Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-221/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
1S-221/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1S-221/2010Procesinio sprendimo kategorija:2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 5 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant gynėjui Algirdui Gurauskui,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria D. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 26.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. įtariamas tuo, kad jis, nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, veikdamas organizuota grupe kartu su R. M., V. S., A. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su A. M., žinodamas, kad nukentėjusioji L. B. yra 16 metų vaikas, pasinaudodamas L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę - nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėdamas legalų ir gerai apmokama, darbą, užverbavo ją vykti į Ispaniją kartu su A. M. sutvarkė L. B. kelionės dokumentus, apgyvendino nukentėjusiąją iki išvykimo savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)Panevėžio mieste, po to nuvežęs L. B. prie vaistinės Panevėžio mieste (tikslus adresas nežinomas) perleido nukentėjusiąją R. M., kuris kartu su A. M. jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją į Schveryn miestą Fritz Reute strasse - 62, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, po to asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasitikus nukentėjusiąją, R. M. atėmus iš L. B. asmens dokumentus bei panaudojus psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, panaudojant fizinį smurtą laikė ją nelaisvėje nuomojamame name adresu: Schveryn mieste, Fritz Reute strasse - 62, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje.

D. M. 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi D. M. skirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2010 m. sausio 26 d. D. M. buvo sulaikytas Vokietijoje ir pagal Europos arešto orderį 2010 m. gegužės 5 d. pargabentas į Lietuvą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis ir D. M. suėmimo terminas nustatytas iki 2010 m. liepos 26 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi D. M. suėmimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Įtariamasis D. M. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė jam kardomąją priemonę - suėmimą. Įtariamasis pažymi, kad teismas, pratęsdamas jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bei nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamasis mano, kad jam pareikšti įtarimai grindžiami tik nukentėjusiosios L. B. prieštaringais parodymais.

Įtariamojo teigimu, nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, kadangi jokio šaukimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą nėra gavęs, jam nebuvo žinoma apie paskelbtą paiešką. Vokietijoje jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, o Panevėžyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas. Trukdyti procesui įtariamasis teigia negalėsiantis jau vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu baigtas, jis buvo pradėtas dar 2008 metais, norėdamas jis turėjo pakankamai laiko bandyti paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, tačiau to nedarė ir nesiruošia daryti.

Įtariamasis skunde pažymi, kad jokių kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nevyksta, duomenų, kad jis iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje galėtų padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų taip pat nėra.

Be to, įtariamasis mano kad BPK 127 straipsnio 4 dalies prasme ši byla nelaikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties.

Teismo posėdyje įtariamojo D. M. gynėjas prašė įtariamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent D. M. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog D. M. padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini nukentėjusiosios L. B., liudytojos G. K., įtariamojo R. M. parodymai, duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtosios kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Todėl šioje dalyje aukštesnysis teismas atmeta įtariamojo D. M. skundo argumentą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų pagrindžiančių jos kaltę. Pažymėtina, kad dėl šių klausimų gali pasisakyti tik bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam D. M. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi D. M. įtariamas vieno labai sunkaus ir keturių sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis D. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, todėl atsižvelgti dar kartą į šias aplinkybes, kaip prašo įtariamasis, nėra pagrindo. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad įtariamasis nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, turi ryšių užsienyje. Be to, iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. M. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir buvo paskelbta jo paieška. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas D. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, jog D. M. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis įtariamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, D. M. būdamas darbingas nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuojami nusikaltimai susiję su lėšų gavimu nusikalstamu būdu. Apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas D. M. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad būdamas neizoliuotas darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas)..

Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja įtariamojo argumentų dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo suėmimui taikyti, t. y., kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, kadangi Panevėžio apygardos teismas nekonstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties, byloje yra 9 įtariamieji, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 23 tomai. Šioje byloje tiriami labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, kurie padaryti asmenų, veikiančių organizuota grupe, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekamai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad ir pats įtariamasis kurį laiką buvo paieškomas ir į Lietuvą pargabentas tik pagal Europos arešto orderį. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad po paskutinio suėmimo termino pratęsimo D. M. buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, šiuo metu visi proceso dalyviai yra supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl D. M. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamajam D. M. suėmimo terminas tęsiasi trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Pastebėtina tai, kad byla su kaltinamuoju aktu artimiausiu metu bus atiduota teismui. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra vilkinamas.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo D. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus