi gindamasi nuo jo puolimo, tačiau teismui negalėjo paaiškinti, kaip atlenkė peilio geležtę, ar ką nors pasakė prieš durdama peiliu ir kaip dūrė, teigdama neprisimenanti tų aplinkybių. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė sužalojus sugyventinį T. L. įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir nėra pagrindo teigti, kad ji veikė esant būtinosios ginties sąlygoms ar jas viršijant. Byloje nustatyta, kad konfliktas tęsėsi ilgą laiką, kurio pradžioje kaltinamoji pati pirma pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo T. L. atžvilgiu: trenkė puodeliu pasilenkusiam nukentėjusiajam į pakaušį. Svarbu pažymėti, kad po šio neteisėto kaltinamosios veiksmo T. L. nesiėmė jokių atsakomųjų ar kokių nors smurtinių veiksmų, o kaltinamajai paliepus išsikraustyti iš namų pradėjo krauti asmeninius daiktus į lagaminą. Tačiau žodinis konfliktas tęsėsi toliau, o kaltinamoji, remiantis nukentėjusiojo bei pačios kaltinamosios parodymais, elgėsi ir toliau pakankamai agresyviai, mėtė nukentėjusiojo daiktus, spardė jo lagaminą, į lagaminą su jo dedamais rūbais primetė nevirtų kiaušinių. Nukentėjusysis T. L. neigia ją smaugęs, o byloje nėra tokius kaltinamosios prieštaringus parodymus patvirtinančių įrodymų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kaltinamajai buvo kilusi kokia grėsmė jos sveikatai ar gyvybei. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmeta kaltinamosios teiginius apie tai, kad ji padarė T. L. sunkų kūno sužalojimą gindamasi nuo jo užpuolimo.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. L. kartu gyvena su kaltinamąja I. G. apie 4 metus, augina bendrą mažametį vaiką, todėl konstatuotina, kad nukentėjusįjį T. L. ir kaltinamąją I. G. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), todėl kaltinamosios I. G. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamosios veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra į tai, kad ji savo noru tuoj po įvykio pranešė tarnyboms apie pačios padarytą nusikaltimą, prisipažino ją padariusi, dėl to labai gailisi ir davė parodymus apie padarytą veiką, taip padėdama tyrimui kuo greičiau nusikalstamą veiką ištirti, ėmėsi iniciatyvos, kad žala, kuri kilo dėl jos nusikalstamų veiksmų valstybei būtų atlyginta ir iš dalies ją jau yra atlyginusi, kad išlaiko mažametę dukrą, taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiojo poziciją, nes jis susitaikė su kaltinamąja ir toliau kartu gyvena ir augina mažametę dukrą, yra pagrindas taikyti LR BK 62 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, švelnesnę nei yra numatyta įstatyme.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. G. paskyrus laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 386,26 eurų civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios T. L. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (1 tomas, b. l. 68–72; 81). 2019-08-29 sudaryta Žalos atlyginimo sveikatos draudimo biudžetui atlyginimo sutartis, kuria I. G. įsipareigojo Šiaulių TLK 386,26 eur žalą atlyginti per 16 mėnesių nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. (2 tomas, b. l. 21–22). Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto ( 2 t., b. l. 122) matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme kaltinamoji sumokėjo Šiaulių TLK 50, 26 Eur ir liko neatlyginta žalos dalis 336,00 Eur, tai reiškia jog kaltinamoji laikosi sutartyje numatyto žalos atlyginimo grafiko, todėl nėra pagrindo priteisti dar neatlygintą žalos dalį, nes, kaltinamajai nesilaikant sutarties sąlygų dėl žalos atlyginimo, Valstybinė ligonių kasa turi teisę išieškoti šią žalą įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl ikiteisminio tyrimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą, atkreipia dėmesį į ydingą ikiteisminio tyrimo pareigūnų praktiką tiriant nukentėjusiojo T. L. sužalojimo aplinkybes, nes dar pirminėje tyrimo stadijoje neištyrus padaryto sunkaus nusikaltimo aplinkybių, jau 2019 m. liepos 16 d. pagrindinis ikiteisminio tyrimo dėmesys buvo nukreiptas ir tyrimas buvo atliekamas dėl T. G. galimai padaryto fizinio skausmo (t. y. apklausiami liudytojai tiriant tariamą nesunkų nusikaltimą, nes šias aplinkybes patvirtina ne tik teisme apklausta kaltinamoji I. G., kuri nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. atvykę policijos pareigūnai įkalbėjo ją parašyti pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo (2 t. b. l. 154) ir netgi esant prieštaringiems I. G. parodymams dėl jai sukelto fizinio skausmo, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui, taip nepagrįstai išskaidomos svarbios vieno nusikalstamo įvykio aplinkybės ir nesant reikiamo teisinio pagrindo kriminalizuojamos veikos. Tendencingai atliktą tyrimą patvirtina ir tai, kad I. G. šioje byloje apklausta tik 2019 m. rugpjūčio 29 d. ( t. 1 b. l. 13-14), nors nusikaltimas padarytas 2019 m. liepos 16 d. bei tai, kad nusikaltimo aplinkybes matęs liudytojas E. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas būtent kitoje byloje (IT bylos Nr. 01-1-29986-19), kaip ir liudytoja E. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p., ir vadovaujantis LR BK 62 str. 1 d., 2 d., 3 d. 3 p. skirti jai švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę: laisvės apribojimą 2 (dvejiems ) metams ir įpareigoti I. G.:

1) Nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) tęsti darbą, o jo netekus registruotis užimtumo tarnyboje paieškai darbui gauti;

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir puodelį, paimtus įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 1), sunaikinti. Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.