Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovei advokatei K. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2015 m. kovo 21 d. apie 12.45 val. Kaune, Raudondvario pl. 232, vairuodamas transporto junginį, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, kliudė gyvenamojo namo tvorą ir ją apgadino, įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir namo tvora. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

V. P. taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos KET nustatyta tvarka, policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 p., ir kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad buvo toje vietoje, tačiau nejautė, kad atsirėmė, išvažiavo, o policija jį pasivijo ir paaiškino, kad jis padarė eismo įvykį. Junginys, kurį vairavo, buvo vilkikas ir priekaba. Jo vairavimo stažas 20 metų, avarijų su sunkvežimiu neturėjo. Apgadinimas buvo tik vos įbrėžti dažai ant puspriekabės. Tvora apgadinta nedaug, stulpas tik pastumtas, neišverstas. Norėjo atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis norėjo draudimo.

Liudytojas D. S. parodė, kad apie apgadintą tvorą jam pasakė pareigūnai, kurie buvo atėję kartu su vairuotoju. Vienas tvoros stulpelis išgriautas nuo pamato ir laikosi ant metalinių konstrukcijų, apgadinti metaliniai strypai tarp betoninių blokelių. 400 EUR žalą nurodė preliminariai, nuostolius skaičiuoja draudimas, tvora nesuremontuota. Vairuotojas siūlė 200 EUR žalai atlyginti, tačiau jam pasirodė, kad ši suma per maža. Vairuotojas minėjo, kad nepajautė, jog kliudė tvorą.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-03-21 apie 12.54 val. buvo gautas pranešimas, kad Raudondvario pl. 230 yra eismo įvykis, iš kurio automobilis DAF pasišalino. Minėtą automobilį sustabdė kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, vairuotojui paaiškino, kad jis padarė eismo įvykį. Vairuotojas paaiškino, kad buvo Regitroje, iš kurios dabar ir važiuoja. Apžiūrėjus transporto priemonę nustatyta, kad puspriekabės galinis dešinės pusės kampas nežymiai nubrauktas. Kartu su vairuotoju nuvyko į eismo įvykio vietą, kur rado apgadintą tvorą. Vairuotojas nurodė, kas išvažinėjo atbuline eiga, kad kažką kliudė nejuto, tačiau sutiko, kad galėjo kliudyti tvorą, nes toje vietoje važiavo iš teritorijos (b. l. 3, 4), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Raudondvario pl.. 232, bei nurodyti puspriekabės apgadinimai, bei tvora (b. l. 5), D. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad jam pareigūnai pranešė apie tai tai, kad buvo apgadinta tvora (b. l. 6), nuotraukomis (b.l. 4-15).

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad V. P. 2015 m. kovo 21 d. apie 12.45 val. Kaune, Raudondvario pl. 232, vairuodamas transporto junginį, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, kliudė gyvenamojo namo tvorą ir ją apgadino, įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir namo tvora. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 p. reikalavimus, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. V. P. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po kliudęs ir apgadinęs namo tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs, V. P. vairuojamas transporto priemonių junginys apgadintas itin nežymiai, vairuotojas vairavo transporto priemonių junginį, todėl galėjo negirdėti ir nejusti kliudęs tvorą, nes buvo tik nubraukti dažai, o tvoros stulpas ir nežymiai pasviręs. Automobilio apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas galimai nejuto ir negirdėjo kontakto, tai rodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo. Juo labiau, vairuotojas policijos pareigūnų buvo sustabdytas iš karto po eismo įvykio, jis buvo blaivus (b. l. 9).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog V. P. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jam skirtina bauda straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. V. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.