Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. skundą institucijai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Raudondvario policijos nuovadai dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 16059234787 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo panaikinti institucijos 2016-07-11 nutarimą Nr.65N-65904793-16.

Skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad šunį vedžiojo Vyturio gatve, kur nėra žmonių, todėl Labradoro veislės šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Ties A. A. teritorija šuo buvo su pavadėliu. Antsnukio nededa, nes šuo nėra įtrauktas į pavojingų veislių sąrašą. Šunį vedžioja tam tinkamojoje nuošaliai, neužstatytuose žemės plotuose. Gatvėje nėra ženklo, kad draudžiama vedžioti šunis. A. A. priklausantys šieno ritiniai buvo sumesti kelkraštyje, nematė, kad jo šuo terštų ar kitais keltų grėsmę jos turtui. Prašo skundą patenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad 2016-07-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Raudondvario policijos nuovados tyrėjas G. B. surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą Nr. 65P- -5904253-16, dėl to, kad 2016-06-20 20.00 val. Kauno r., Užliedžių sen., Užliedžių k., tam neskirtoje vietoje vedžiojo palaidą, be antsnukio jam priklausantį „auksaspalvių retviverių"veislės šunį, neužtikrino, kad šuo neterštų ūkinę veiklą vykdančios A. A. pievoje paruoštų pašarų. Tuo pažeidė „Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir (apsaugos įstatymo, priimto 1997-11-06 Nr. VIII-500, 6 skirsnio, 20 straipsnio, 2 dalies 3 ir 4 punktus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. Kaip matyti iš 2016-07-11 tyrėjo Ž. A. tarnybinio pranešimo, nr.20-PR2-35958, surašant administracinio teisė pažeidimo protokolą G. B. pasirašytinai buvo supažindintas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis bei pareigomis, numatytomis administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje. Jis pažeidimo nepripažino, nesigailėjo, surašant protokolą nurodymo nepageidavo. 2016-07-11 G. B. tyrėjas Ž. A. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė 29 eurų baudą. Šį nutarimą G. B. apskundė Kauno apylinkės teismui. Su G. B. skundu nesutinka. Mano, kad administracinės teisės pažeidimo bylos aplinkybės ištirtos objektyviai ir visapusiškai, išsamiai, motyvuotai ir teisingai įvertinti bylos įrodymai ir priimtas teisingas sprendimas. G. B. savo skunde prašo panaikinti nutarimą administracinės tesės pažeidimo byloje, nurodydamas šiuos motyvus : 1. Vedžiodamas jam priklausantį šunį, jis užtikrino Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 (užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) ir 4 (nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų) punktuose numatytus reikalavimus, kadangi šunį vedė su pavadėliu, antsnukio nenaudojo, nes šuo nėra įtrauktas į pavojingų veislių sąrašą. Tačiau A. A. 2016-06-20 apie 20.00 val. pati matė, kaip G. B. priklausantis šuo šlapinosi ant sukrautų pašarų-šieno rulonų. Tuo G. B. vedžiojamas šuo kėlė grėsmę A. A. turtui, t. y. pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Be to Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 1 dalies 19-ame punkte nustatyta, kad be antsnukių gali būti vedžiojami tik tie šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina. Tai, kad G. B. vedžiojo šunį su pavadėliu, paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. G. B. nesutinka su A. A. teiginiu dėl pievoje paruoštų pašarų teršimo, tai yra, gyvūno sukeltos grėsmės žmonių turtui, nes pašarai buvo sudėti prie nuošaliai, neužstatytuose žemės plotuose esančios Vyturio gatvės, kuri yra tinkama šunų vedžiojimui. Tačiau Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 1 dalies 17-ame punkte nurodoma, kad šunis rekomenduojama

vedžioti tam skirtose aikštelėse ar kitose retai žmonių lankomose vietose-laukymėse, parkų, miškų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Pieva, kurioje yra sukrauti A. A. šieno rulonai yra jos nuomojama žemė, o ne šunų vedžiojimui skirta aikštelė. A. A. šieno ritinius buvo susidėjusi pačios nuomojamoje žemėje, o ne viešo naudojime erdvėje, kaip teigia G. B.. G. B. teigia, jog nematė, kaip jo augintinis teršė ar kitaip kėlė grėsmę A. A. turtui, tačiau šis teiginys vertintinas, kaip gynybinė G. B. versija. G. B. skunde nurodytas aplinkybes, paneigė administracinėje byloje duoti nuoseklūs liudytojų G. K., A. K., V. A., A. A. parodymai, kurie patvirtina administracinėje byloje surinktus

įrodymus. Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo G. B. skundą atmesti, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Raudondvario policijos nuovados tyrėjo Ž. A. 2016-07-11 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 65N-65904793-16.

Liudytoja A. A. parodė, kad yra ūkininkė, saugo žolę ir šieną. 2016-06-20 vakare pamatė, kaip G. B. šuo vedžioja šunį, dergia žolę bei gąsdina gyvulius. Tuo metu šuo šlapinosi ant nušienautos ir paruoštos žolės rulonų. Ten nėra gatvė, tai privati nuosavybė, skirianti dirbamos žemės plotus. Jei G. B. vedžiotų šunį su pavadėliu, vis tiek keltų pretenzijas.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji su mama matė konfliktą, kuomet G. B. su sutuoktine vedžiojo palaidą ir be antsnukio savo šunį. Matė, kaip šuo apšlapino šieno ruloną. Šuns vedžiojimo vieta yra skiriamoji linija tarp dirbamų plotų, ten yra pievos ir žmonių daržai.

Liudytojas G. K. parodė, kad konkretaus įvykio 2016-06-11 nematė, bet G. B. nuolatos vedžioja šunį be antsnukio ir pavadėlio, šuo šlapinasi ant šieno rulonų.

Liudytoja A. B. parodė, kad šunį vedžiojo su pavadėliu, išgirdo A. A. riksmą, kad tai jos teritorija.

Nutarimas panaikintinas, skundas tenkintinas visiškai.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas –

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt devynių iki vieno šimto šešiolikos eurų.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo konkrečiu atveju G. B. inkriminuoti Lietuvos Respublik?s gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 punktas, t.y. šios teisės numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo aspektu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. B. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad šuo buvo vedžiojamas tam neskirtoje vietoje, nenustatyta konkreti šuns veislė (todėl negalima teigti, kad šuo turi būti su antsnukiu), pareiškėjas teigia, kad šuo buvo su pavadėliu. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad tyrėjas rėmėsi liudytojų parodymais. Teismas konstatuoja, kad byloje esantys liudytojų paaiškinimai bei teismo posėdyje duoti jų parodymai patikimumo prasme abejotini. Pareiškėją G. B. ir liudytoją A. A. sieja konfliktiški santykiai. Ši liudytoja nurodė, kad jai iš esmės nepriimtina, kad tuo keliu vedžiojamas šuo, ji reikštų pretenzijas ir tuo atveju, jei šuo būtų ir su pavadėliu. Tokios pačios pozicijos laikosi ir liudytojai A. K., G. K.. Taigi pareigūnai nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad G. B. nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 110 straipsnio 1 dalyje. Esant šiems teisiniams ir faktiniams argumentams, nutarimas panaikintinas, administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. skundą patenkinti visiškai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Raudondvario policijos nuovados tyrėjo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 16059234787 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.