- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-777-590/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Skolininkas
- R. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pakartotinius pareiškimus suinteresuotiems asmenims skolininkui R. B. ir įkeisto turto savininkams J. B., UAB „Keturios sostinės“ dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skolininkas R. B. , užtikrindamas iki 2025-04-02 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-20 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland Plc J. B. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3422 ha; kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui R. B. užtikrindamas iki 2025-04-02 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-14 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland Plc J. B. priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,2636 ha, esantį (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui R. B. užtikrindamas iki 2025-04-02 suteikto kredito grąžinimą, įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-14 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland Plc UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus – 12 (dvylika) vnt. įrengimų, 28 (dvidešimt aštuonis) vnt. inventoriaus, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-10 nutartimi įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti. Pareiškėjas pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-12-16 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su esamais ir būsimais jos pakeitimais bei papildymais, – nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-09 nutartimi (b. l. 36-38, t. 2) nutarė: išieškoti iš skolininko R. B. kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc naudai skolą: 751 950,15 EUR negrąžinto kredito, 17 386,75 EUR palūkanų, 80 850,23 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso: 850 187,13 EUR, 16 proc. sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius J. B.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3422 ha, kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,2636 ha, esantį (duomenys neskelbtini); areštuoti ir perduoti kreditoriui UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus – 12 (dvylika) vnt. įrengimų, 28 (dvidešimt aštuonis) vnt. inventoriaus, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-09 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad realizavus įkeistą turtą ir iš gautos vertės dengiant skolą dalis skolos gali likti nepadengta dėl nepagrįsto skolos padidinimo. Todėl likusios skolos dalies išieškojimas būtų vykdomas iš skolininko R. B. turto ginčijamos teismo nutarties pagrindu. Tokiu būdu, yra pagrindo manyti, kad bus laikoma, jog pagal minėtą teismo nutartį skola yra iš skolininko priteista. Su skolos dydžiu skolininkas nesutinka ir mano, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja būtent tokios skolos priteisimo. Pažymi, jog iš skolininko yra išieškomos dvigubos palūkanos: 17 386,13 EUR palūkanos ir 80 850,23 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Pastarosios yra ne kas kita, o netesybos. Teismas neįvertino, jog tai neteisingos, neprotingos netesybos. Teismas turėjo iš kreditoriaus pareikalauti įrodymo, kaip jos yra paskaičiuotos, kuo pagrįstas jų ir apskritai skolos dydis. Be to, teismas priteisė nuo visos sumos 16 procentų dydžio palūkanas. Skolininkas mano, kad ir jos nepagrįstai didelės. Jos turėtų būti tik tokios, kurios kompensuotų patiriamus nuostolius, tačiau kreditorius jų reikalavimo nėra pagrindęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-09 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti 1258 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog palūkanos yra numatytos kredito sutartyje, todėl hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš įkeisto turto visas sutartines palūkanas. Taip pat pažymi, jog skolininkui pažeidus kredito sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, bankas turėjo teisę nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, o skolininko argumentai dėl palūkanų yra nenagrinėtini šioje byloje. Tiek kreditorius, tiek hipotekos skyrius atliko visus būtinus procesinius veiksmus įgyvendinant priverstinio skolos išieškojimo procedūras reglamentuojančias normas. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, jog skolininkas R. B. su pareiškėju Nordea Bank Finland Plc 2005-12-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka (hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeičiant J. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Prievolė pagal 2005-12-16 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma, todėl kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-12-09 nutartimi kreditoriaus pareiškimus tenkino ir nutarė priverstinai parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš varžytynių, areštuoti ir perduoti kreditoriaus žinion kilnojamąjį turtą. Skolininkas R. B., nesutikdamas su 2011-12-09 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su skolos dydžiu, ir mano, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja būtent tokios skolos priteisimo. Taip pat nurodo, kad jis nesutinka ir su išieškomomis palūkanomis, jų dydžiu.
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009), todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, jog jis nesutinka su skolos dydžiu, ir mano, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja būtent tokios skolos priteisimo bei, kad skolininkas nesutinka ir su išieškomomis palūkanomis, jų dydžiu, atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju skolininkas nesutikdamas su skolos, palūkanų dydžiu, būdamas suinteresuotas savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi ieškininės teisenos tvarka ginčyti skolos, palūkanų dydį, ar prašyti ieškinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo.
Taip pat pažymėtina, jog aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis).
Kaip jau minėta skolininkas R. B. su pareiškėju Nordea Bank Finland Plc 2005-12-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka (hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeičiant J. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ir UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties 2.1. p. (b.l. 100-113, t. 1) nurodyta, jog kreditas suteiktas kredito gavėjo vartojimo poreikiams tenkinti; jei kredito gavėjas turi šeimą, tai kreditas privalo būti naudojamas šeimos poreikių tenkinimui ir kredito gavėjas neturi teisės jo panaudoti kitais tikslais. Taigi iš šių kreditavimo sutarties nuostatų darytina išvada, kad tarp skolininko R. B. ir pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc 2005-12-16 sudaryta kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja turėjo pareigą atlikti šios sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėja sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu nevertino, sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės neatliko, šie veiksmai atliekami apeliacinės instancijos teismo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 10.1. punktas, nustatantis, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal šią sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog kreditavimo sutartis yra ilgalaikė (remiantis 2010-06-07 papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2005-12-16 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1.1 p. paskutinė kredito grąžinimo diena yra 2025-04-02), todėl vienos mėnesinės įmokos vėlavimas negali būti pripažįstamas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu.
Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad kredito gavėjas (skolininkas) pažeidė ne vienos mėnesinės įmokos mokėjimo terminą. Sprendžiant iš Banko 2011-03-24 pranešime apie sutarties nutraukimą (b.l. 90) atliktų paskaičiavimų, kredito gavėjas Bankui laikotarpiu nuo 2010-10-02 iki 2011-03-02 pradelsė 14 653,27 EUR mokėjimus. Sutartinių prievolių pradėta nesilaikyti 2010 m. spalio mėn. ir jų nesilaikyta šešis mėnesius. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, šios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastą ir vartotojų teisių apsaugos aspektus, buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį remiantis CK 6.209 straipsniu, reikia įvertinti, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Todėl teismas pripažįsta, jog griežtas prievolės sąlygų laikymasis ir nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę.
Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas sistemingai laiku nevykdė prievolių, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nors vartotojų teisių apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju kredito gavėjui sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kredito davėjas įgijo teisę prieš laiką nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras iš įkeisto turto.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors hipotekos teisėja ginčijamoje nutartyje ex officio nevertino Kredito (vartojimo) sutarties sąlygų sąžiningumo, sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi, vertinant atskirojo skundo argumentus bei byloje nustatytus faktus, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-09 nutartį.
Atmetus apelianto atskirąjį skundą, vadovaujantis CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d., iš apelianto priteistinos pareiškėjo (kreditoriaus) turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo priteisti 1258 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų 1258 Lt sumai atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra labai didelė ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio ribų, be to, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, ginčo pobūdis nebuvo sudėtingas, o pareiškėjo atstovė advokatė surašė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl dėl nurodytų priežasčių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), iš apelianto R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.