Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario akmuo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-707-622/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario akmuo“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo nekilnojamojo turto nuomos konkurso sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys V. S., E. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

pripažinti, kad V. S. netinkamai vykdė 38,54 kv.m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties įsipareigojimus;panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą atnaujinti 38,54 kv.m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su buvusiu nuomininku;įpareigoti sudaryti 38,54 kv.m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų nuomos sutartį su konkursą laimėjusiu UAB „Pamario akmuo“ (t. 1, b.l. 3-6).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas netinkamai aiškino 2007 m. lapkričio 29 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties 10.1 punktą bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu, V. S. netinkamai vykdė nuomos sutartį, pažeidė minėtos sutarties 10.1 punktą, todėl neturėjo pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutarties. Teismas sprendime nepasisakė dėl to, ar V. S. leido kitaip naudotis nuomojamu turtu E. L.. Atsakovas nėra davęs sutikimo V. S. subnuomoti nuomojamą turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis. Apelianto teigimu, tai, kad V. S. leido naudotis nuomojamu turtu E. L. ir taip pažeidė nuomos sutarties 10.1 punktą, patvirtina šios aplinkybės: V. S. neturėjo individualios veiklos pažymėjimo, todėl negalėjo pats veiklos vykdyti, o patalpas turėjo būti/buvo perdavęs kitam asmeniui - vien jungtinės veiklos sutarties sudarymas patvirtina, kad nuomojamos patalpos buvo perduotos E. L.; atsakovas PVM sąskaitas – faktūras siuntė ne V. S. gyvenamosios vietos adresu, o E. L., be to PVM sąskaitas – faktūras už nuomą dažniausiai apmokėdavo R. L.; PVM sąskaitas – faktūras už komunalines paslaugas dažniausiai pasiimdavo ne nuomininkas, o E. L. arba R. L., be to jas dažniausiai R. L. ir apmokėdavo; 2012 m. rugpjūčio 17 d. antstolė konstatavo, kad L. G., įėjęs į pastatą užsisakyti betoninį pamatą, išėjo su E. L. išrašytu kvitu. Dėl nurodytų aplinkybių V. S. neteko pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį, nes neatitiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintų „Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 21 punkto reikalavimų. Teismas nepagrįstai nekonstatavo nuomos sutarties pažeidimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimąIeškinys pareikštas ne dėl nuomos sutarties pažeidimo, o dėl nuomininko neatitikimo Taisyklių 21 punkto reikalavimams. Todėl apeliantas, būdamas konkurso dalyviu, turi teisę kelti ginčą dėl subjekto, su kuriuo nuspręsta sudaryti nuomos sutartį, neatitikimo konkurso sąlygoms. Ginčo dalykas yra dėl subjekto atitikimo konkurso sąlygoms, todėl, apelianto teigimu, nėra privaloma įrodinėti, kad pažeidimas buvo esminis. Atsakovas neteisingai senaties termino eigos pradžią sieja su konkurso paskelbimu, o ne su sprendimu sudaryti sutartį su V. S.. Apelianto teigimu, senaties termino eigos pradžia yra 2012 m rugsėjo 11 d. raštas, kad su konkursą laimėjusiu apeliantu nuomos sutartis nebus sudaroma, nes tik nuo šio rašto gavimo apelianto teisės buvo pažeistos.

Paskelbto turto nuomos viešo konkurso sąlygos ir procedūros nebuvo pažeistos, todėl nebuvo pagrindo apelianto reikalavimų tenkinimui. Atsakovas nurodo, kad paskelbto konkurso viena iš sąlygų buvo pirmenybės teisės esamam nuomininkui taikymas, su kuria konkurso dalyviai buvo susipažinę ir dėl jos pretenzijų vykstant konkurso procedūroms nereiškė. Atsakovo atsisakymas sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju yra teisėtas ir pagrįstas, nes sutartis sudaroma su buvusiu nuomininku už didžiausią pasiūlytą kainą.Sprendimas dėl nuomininko teisės atnaujinti sutartį jau buvo priimtas prieš paskelbiant konkursą ir apie tai tinkamai visus dalyvius informavus. Dėl to terminas reikšti pretenzijas ir ieškinį (išskyrus reikalavimą dėl sutartinių santykių įgyvendinimo) turėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą suteikti pirmenybės teisę esamam nuomininkui dienos, t.y. 2012 m. rugpjūčio 17 d. Todėl apelianto reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą sudaryti nuomos sutartį su esamu nuomininku turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apelianto reikalavimas pripažinti, kad nuomininkas netinkamai vykdė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, turėtų būti atmestas dėl to, kad pareikštas reikalavimo teisės neturinčio subjekto. Apeliantas nėra sutartinių santykių šalis ir reikalavimo teisė dėl nuomotojo teisių įgyvendinimo jam nėra perleista, todėl neturi reikalavimo teisės už atsakovą reikalauti pripažinti, kad sutarties šalis netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Be to, apelianto siekis nuginčyti konkurso sąlygą negali būti pagrindu pažeisti sutarties uždarumo ir šalių autonomijos principus.Apelianto įrodymų vertinimas yra šališkas. Atsakovas nurodo, kad sutarties šalies sutikimas gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais, todėl negali būti vienareikšmiškai nuspręsta, kad atsakovas nėra davęs sutikimo. Atsakovas, atlikęs patikrinimus, jokių buvusios nuomos sutarties pažeidimo faktų nenustatė. Be to, ne visos priežastys, ypač formalios, yra pagrindas nutraukti ar netęsti civilinių santykių.

Apelianto argumentai dėl pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį nebuvimo yra nepagrįsti. Tretieji asmenys 2010 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į atsakovą bei išreiškė pageidavimą pratęsti nuomos sutartį su V. S.. Atsakovas atsakymo nepateikė, tačiau 2010 m. gruodžio 23 d. papildomu susitarimu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su V. S. pratęsė vieneriems metams. Atsižvelgiant į šį nuomos sutarties pratęsimą, tretieji asmenys 2011 m. sausio 3 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Trečiųjų asmenų manymu, atsakovas pritarė jų jungtinei veiklai, pagal kurią sutarta bendrai užsiimti kapų tvarkymu ir priežiūra, paminklų pastatymu ir su tuo susijusių darbų atlikimu. 2007 m. lapkričio 29 d. nuomos sutartis nebuvo pažeista, negyvenamosios patalpos nebuvo subnuomotos ar kitaip leista jomis naudotis kitiems asmenims. Tretieji asmenys nurodo, kad jie pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį naudojosi šiomis patalpomis ir kartu vystė bendrą veiklą. Atsakovas prieštaravimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo nepareiškė, netgi priešingai - buvo pratęsta nuomos sutartis dar vieneriems metams. Nuomos mokestis visada buvo laiku mokamas, atsakovas jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo neturėjo. Tai, kad PVM sąskaitas – faktūras už komunalines paslaugas dažniausiai apmokėdavo ne V. S., o R. L., kaip tik patvirtina išdėstytus argumentus, kad tretieji asmenys negyvenamosiose patalpose vykdė bendrą veiklą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos turto nuomos konkurso komisija 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarė 38,54 kv.m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomojamos patalpos) turto nuomos konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Pamario akmuo“ su papildoma sąlyga, kad pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį turi esamas šio savivaldybės turto nuomininkas V. S. už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį (t. 1, b. l. 9). Trečiasis asmuo V. S. 2012 m. rugsėjo 4 d. sutiko atnaujinti Nuomojamų patalpų nuomos sutartį už didžiausią 2012 m. rugpjūčio 29 d. turto nuomos konkurse pasiūlytą nuomos kainą – 191 Lt be PVM už 1 kv.m per mėnesį (t. 1, b. l. 51). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. rugsėjo 11 d. informavo apeliantą, kad Nuomojamų patalpų nuomos sutartis su apeliantu nebus sudaroma (t. 1, b.l. 11-12). Apelianto teigimu, atsakovo sprendimas atnaujinti sutartį su V. S. yra neteisėtas, nes šis netinkamai vykdė nuomos sutartį.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas suteikė pirmumo teisę trečiajam asmeniui V. S. atnaujinti Nuomojamų patalpų nuomos sutartį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialus turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taigi, konkrečios savivaldybės tarybos kompetencijoje yra detalizuoti tvarką (nustatyti taisykles), kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas.

Nuomojamų patalpų nuomos viešas konkursas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles, kurių 21 punkte numatyta, kad pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį turi esamas savivaldybės turto nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį (t. 1, b.l. 13-17). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. AD1-1879 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ nusprendė išnuomoti viešo konkurso būdu trejiems metams savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą inter alia Nuomojamas patalpas bei nustatė, kad išnuomojamam turtui yra galiojanti turto nuomos sutartis ir pirmenybė atnaujinti nuomos sutartį bus suteikiama esamam savivaldybės turto nuomininkui (t. 1, b. l. 39). Atsakovas apie konkursą paskelbė viešai spaudoje, nurodydamas reikalavimus asmenims norintiems dalyvauti turto nuomos konkurse bei taip pat pažymėjo, kad yra nustatyta papildoma sąlyga, jog Nuomojamam turtui yra galiojanti turto nuomos sutartis ir pirmenybė atnaujinti nuomos sutartį bus suteikiama esamam savivaldybės turto nuomininkui (t. 1, b.l. 8). Taigi, apie esamo Nuomojamų patalpų nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį visi viešo konkurso dalyviai inter alia apeliantas buvo informuoti, t. y. su šia papildoma sąlyga buvo susipažinę nuo pat konkurso paskelbimo momento, dėl ko negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog bet kuriuo atveju nuomos sutartis ir bus sudaryta su didžiausią nuompinigių sumą pasiūliusiu dalyviu. Pažymėtina, kad dėl šios sąlygos nei vienas iš konkurso dalyvių pretenzijų nereiškė, t.y. šios sąlygos teisėtumo neginčijo nei anksčiau, ji nėra apelianto, kaip jis pats nurodo, ginčijama ir nagrinėjamoje byloje. Taip pat nėra ginčijamas ir anksčiau sudarytos bei vėliau pratęstos atsakovo ir V. S. 2007 m. lapkričio 29 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties teisėtumas (t. 1, b.l. 66-68, 70). Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas netinkamai aiškino jos 10.1 punktą bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu, šiame punkte numatytas nuomininkui draudimas be nuomotojo rašytinio sutikimo subnuomoti nuomojamą turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis, o V. S., leisdamas trečiajam asmeniui E. L. naudotis Nuomojamomis patalpomis, pažeidė šiuos reikalavimus. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. ir E. L. buvo sudarę su atsakovu savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis dėl skirtingų negyvenamųjų patalpų nuomos. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomojamos patalpos buvo reikalingos savivaldos funkcijoms įgyvendinti, 2010 m. gruodžio 2 d. raštu V. S. ir E. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės komiteto pirmininką, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių bei Turto ir privatizacijos skyriaus vedėją, prašydami pratęsti Nuomojamų patalpų nuomos sutartį su V. S. (t. 1, b.l. 46, 47). Minėtame rašte tretieji asmenys nurodė, kad jie atsakovui siūlo Kapinių tarnybos plėtrai panaudoti E. L., o ne Nuomojamas patalpas,tuo tarpu E. L., nutraukęs nuomos sutartį bei sudaręs jungtinės veiklos sutartį, persikeltų į Nuomojamas patalpas ir kartu su V. S. tęstų savo veiklą. Nuomojamos patalpos buvo naudojamos V. S. ir E. L. 2011 m. sausio 3 d. sudarytos jungtinės veiklos sutartyje numatytai veiklai vykdyti (t. 1, b.l. 56-58). Iš trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutarties 2.2.2 punkto matyti, kad Nuomojamos patalpos buvo kaip įnašas į jungtinę veiklą. Be to, jungtinės veiklos sutarties 3 punktu susitarta, kad jungtinė veikla bus vykdoma E. L. individualios veiklos forma; V. S. lieka E. L. individualios veiklos darbuotojas, kuriam priskiriamos tikslinės šiai veiklai vykdyti numatytos darbinės funkcijos; V. S. atskirai neregistruoja individualios įmonės bei E. L. individualiai veiklai vadovauja E. L. Tai, kad V. S. buvo įdarbintas E. L. individualioje veikloje, patvirtina byloje esanti 2009 m. kovo 27 d. darbo sutartis Nr. 3 (t. 1, b.l. 53-55). Taigi, tiek iš atsakovo procesinių dokumentų, tiek iš kitų bylos duomenų matyti, kad atsakovas šiam trečiųjų asmenų pasiūlymui neprieštaravo, priešingai, 2011 m. gruodžio 23 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2007 m. lapkričio 29 d. sutarties, kuriuo nutarta nuomos sutartį su V. S. atnaujinti iki 2012 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui (t. 1, b.l. 70).

Esant šioms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad Nuomojamos patalpos buvo naudojamos jungtinės veiklos sutartimi numatytai partnerių V. S. ir E. L. veiklai vykdyti, jų V. S. nei subnuomavo, nei kitaip, pats nesinaudodamas, perleido kitiems asmenims jomis naudotis. Įstatymas nustato, kad jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra naudojamas visų partnerių interesais ir taip pat yra pripažįstamas bendrai visų partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.971 str. 2 d.). Nei pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, nei 2012 m. rugpjūčio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei tai, kad V. S. neturėjo individualios veiklos pažymėjimo, neįrodo fakto, kad V. S. Nuomojamomis patalpomis nesinaudojo, o buvo perdavęs jomis naudotis išimtinai E. L.. Kita vertus, pažymėtina, kad minėtos atsakovo ir V. S. 2007 m. lapkričio 29 d. sutarties 10.1 punktas apskritai nedraudė, atsakovui sutinkant, subnuomoti nuomojamą turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis.

Todėl sutiktina su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog V. S. būtų netinkamai vykdęs nuomos sutartį ir dėl to jam negalėtų būti taikoma galimybė pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartį. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, sutartį nutraukti, jos nepratęsti (neatnaujinti). Būtent atsakovas kaip Nuomojamų patalpų nuomos sutarties šalis sprendžia, ar nebuvo pažeistos sudarytos nuomos sutarties sąlygos bei ar yra pagrindas pratęsti (atnaujinti) nuomos santykius su nuomininku. Taigi, pačios sutarties šalys sprendžia dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo tinkamumo. Šiuo atveju byloje ir nėra jokių duomenų apie kokias nors atsakovo per nuomos sutarties laikotarpį reikštas pretenzijas, kad V. S. netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai suteikė V. S. pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, naikinti tokį atsakovo sprendimą ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad apelianto reikalavimas turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Apeliantas apie numatomą galimybę suteikti pirmenybės teisę esamam nuomininkui sužinojo 2012 m. rugpjūčio 17 d., t.y. spaudoje paskelbus apie viešą konkursą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. rugsėjo 11 d., kai buvo atsakovo informuotas apie tai, kad Nuomojamų patalpų nuomos sutartis su juo nebus sudaroma (t. 1, b.l. 11-12). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas 2012 m. rugsėjo 19 d., darytina išvada, kad vieno mėnesio senaties terminas iš konkurso rezultatų atsiradusiam reikalavimui pareikšti nepraleistas.

Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 2 d.). Tretieji asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo priteisti po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 31, 35). Apeliacinį skundą atmetus bei atsižvelgiant, kad trečiųjų asmenų patirtos advokato išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), į tai, kad V. S. 300 Lt sumokėjo už E. L. (t. 3, b.l. 35), V. S. iš apelianto UAB „Pamario akmuo“ priteistina 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui V. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „Pamario akmuo“ (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.