Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei L. Martinaitytei, gynėjams V. Zeleninai, J. T. Litvinskienei, E. Liutvinskienei, V. Mečkovskiui, VTAT atstovėms V. Stravinskienei ir O. Žukauskienei, kaltinamųjų įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams L. V., N. T., S. C., O. S., nukentėjusiesiems R. J., V. K., M. D., K. B. ir M. L., jų įstatyminiams atstovams, civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems R. J., R. K., E. B., V. B., G. L., vertėjoms E. Smailienei, V. Žitkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 16 metų amžiaus, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi Vilniaus jaunimo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 15 metų amžiaus, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

N. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 15 metų amžiaus, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 15 metų amžiaus, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o A. T. ir N. C. padėjo pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

E. V. 2010-12-14, apie 19.00 val., prie 3-o namo Žirmūnų g., Vilniuje, pribėgo iš nugaros prie nepilnametės nukentėjusiosios V. K., pagriebė ją už kaklo ir pargriovė ją ant žemės, o tuo metu A. T. ir N. C. stovint šalia bei stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, iš V. K. kelnių dešinės kišenės E. V. ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, tokiais savo veiksmais E. V., A. T. ir N. C. pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2760", 350 Lt vertės.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d., N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d.

E. V. grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o A. T. ir N. C. padėjo pagrobti svetimą turtą grasinant panaudoti fizinį smurtą, o būtent:

E. V. 2010-12-14, apie 19.05 val., Vilniuje, 26-o namo Minties g., laiptinėje, tarp pirmojo ir antrojo aukšto laiptų aikštelėje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio R. J. atžvilgiu, t.y. pasakęs „tuoj gausi į nosį“, o tuo metu A. T. ir N. C. stovint prie namo laiptinės durų bei stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, po ko R. J. pats atidavė savo telefoną, tokiais savo veiksmais E. V., A. T. ir N. C. pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5310“, 600 Lt vertės.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d., N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d.

E. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o N. C. ir A. S. padėjo pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

E. V. 2011-01-10, apie 10.25 val., Vilniuje, tarp namų adresu Minties g. 40 ir Minties g. 40 A, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio M. L. atžvilgiu, t.y. iš už nugaros pagriebė M. L. už burnos, iškratė kuprinę, o tuo metu N. C. bei A. S. stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, E. V. pareikalavo M. L. atiduoti telefoną, po ko nukentėjusysis pats jį E. V. atidavė, tokiais savo veiksmais E. V., N. C. ir A. S. pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1600“, 100 Lt vertės.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d., A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d.

E. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o N. C. ir A. S. padėjo pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

E. V. 2011-01-10, apie 10.10 val., Vilniuje, 46-o namo Minties g., kieme, priėjęs prie nukentėjusiųjų mažamečių M. D. ir K. B., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios M. D. atžvilgiu, t.y. apkabino pastarąją ir prispaudė prie savęs bei ranka uždengė jai akis, o tuo metu N. C. ir A. S. stovint šalia bei stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, E. V. pareikalavo iš abiejų nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonų, po ko M. D. ir K. B. E. V. atidavė savo telefonus, tokiais savo veiksmais E. V., N. C. ir A. S. pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai E. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2330“, 400 Lt vertės, ir nukentėjusiajai V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1650“, 400 Lt vertės.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d., A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 m. žiemos pabaigoje jis kartu su A. T., N. C. ir A. S. sugalvojo lengvai užsidirbti pinigų pavogdami iš vaikų telefonus. Kas iš jų pirmas pasiūlė vogti, jis neprisimena. Dar prieš apvogdami buvo sutarę, ką kuris darys. Pamena, kaip jis, A. T. ir N. C. nuvyko į Žirmūnus, ten pamatė einančią V. K.. A. T. ir N. C. liko atokiau stebėti aplinkos, o jis pribėgo prie jos ir pareikalavo atiduoti telefoną. Nukentėjusioji iš pradžių nenorėjo atiduoti, todėl jis pagriebė jai už striukės ir V. K. pargriuvo ant žemės. Jai pargriuvus jis paėmė iš jos telefoną. Vėliau jie pamatė gatve einantį R. J. ir sekė jį iki namo. Tuomet jis įėjo paskui R. J. į laiptinę, o A. T. ir N. C. liko prie laiptinės saugoti, kad niekas neateitų. Jam laiptinėje pareikalavus R. J. iš karto atidavė telefoną „Nokia“. Jis, A. T. ir N. C. vėliau pardavė abu telefonus supirktuvėje, o gautus pinigus visi pasidalino. Be to, jis kartu su A. S. ir N. C. būdami Žirmūnų mikrorajone pamatė M. D. ir K. B.. Jis pribėgo prie M. D., ją sugriebė už kaklo ir pareikalavus M. D. bei K. B. iš karto atidavė telefonus. Tuo metu N. C. ir A. S. stebėjo aplinką, taip saugodami, kad niekas nesutrukdytų. Paskui tame pačiame rajone jis, A. S. ir N. C. pamatė einantį M. L. ir jį pasekė. Tuomet, kaip ir prieš tai buvusiais atvejais, A. S. ir N. C. pasiliko atokiau stebėti aplinkos ir saugoti, o jis pribėgo prie nukentėjusiojo ir liepė atiduoti telefoną. M. L. atidavus telefoną, jie visi pasišalino. Pagrobtus telefonus trise nuvežė į supirktuvę ir pardavė, o gautus pinigus pasidalino.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. V. parodė, kuriose vietose buvo apiplėšti R. J., M. D. ir K. B., M. L. ir V. K. (t. l, b.l. 52-64).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis, E. V. ir N. C. važiavo į Žirmūnus. E. V. pamatė V. K. ir prie jos pribėgęs pargriovė ant žemės. Tuo metu jis su N. C. liko stovėti apie 20 metrų atstumu nuo jų. Matė, kad už jų eina žmonės, tačiau jie E. V. nieko apie juos nesakė. Tuomet E. V. pradėjo bėgti, o jis su N. C. jam iš paskos. Žirmūnų mikrorajono nepažinojo, nežinojo, kur yra autobusų stotelė. E. V. įbėgus į kažkokio namo laiptinę, jie liko laukti lauke apie 5-7 metrus nuo laiptinės. Išbėgęs E. V. jiems liepė bėgti, todėl jie jam iš paskos ir nubėgo. E. V. jiems pasakė, kad pagrobė du telefonus, tik tuomet jis suprato, kad vieną telefoną jis atėmė iš V. K.. Su N. C. ir E. V. jie išsiskyrė kai grįžo į savo rajoną. Jis su E. V. mobiliųjų telefonų nepardavinėjo ir pinigų už juos negavo.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. C. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis, E. V. ir A. T. nuvažiavo į Žirmūnus, kaip jis manė, pas E. V. merginą. Einant E. V. pamatė V. K. ir prie jos pribėgęs pargriovė, tada iš jos kelnių ištraukė mobilaus ryšio telefoną. E. V. pradėjus bėgti, jie nubėgo jam iš paskos. Paskui, gal po 20 min., pamatė einantį R. J., kuris po kokių 10 min. įėjo į namo laiptinę. E. V. irgi nuėjo į tą pačią laiptinę, o netrukus išbėgęs parodė telefoną. Tada jie visi nuvažiavo namo ir išsiskirstė. Po kiek tai laiko, jis, E. V. ir A. S. būdami Žirmūnuose ir eidami tarp kiemų pamatė einantį M. L.. E. V. paėmė nukentėjusiajam už pečių, išvertė jo kuprinę ir liepė atiduoti telefoną, tuo tarpu jis su A. S. stovėjo šalia M. L. ir E. V.. Vėliau pamatė M. D. ir K. B.. Jis su A. S. ėjo pirma E. V., kai išgirdo, kaip M. D. ir K. B. sušuko, atsisukę pamatė, kad E. V. laiko M. D. už kaklo, paėmė du telefonus iš jų ir pradėjo bėgti, o jis su A. S. nubėgo jam iš paskos. Važiuodami į Žirmūnus nesitarė daryti nusikalstamų veikų.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis su E. V. ir N. C. pabėgę iš pamokų nuvažiavo į Žirmūnus. Eidamas pro mokyklą jis pamatė, kad E. V. pradėjo kratyti M. L. kuprinę. Jis nieko nesakydamas nuėjo toliau, o po kiek laiko E. V. juos pasivijo. Po kokių 5-10 min. jis su N. C. išgirdo, kaip kažkas sušuko. Atsisukęs pamatė, kad E. V. M. D. laiko už gerklės, paėmė iš jos ir šalia stovėjusios K. B. mobilaus ryšio telefonus. Tuo metu jis su N. C. stovėjo nuo jų 10 metrų atstumu ir nieko nedarė. Pažymi, kad jis telefonų pardavime nedalyvavo ir pinigų už juos negavo. Apie tai, kad E. V. prieš tai buvo apiplėšęs kitus vaikus, jis nežinojo, N. C. jam apie tai nepasakojo. E. V. su jais iš anksto nesitarė, kad eis grobti telefonų.

plėšimas iš R. J.

Apklausta teisme nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2010-12-14, apie 19.00 val., ji ėjo Žirmūnų gatve į parduotuvę, kai prie jos iš nugaros pribėgęs E. V. sugriebė už kaklo ir pareikalavo atiduoti telefoną. Ji bandė priešintis, tada E. V. pargriovė ją ant žemės, grasino užmušti. Matė, kad A. T. ir N. C. priėjo prie jo ir visą laiką stovėjo greta. Tada E. V. iš jos dešinės kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną ir jie visi trys pabėgo. Telefonas jai nėra grąžintas ir žala neatlyginta.

Apklaustas teisme nukentėjusysis R. J. parodė, kad žiemos metu, apie 19.00 val., jis eidamas Šilo tiltu pastebėjo, kad jį seka E. V., A. T. ir N. C.. Jis įėjo į namo laiptinę, o E. V. atsekė jam iš paskos, kiti du pasiliko lauke. E. V. laiptinėje jam pasakė „ar nori gauti į nosį“, o atsakius, kad ne, E. V. liepė atiduoti telefoną. Išsigandęs jis pats iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jį atidavė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. J. atpažino E. V. kaip asmenį, kuris 2010-12-14, apie 19.05 val., laiptinėje, Minties g. 26, Vilniuje, pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną; atpažino pagal veido bruožus, kūno sudėjimą (t.l, b.l. 22-23).

Apklausta teisme įstatyminė atstovė, civilinė ieškovė ir nukentėjusioji R. J. parodė, kad iš jos sūnaus R. J. atimtas telefonas nėra grąžintas, 600 Lt žala neatlyginta.

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi kaltinamojo E. V. bei nukentėjusiųjų R. J. ir V. K. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, yra patvirtinami kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, be to jie nekelia teismui abejonių dėl jų tikrumo ir teisingumo.

E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme prisipažino, kad jis su kitais kaltinamaisiais, norėdami lengvai užsidirbti pinigų nusprendė pavogti iš vaikų mobiliojo ryšio telefonus ir juos vėliau parduoti. E. V. teigimu, jie buvo sutarę, kad jis atims iš vaikų telefonus, o A. T. ir N. C. bus šalia ir stebės aplinką, kad niekas nesutrukdytų. Tuo tikslu 2010-12-14 jie visi nuvyko į Žirmūnų mikrorajoną, kur pamatė einančią V. K.. E. V. patvirtino, kad A. T. ir N. C. pasilikus atokiau stebėti situacijos, jis pribėgo prie nukentėjusiosios ir pareikalavo atiduoti telefoną, o jai nesutikus pagriebė už striukės, pargriovė ant žemės ir iš kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną, tada visi kartu pabėgo. Kiek vėliau, tą pačią dieną, jie pamatė einantį R. J. ir visi trys nusekė nukentėjusįjį iki namo laiptinės. Jų visų susitarimu jis įėjo paskui R. J. į laptinę ir pagrasinęs nukentėjusiajam atėmė iš jo telefoną, tuo tarpu N. C. su A. T. liko stebėti prie laiptinės durų, kad niekas neįeitų. Tokie E. V. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiųjų V. K. ir R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotiems parodymams. V. K. patvirtino, kad ją užpuolė vienas E. V., jis pribėgo jai iš už nugaros, pagriebė už kaklo ir liepė atiduoti telefoną, o jai pasipriešinus, pargriovė ant žemės ir pats iš kelnių kišenės ištraukė telefoną. Nukentėjusioji teigė, kad pirmiausia prie jos pribėgo E. V., o netrukus prie jų priėjo A. T. ir N. C., kurie plėšimo metu nieko jai nesakė ir nedarė, tačiau visą laiką buvo greta, o E. V. pagrobus telefoną, visi kartu pabėgo. Nukentėjusysis R. J. teigė, kad jis pastebėjo, kaip jį nuo Šilo tilto iki pat laiptinės sekė kaltinamieji, o jam įėjus į laiptinės vidų atsekė jį iš paskos ir jam grasino būtent E. V., tuo tarpu kiti du kaltinamieji pasiliko prie laiptinės durų ir į pačią laiptinę užėję nebuvo. Taigi šių nukentėjusiųjų parodymai visiškai sutampa su kaltinamojo E. V. pateikta įvykio versija.

Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų A. T. ir N. C. parodymus, kadangi jų parodymai prieštarauja kaltinamojo E. V., bei nukentėjusiųjų R. J. ir V. K. parodymams, teisme duoti jų parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, prieštarauja vieni kitų parodymams, be to, teismas laiko, kad jie neatitinka įvykių situacijos ir yra nelogiški.

A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės dėl įvykdytų plėšimų nepripažino. Apklaustas teisme jis teigė, kad 2010-12-14 jie su E. V. ir N. C. nuvažiavo į Žirmūnus. Prieš tai jokios kalbos apie nusikalstamų veikų darymą tarp jų nebuvo. Žirmūnuose E. V., pamatęs einančią V. K., pribėgo prie nukentėjusiosios ir ją pargriovė ant žemės. Tuo tarpu jis su N. C. buvo apie 20 metrų atstumu nuo jų. Jo teigimu, jie ne tik nestebėjo aplinkos, tačiau jis net ir nematė, kad E. V. atėmė iš nukentėjusiosios telefoną. Tik E. V. pradėjus bėgti jie nubėgo jam iš paskos, kadangi nepažinojo Žirmūnų mikrorajono, nežinojo, kurioje vietoje yra stotelė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodymai buvo kitokie. Jo teigimu, E. V. tik pamatęs nukentėjusiąją pasiūlęs jiems ją apiplėšti pagrobiant iš jos telefoną, tačiau jiedu neva nesutikę. E. V. tuomet nubėgo prie V. K., A. T. teigė matęs, kaip nukentėjusioji telefono atiduoti iš pradžių nesutikusi, tada E. V. ją pargriovė ant žemės (t. 1, b.l. 74-76, 130-136). Kaltinamasis teigė, kad jis nuo V. K. buvo apie 20 metrų atstumu, tuo tarpu nukentėjusioji tvirtino, kad ją užpuolę asmenys buvo trys, vienas iš jų – E. V., panaudojo prieš ją smurtą ir atėmė telefoną, o kiti du priėjo prie jos ir buvo greta, o vėliau visi trys kartu pabėgo. Duodamas parodymus teismo posėdyje apie R. J. apiplėšimą, jis nurodė, kad E. V. apiplėšus V. K. jie visi nubėgo prie kažkokio namo laiptinės, tuomet E. V. įbėgo į laiptinę, o jiems dar nespėjus pribėgti, iš jos išbėgo nešinas dviem mobilaus ryšio telefonais. Tačiau ir šie A. T. teiginiai yra paneigti R. J. ir E. V. parodymais, kuriais jau nustatyta, kad nukentėjusįjį visi kaltinamieji sutiko einantį gatvėje, tuomet visi jį sekė iki pat laiptinės. E. V. įėjus paskui R. J., N. C. su A. T. liko stebėti prie laiptinės durų.

Kaltinamojo N. C. teisme duoti parodymai yra išdėstyti šiame nuosprendyje, tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad eidami su E. V. ir A. T. sutiko V. K., tuomet E. V. pasiūlė ją apiplėšti. N. C. netgi teigė, kad E. V. pargriovus V. K. ant žemės, jis padėjo palaikyti ją už kojų, tuo tarpu A. T. visą laiką stovėjo šalia jų ir vis stebėjo aplinką. Tuomet visi pabėgo, o bėgdami pamatė einantį R. J., kurį visi nusekė iki laiptinės. N. C. teigimu, jis tik E. V. įėjus paskui nukentėjusįjį į laiptinę suprato, kad jis R. J. apiplėš (t. 2, b.l. 143-144). Taigi, kaip matyti iš N. C. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis iš esmės patvirtino nukentėjusiųjų ir E. V. parodymus, kad dalyvavo tiek V. K., tiek ir R. J. plėšimo metu.

Taigi iš N. C. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apie E. V. planuojamus plėšimus jie žinojo dar prieš užpuolant V. K.. N. C. ir A. T. teiginius, kad jie tiesiog stovėjo ir nieko nedarė, o vėliau kartu su E. V. nubėgo tik todėl, kad nepažinojo Žirmūnų mikrorajono, teismas vertina kaip visiškai nelogiškus ir neįtikinamus. Be to, logiškai nepaaiškinamas kaltinamųjų elgesys, kuomet jie, nenorėdami daryti nusikalstamų veikų, V. K. užpuolimo metu ne tik, kad nepabėgo, bet dar ir priėjo arčiau nukentėjusiosios ir E. V., o R. J. atveju – sekė apie 10 min. iki laiptinės, o paskui laukė už durų. Taigi tiek N. C., tiek ir A. T., nors ir būdami nepilnamečiai, suvokė, kad E. V. grobia svetimą turtą prieš nukentėjusiųjų valią ir, nors pagal E. V., nukentėjusiųjų ir jų pačių parodymus nieko nedarė, o vėliau kartu pabėgo, tačiau taip jie išreiškė savo pritarimą daromoms nusikalstamoms veikoms.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. V., A. T. ir N. C. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. V., A. T. ir N. C. 2010-12-14, apie 19.00 val., buvo prie Žirmūnų g. 3 namo, Vilniuje, kai pamatė gatve einančią V. K.. Tuomet E. V., A. T. ir N. C. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, priėjo prie V. K. iš nugaros, sugriebė jai už kaklo ir liepė atiduoti telefoną, jai pasipriešinus, jis nukentėjusiąją pargriovė ant žemės ir iš jos kelnių kišenės ištraukė R. K. priklausiusį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2760“, 350 Lt vertės.

Be to, teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad E. V., A. T. ir N. C. 2010-12-14, apie 19.05 val., pamatę einantį R. J. nusekė jį iki Minties g. 26 namo laiptinės, Vilniuje, kur E. V. nusekė paskui nukentėjusįjį į laiptinę, o A. T. ir N. C. pasiliko prie laiptinės durų stebėti aplinkos. Tuomet laiptinėje E. V. pagrasinus R. J. „duoti į nosį“, nukentėjusysis pats atidavė jam V. K. priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“, 600 Lt vertės.

Taigi, tiek iš V. K., tiek iš R. J. kaltinamieji pagrobė turtą ir turėjo galimybę juo naudotis savo nuožiūra. Be to, E. V. darydamas nusikalstamą veiką prieš V. K. panaudojo fizinį smurtą, ją sugriebė už kaklo ir pargriovė ant žemės, tuo tarpu grobdamas turtą iš R. J. jis pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ištardamas žodžius „tuoj gausi į nosį“ ir, įvertinus kaltinamųjų kiekybinę persvarą bei vyresnį amžių, taip sudarydamas situaciją, verčiančią nukentėjusįjį bijoti dėl savo sveikatos.

E. V. veika dėl plėšimo iš V. K. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. E. V. veika dėl plėšimo iš R. J. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

BK 180 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudaro dvi dalys – svetimo turto pagrobimas ir būdo svetimam turtui pagrobti panaudojimas. Kad asmenį pripažinti šio nusikaltimo vykdytoju būtina, kad jis atliktų abi dalis, o esant bendravykdytojams būtina, kad kiekvienas iš bendravykdytojų atliktų kokią nors dalį nusikalstamos veikos sudėties. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad abi BK 180 str. numatytos nusikalstamos veikos dalis atliko E. V.. A. T. ir N. C. veika kaltinamajame akte formuluojama kaip stovėjimas šalia (V. K. plėšimo atveju), arba prie laiptinės durų (R. J. plėšimo metu) ir stebėjimas aplinkos, kad niekas nesutrukdytų atlikti nusikalstamos veikos, tokiu būdu atimant nukentėjusiesiems galimybės priešintis. Tačiau pažymėtina, kad BK ir teismų praktikoje stebėjimas aplinkos, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos nėra laikoma tas pats kaip atėmimas galimybės priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ (Teismų praktika Nr. 23, p. 319) išaiškinta, kad kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Taigi byloje nustatyta, kad A. T. ir N. C. abiejų plėšimų metu svetimo turto iš nukentėjusiųjų nepagrobė, fizinio smurto jų atžvilgiu nepanaudojo ir savo veiksmais, nurodytais kaltinamajame akte, galimybės nukentėjusiesiems priešintis neatėmė. Tačiau nustatyta, kad jie E. V. darant nusikalstamas veikas buvo šalia ir stebėjo aplinką, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikalstamų veikų. O tokie A. T. ir N. C. veiksmai atitinka padėjėjo veiksmų aprašymą, todėl A. T. ir N. C. veikos plėšimo iš V. K. atveju kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d., plėšimo iš R. J. atveju taip pat turi būti kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d.

M. D. ir K. B.

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. L. parodė, kad 2011-01-10 eidamas į mokyklą pamatė priešais ateinančius E. V., N. C. ir A. S.. Jam vieną iš jų aplenkus, E. V. pagriebė jam už burnos ir liepė atiduoti telefoną. Tuo metu pribėgo ir kiti du kaltinamieji, iš kurių vienas stovėjo ir stebėjo aplinką, o kitas kišenėse ieškojo telefono. Jis pasakė, kad jo telefonas yra kuprinėje ir, kad pats gali jiems jį atiduoti. Jie iškraustė jo kuprinę, bet telefono nerado. Tada jis pats surado savo telefoną ir padavė E. V.. Gavę telefoną kaltinamieji pabėgo.

Apklausta teisme nukentėjusioji M. D. parodė, kad netoli Minties gatvės ji susitiko su drauge K. B.. Joms einant į mokyklą prie jų priėjo E. V., griebė jai iš nugaros už veido ir liepė atiduoti telefonus. Ji išsigandusi pati atidavė savo telefoną, tuomet E. V. liepus, K. B. irgi atidavė savo telefoną. Visą laiką šalia jų buvo ir N. C. su A. S., tačiau jie nieko joms nesakė ir nedarė. Atidavus E. V. telefonus, jie visi kartu pabėgo.

Apklausta teisme nukentėjusioji K. B. parodė, kad einant jai ir M. D. į mokyklą prie jų pribėgo E. V. ir griebęs M. D. už veido liepė atiduoti telefoną. Paėmęs iš M. D. telefoną, E. V. pasisuko į ją ir pareikalavo telefono. Ji labai išsigando ir pati atidavė savo telefoną „Nokia“. Matė, kad šiek tiek toliau buvo N. C. su A. S., jie pastoviai atsisukdavo ir pasižiūrėdavo.

Teismas, kaip ir pirmųjų dviejų nusikalstamų veikų atveju, darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį vadovaujasi kaltinamojo E. V. parodymais, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų M. D., K. B. bei M. L. parodymai. Šių proceso dalyvių parodymai atitinka nusikalstamų veikų situacijas, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir logiški.

E. V. apklaustas teisme paaiškino, kad tuo pačiu tikslu – užsidirbti pinigų – jis kartu su N. C. ir A. S. nuvyko į Žirmūnų mikrorajoną. Buvo sutarę, kad jis vėl užpuls ir atims telefonus, o kiti du kaltinamieji stebės situaciją. Pirmiausia jis užpuolė ir pagrobė telefonus iš M. D. ir K. B., o vėliau pasekęs M. L. pagrobė ir jo telefoną. Šių dviejų plėšimų metu N. C. ir A. S. stovėjo greta ir stebėjo aplinką. Tokie šio kaltinamojo parodymai visiškai atitinka nukentėjusiųjų M. D. ir K. B. parodymus, tuo tarpu iš M. L. parodymų, matyti, kad iš pradžių vienam kaltinamajam – E. V. – pagriebus jam už burnos ir pareikalavus atiduoti telefoną, prie jo pribėgo ir kiti du kaltinamieji, vienas kurių kartu su E. V. pradėjo kraustyti jo kuprinę. M. L. pats ištraukė savo telefoną ir atidavė jį E. V..

Kaltinamieji N. C. ir A. S. apklausti teisme neigė padarę šias nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jie nurodė, kad apie E. V. planuojamus plėšimus nieko nežinojo, su juo nesitarė, o tuo metu, kai E. V. grobė telefonus iš M. L., o vėliau iš M. D. ir K. B., jie buvo šalia ir nieko nedarė. Taigi, kaip matyti iš šių kaltinamųjų parodymų, jie remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir N. C. su A. T. rėmėsi pirmųjų dviejų aptartų nusikalstamų veikų metu. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jų parodymų akivaizdu, kad jie apie planuojamus plėšimus žinojo dar prieš užpuolant M. L. (t. 2, b.l. 143-144, 165). Juolab, kad N. C. kartu su E. V. dalyvavo 2010-12-14 apiplėšiant R. J. bei V. K.. Be to, sunkiai įtikinamas kaltinamųjų paaiškinimas, kad jie nusikaltimų daryti nenorėjo, kai iš jų veiksmų, kurių jie neneigia, matyti, kad tik E. V. apiplėšus vieną nukentėjusįjį, po kelių minučių jie paseka arba nueina prie kito nukentėjusiojo ir lygiai taip pat žiūri, kaip E. V. panaudoja fizinį smurtą ir atima telefonus, o vėliau kartu pabėga. Taigi, teismas kaltinamųjų N. C. ir A. S. parodymus vertina kritiškai, kaip paneigtus kitais byloje ištirtais įrodymais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. V., N. C. ir A. S. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. V., N. C. ir A. S. 2011-01-10, apie 10.25 val., būdami tarp namų adresu Minties g. 40 ir Minties g. 40A, Vilniuje, pamatė einantį M. L., tuomet, N. C. ir A. S. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, E. V. pribėgo prie M. L., pagriebė jam už burnos, iškratė jo kuprinę ir pareikalavo atiduoti telefoną, tada nukentėjusysis pats ištraukė iš kuprinės G. L. priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“, 100 Lt vertės, ir atidavė jį E. V..

Be to, teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad E. V., N. C. ir A. S. 2011-01-10, apie 10.10 val., Minties g. 46 namo kieme, Vilniuje, pamatė M. D. ir K. B.. Tuomet E. V. priėjo prie M. D. iš nugaros, apkabinęs ir prispaudęs ją prie savęs, ranka uždengė jai akis ir pareikalavo nukentėjusiųjų atiduoti mobiliuosius telefonus. M. D. ir K. B. atidavus E. V. telefonus, E. V., su šalia stovėjusiais ir aplinką stebėjusiais N. C. ir A. S. pabėgo. Byloje nustatyta, kad M. D. turėjo E. B. priklausiusį telefoną „Nokia 2330 Clasic“, 400 Lt vertės, o K. B. turėjo V. B. priklausiusį telefoną „Nokia 1650“, 400 Lt vertės“.

Kaltinamieji pagrobė turtą – mobiliojo ryšio telefonus, ir turėjo galimybę juo naudotis savo nuožiūra. Be to, E. V. darydamas nusikalstamas veikas panaudojo fizinį smurtą M. D. ir M. L. atžvilgiu – sugriebė iš nugaros ir prisispaudęs prie savęs, užspaudė burną, akis.

E. V. veika dėl plėšimo iš M. L. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. E. V. veika dėl plėšimo iš M. D. ir K. B. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaip ir pirmųjų dviejų veikų atveju byloje nustatyta, kad svetimą turtą iš nukentėjusiųjų pagrobė ir fizinį smurtą jų atžvilgiu panaudojo būtent E. V., o N. C. ir A. S. tuo metu stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamų veikų. Nors iš M. L. parodymų galima daryti išvadą, kad jo kuprinėje telefono ieškojo ne tik E. V., bet ir kažkuris iš kitų dviejų kaltinamųjų, tačiau byloje jis konkrečiai nustatytas nebuvo. Be to, kaltinamajame akte N. C. ir A. S. kaltinimas formuluojamas kaip stovėjimas šalia ir stebėjimas aplinkos, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, todėl teismas negali pakeisti kaltinimo įtraukdamas naujų, ikiteisminio tyrimo metu neinkriminuotų aplinkybių. Kaip ir pirmųjų dviejų nusikalstamų veikų atveju, aplinkybės, kad kaltinamieji stovėdami šalia ir stebėdami aplinką, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, yra šalintinos iš kaltinimo.

Atsižvelgiant į tai N. C. ir A. S. veikos plėšimo iš M. L. atveju kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d., plėšimo iš M. D. ir K. B. atveju irgi kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d.

E. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino visiškai bei dėl jų gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. T., N. C. bei A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje, kadangi nusikalstamą veiką padarė vienas vykdytojas ir trys padėjėjai, o nusikalstamą veiką pripažinti padarius bendrininkų grupei reikia, kad ją padarytų bent du vykdytojai.

Kaltinamasis E. V. padarė keturias apysunkias nusikalstamas veikas, visos jos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Visos veikos padarytos prieš nepilnamečius. E. V. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nepilnametis, nusikalstamas veikas padarė būdamas 15 metų amžiaus, šiuo metu mokosi Vilniaus jaunimo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ 10 klasėje, iš mokyklos charakteristikos matyti, kad jis dažnai praleidinėja pamokas, mokosi silpnai, tačiau jo elgesys didelių rūpesčių mokykloje nekelia. Teismas atsižvelgia į tai, kad būtent jis buvo visų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojas. BK 180 str. 1 d. yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo rūšių bausmės. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. V. laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra jauno amžiaus, gyvena su motina, mokosi, lankosi pas psichologą, teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtinas ir kaltinamajam paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas.

Kaltinamasis A. T. padarė dvi apysunkias nusikalstamas veikas, visos jos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškai motyvais. Visos veikos padarytos prieš nepilnamečius. A. T. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nepilnametis, nusikalstamas veikas padarė būdamas 14 metų amžiaus, šiuo metu mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini)vidurinėje mokykloje 9 klasėje. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. T. laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtinas ir kaltinamajam paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas.

Kaltinamasis N. C. padarė keturias apysunkias nusikalstamas veikas, visos jos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Visos veikos padarytos prieš nepilnamečius. N. C. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nepilnametis, nusikalstamas veikas padarė būdamas 14 metų amžiaus, šiuo metu mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini)10 klasėje, iš mokyklos charakteristikos matyti, kad N. C. pamokų nelanko, mokosi prastai, pamokose nedirba ir į pastabas nereaguoja. Atsižvelgiant į tai N. C. skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtinas ir kaltinamajam paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas.

Kaltinamasis A. S. padarė dvi apysunkias nusikalstamas veikas, visos jos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais, A. S. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nepilnametis, nusikalstamas veikas padarė būdamas 15 metų amžiaus, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad A. S. dažnai praleidinėja pamokas, mokosi prastai, neturi motyvacijos mokymuisi. A. S. skirtinas laisvės atėmimas, kurio vykdymas, vadovaujantis LR BK 92 str. atidėtinas paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2011-01-25 iki 2011-01-27. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

V. K., R. K., E. B., V. B. ir G. L. civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš V. K.), ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš R. J.), ir paskirti jam 7 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš M. L.), ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš M. D. ir K. B.), ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams paskiriant E. V. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2011-01-25 iki 2011-01-27.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš V. K.), ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš R. J.), ir paskirti jam 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams paskiriant A. T. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš V. K.), ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš R. J.), ir paskirti jam 7 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš M. L.), ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš M. D. ir K. B.), ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams paskiriant N. C. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš M. L.), ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 1 d. (plėšimas iš M. D. ir K. B.), ir paskirti jam 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams paskiriant A. S. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.

Pilnai tenkinti V. K. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš E. V., A. T. ir N. C. 600 Lt V. K. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pilnai tenkinti R. K. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš E. V., A. T. ir N. C. 350 Lt R. K. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt V. K. jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, paliekant jos atstovei pagal įstatymą R. K. teisę tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Pilnai tenkinti E. B. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš E. V., N. C. ir A. S. 400 Lt E. B. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt M. D. jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, paliekant jos atstovei pagal įstatymą E. B. teisę tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Pilnai tenkinti V. B. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš E. V., N. C. ir A. S. 400 Lt V. B. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt K. B. jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, paliekant jos atstovei pagal įstatymą V. B. teisę tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Pilnai tenkinti G. L. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš E. V., N. C. ir A. S. 100 Lt G. L. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt M. L. jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, paliekant jo atstovui pagal įstatymą G. L. teisę tvarkyti šias lėšas vaiko interesais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.