Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. M., P. M., A. P. ir I. P. bei

suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., P. M., A. P., I. P., Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovei „Dainava“, Kaišiadorių rajono savivaldybei ir Valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. M. – pareiškėjo J. M. tėvas – įsigijo pastatą-grūdų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. M. įsigijo pastatą-veršidę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);1995-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. M. įsigijo administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

pastatą-grūdų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);pastatą-veršidę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. M. atsisakė dviejų pareikštų reikalavimų: 1) atnaujinti 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą įregistruoti 1995-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjo J. M. tėvas P. M. įsigijo administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M. po tėvo P. M. mirties priėmė šį mirusiojo palikimą – administracinį pastatą, esantį Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, – faktiškai pradėdamas jį valdyti, o kitus pareikštus reikalavimus pareiškėjas J. M. palaikė.

Paklausti, pareiškėjas J. M. ir jo atstovė advokato padėjėja Giedrė Gudžiūnaitė patikino, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio/ pareiškimo ar jų reikalavimo/ reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės – vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškovas/ pareiškėjas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio/ pareiškimo ar jų reikalavimo/ reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo J. M. atsisakymas reikalavimų dėl suinteresuotiems asmenims A. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato-parduotuvės, esančio Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, unikalus Nr. 4999-0004-1017, – neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), pareiškėjo atsisakymas priimtinas ir civilinės bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis ir 293 straipsnio1 dalies 4 punktas).

Suinteresuoti asmenys J. M., P. M., A. P. ir I. P. bei suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

- pareiškėjo J. M. tėvas P. M. mirė 2001-09-13. Mirusiojo turtą paveldėjo jo įpėdiniai: sutuoktinė J. M., kuriai atiteko ¼ dalis palikimo, ir sūnūs P. M. bei – pareiškėjas – J. M., kuriems lygiomis dalimis atiteko ¾ dalys palikimo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (mirties liudijimas ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą). Paveldėtojai žodžiu buvo sutarę, kad mirusiojo sutuoktinei J. M. ir sūnui P. M. atitenka mirusiojo turtas Vilniuje, o sūnui – pareiškėjui – J. M. – mirusiojo turtas Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone. Taip buvo sutarta dėl to, kad pareiškėjas J. M. visą gyvenimą gyveno kartu su tėvu P. M. ir šiuo metu jau mirusia močiute iš tėvo puses O. M. Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, ir prižiūrėjo ten esantį ūkį, jį tvarkė ir rūpinosi kaip savu. Mirusiojo sutuoktinė J. M. ir sūnus P. M. kaime nesilankydavo ir nebuvo suinteresuoti ūkiu. Po tėvo mirties pareiškėjui J. M. prižiūrėti ūkį padėjo ir tebepadeda vietinis ūkininkas V. M., kuris visai nesenai išreiškė norą perimti ūkį – jį nusipirkti. Pakėlus dokumentus, paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvo P. M. iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimis įsigyti statiniai Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone (grūdų saugykla ir veršidė), nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo tėvo P. M. vardu, t. y. nurodytos notarine tvarka patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo įregistruoti per 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai). Pažymėtina, kad tuo metu privalomo sutarties registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas leido praleistą registracijos terminą atnaujinti, nustačius, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis);

- pareiškėjo J. M. tėvas P. M. visą gyvenimą gyveno ūkiškai ir neturėjo pakankamų teisinių žinių, dėl ko, labiausiai tikėtina, jis, įregistravęs vieną iš trijų su Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrove „Dainava“ sudarytų nekilnojamojo turto Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, įsigijimo sutarčių Nekilnojamojo turto registre (1995-01-20 administracinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis), nesupratęs, kad iki galo nesutvarkė visų iš žemės ūkio bendrovės įsigytų statinių nuosavybės dokumentų. Pareiškėjo tėvas P. M. visą gyvenimą buvo tikras, jog visi Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, ant jam nuosavybės teise priklausančios žemės esantys statiniai yra jo. Tuo buvo tikri ir visi aplinkiniai, niekam nebuvo ir nėra kilusių abejonių. Pareiškėjo tėvo nuosavybės teises į žemę patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai). Po tėvo mirties pareiškėjui J. M. teko užtikrinti statinių fizinį saugumą – aptverti tvoromis, – pakeisti statinių langus, iškopti vidų, pakeisti stogą bei mokėti mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti įrodymai (statinių fotografijos, statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai);

- kadangi iki mirties pareiškėjo J. M. tėvas P. M. valdė ir naudojo iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytus statinius Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone (grūdų saugyklą ir veršidę), kaip savus, pareiškėjui J. M. taip pat nekilo abejonių dėl statinių nuosavybės, o pareiškėjo tėvo nuosavybės teises į nurodytus statinius patvirtino pareiškėjo perimti dokumentai – 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartys. Pažymėtina, kad pareiškėjas J. M. taip pat neturi teisinių žinių, kurios galėjo jam sukelti norą atidžiau peržiūrėti turimus nekilnojamojo turto dokumentus ir juos pasitikrinti Nekilnojamo turto registre. Be to, pareiškėjas J. M. mirusio tėvo palikimą paveldėjo/ priėmė jau po naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuris nesiejo nuosavybės teisių atsiradimo/ netekimo su registracija viešajame registre, įsigaliojimo. Dėl visų šių priežasčių tik dabar pareiškėjas J. M., būdamas mirusiojo P. M. įpėdiniu, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, ištyrus pareiškėjo J. M. teismui pateiktus bei teismo iniciatyva išsireikalautus įrodymus, nustatyta, kad:

- pareiškėjas J. M. yra 2001-09-13 mirusio P. M. sūnus. P. M. turtą paveldėjo jo įpėdiniai: sutuoktinė J. M., kuriai atiteko ¼ dalis palikimo, ir sūnūs P. M. bei – pareiškėjas – J. M., kuriems lygiomis dalimis atiteko ¾ dalys palikimo. Pareiškėjui J. M. be kitų šiai bylai nereikšmingų daiktų atiteko žemės sklypas su jame esančia parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina šie rašytiniai įrodymai: P. M. mirties liudijimas, 2002-01-16 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir 2003-07-15 įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartis. Pažymėtina, kad nurodytą parduotuvę 1995-01-20 pirkimo–pardavimo sutartimi iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigijo P. M.. Šio nekilnojamojo daikto 1995-01-20 pirkimo–pardavimo sutartis buvo registruota Nekilnojamo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamo turto registro duomenys;

- pareiškėjo J. M. tėvas P. M. 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimis iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigijo mūrinius statinius – grūdų sandėlį su trim priestatais ir veršidę su priestatu, – esančius Dainavos kaime, Paparčių apylinkėje, Kaišiadorių rajone. Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) vardu sutartis sudarė likvidacinės komisijos pirmininkė E. B.. Sutartys buvo patvirtintos notariškai. Šias aplinkybes patvirtina 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartys. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – tai: pastatas-grūdų saugykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ nuosavybės teisėmis. Be to, šie statiniai yra areštuoti Teismo antstolių kontoros prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1996-10-02 raštu Nr. 4966 (teismo antstolis – A. Baura) pagal gautą vykdomąjį raštą dėl 11793,00 litų išieškojimo iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (žemės ūkio bendrovės „Dainava“). Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo archyve saugomą Teismo antstolių kontoros prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1996 m. Perduotų teismo vykdytojui vykdomųjų dokumentų apskaitos žurnalo Nr. 4, kurį vedė teismo antstolis A. Bauba, Eil. Nr. 4966 vykdomąjį dokumentą išdavė „Kaišiadorių raj. SODRA“, skolininkas – ŽŪB „Dainava“, išieškotojas – Kaišiadorių raj. SODRA“, vykdymo esmė, suma – „11793,-“, atžyma apie įvykdymą – „96.11.13 be įvykd“. Pagal Lietuvos antstolių rūmų pateiktą informaciją šiuo metu antstolių žinioje nėra vykdomųjų bylų, susijusių su Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrove „Dainava“. Lietuvos antstolių rūmai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Antstolių informacinėje sistemoje duomenys yra tik nuo 2003-01-01, t. y. nuo tada, kai buvo įvykdyta Teismo antstolių reforma. Nuo 2003 m. privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos. Tai atvejais, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolio kontora. Lietuvos antstolių rūmai neturi duomenų apie 1996 m. Teismo antstolių kontoros prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo antstolio A. Baubos vykdytas vykdomąsias bylas. Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo archyvo pateiktus duomenis teismo archyve nagrinėjamu atveju reikšmingos teismo antstolio A. Baubos 1996 m. vykdytos vykdomosios bylos nėra, kadangi 2002 m. buvo sunaikintos 1991–1996 m. vykdomosios bylos. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija taip pat nepateikė teismui duomenų apie Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ įsiskolinimą Sodrai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) bendrovės veiklos pabaigoje, kadangi bendrovės dokumentai, išskyrus dokumentus kadrų klausimais, sunaikinti 2009-03-20, pasibaigus jų saugojimo laikui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesuragavo į pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nepateikė nei atsiliepimo į pareiškimą, nei šiai bylai galinčių turėti reikšmės duomenų;

- pagal Juridinių asmenų registro duomenis Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovė „Dainava“ 2016-12-01 yra išregistruota – likviduota. Likvidacinės komisijos pirmininkė – E. B.;

- 2017-09-12 teismo posėdyje buvusi Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ likvidacinės komisijos pirmininkė E. B. patvirtino, jog iš tiesų pareiškėjo J. M. tėvas P. M. 1995 m. notariškai patvirtintomis sutartimis įsigijo tuo metu likviduojamai žemės ūkio bendrovei priklausiusius statinius, esančius Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje: administracijos pastatą, veršidę ir grūdų sandėlį. Už visus šiuos statinius pareiškėjo tėvas sumokėjo, žemės ūkio bendrovė pretenzijų jam neturėjo. Paklausta dėl šių statinių pirkimo–pardavimo sutarčių teisinės registracijos aplinkybių, likvidacinės komisijos pirmininkė neatsakė, tačiau atsakė į klausimą dėl veršidės ir grūdų sandėlio arešto. Pirmininkė nurodė, jog likviduojamos žemės ūkio bendrovės veiklos pabaigoje buvo įsiskolinimas Sodrai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), tačiau ši skola buvo nurašyta ir žemės ūkio bendrovė išregistruota be skolų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo J. M. reikalavimas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo nagrinėtinas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kadangi pareiškėjo nurodytos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 1995 m., o reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pagal 2001-07-01 įsigaliojusio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kadangi pareiškėjo tėvo palikimas atsirado 2001-09-13.

Iš tiesų pareiškėjas J. M. yra 2001-09-13 mirusio P. M. sūnus – pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnis), taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl mirusio tėvo P. M. praleisto įstatymo nustatyto termino įregistruoti 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis pareiškėjo tėvas iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigijo mūrinius statinius – grūdų sandėlį su trimis priestatais ir veršidę su priestatu, – esančius Dainavos kaime, Paparčių apylinkėje, Kaišiadorių rajone, t. y. pagal dabartinius Nekilnojamojo turto registro duomenis įsigijo pastatą-grūdų saugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojančio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notariškai patvirtintos ir per tris mėnesius registruotos atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pagal to meto teisinį reglamentavimą dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą galėjo atstatyti teismas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pareiškėjo J. M. tėvo P. M. išsilavinimą ir veiklą (gyveno ūkiškai), istorinį laikmetį, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pareiškėjo tėvas P. M. dėl įstatymų nesupratimo laiku neregistravo nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių. Nors pareiškėjo tėvas, laiku nesidomėdama savo teisėmis ir pareigomis, elgėsi nerūpestingai, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjo J. M. tėvas P. M. įstatymo nustatytą terminą registruoti nurodytas 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartis praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas atstatytinas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas J. M. yra 2001-09-13 mirusio P. M. pirmos eilės įpėdinis – sūnus – ir turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad mirusio P. M. vardu registruotą turtą paveldėjo mirusiojo sutuoktinė J. M. ir du sūnūs: P. M. bei – pareiškėjas – J. M., – išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Įpėdiniai paveldėto turto dalybų sutartimi nusprendė, kad visas Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, esantis mirusiojo P. M. turtas atitenka pareiškėjui J. M..

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nors pareiškėjo J. M. tėvo P. M. mirties metu, taip pat ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo metu pareiškėjui J. M. nebuvo žinoma, kad mirusiojo P. M. 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimis iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigyti nekilnojamieji daiktai – statiniai – grūdų saugykla ir veršidė, – esantys (duomenys neskelbtini), neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre mirusiojo vardu ir į paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nebuvo įtraukti, pareiškėjas J. M. žinojo šiuos statinius esant ir priklausant mirusiam jo tėvui nuosavybės teise, todėl iš karto po tėvo P. M. mirties 2001-09-13 pradėjo valdyti šį mirusiosios turtą kaip savo. Ginčo dėl pareiškėjo J. M. teisės į tėvo P. M. palikimą ir į nurodytus statinius nėra. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvadą, kad pareiškėjas J. M. priėmė šį 2001-09-13 mirusio tėvo P. M. nekilnojamąjį turtą/ palikimą: 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimis iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigytus grūdų saugyklą ir veršidę, esančias Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, faktiškai pradėdamas jas valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti J. M. atsisakymą dalies reikalavimų: atnaujinti 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą įregistruoti 1995-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria J. M. tėvas P. M. įsigijo administracinį pastatą, esantį Dainavos kaime, Paparčių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po tėvo P. M. mirties priėmė šį mirusiojo palikimą – administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) – faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2YT-1207-840/ 2017 dalis dėl šių reikalavimų.

J. M. pareiškimą tenkinti.

Atstatyti 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti šias notariškai patvirtintas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis:

- 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) –J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas – iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigijo pastatą-grūdų saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

- 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) –J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas – iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigijo pastatą-veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė 2001-09-13 mirusio tėvo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) šį nekilnojamąjį turtą/ palikimą:

- 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimi P. M. iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigytą pastatą-grūdų saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

- 1995-04-28 pirkimo–pardavimo sutartimi P. M. iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Dainava“ (Dainavos žemės ūkio bendrovės) įsigijo pastatą-veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini),

faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.