- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-191-319/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. R. įgalioto atstovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis tėvų valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), interesams, tai yra 2014-09-06, apie 13.30 val., Nemuno saloje konflikto metu, laikydamas rankose M. R. ir neatiduodamas motinai I. R., dukrai stipriai suspaudė pilvą, dėl ko buvo atsiradę pilvo skausmai ir buvo kreiptasi į medicinos įstaigą, ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimu R. R. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas įspėjimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skundu R. R. įgaliotas atstovas E. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą atmesti kaip nepagrįstą ir R. R. išteisinti. Skunde nurodoma, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų (Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartis, 2013-10-14 Šeimos santykių instituto išvados, Kauno apylinkės teismo 2014-05-06 sprendimas (neįsiteisėjęs), kad abu – R. R. ir I. R. yra vienas kitam priešiški ir vienas su kitu konfliktuojantys asmenys, kas ir buvo skyrybų pagrindinė priežastis. Psichologų išvadose ir žodiniuose pareiškimuose yra aiškiai kalbama apie tai, kad atskirai šie du asmenys savo vaiko atžvilgiu yra nuostabūs žmonės ir problema kyla, kai jie būna kartu. Todėl skundo autorius stebisi, kad teisėja galimai šališkai priėmė sprendimą, kadangi byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad konfliktinę situaciją pradėjo jis. Nors visi teisme apklausti asmenys pripažino, kad R. R. įvykio metu laikė mergaitę ant rankų, tačiau nurodė skirtingas aplinkybes – jis pats paaiškino, kad laikė mergaitę ant rankų, ji jam buvo įsikibusi už kaklo; mergaitės motina nurodė, kad pažeidėjas mergaitę laikė per klubus, kai liudytojas A. N. suėmė R. R. už rankų, tuomet ji paėmė vaiką; liudytojas A. N. teigia, kad vaiką pažeidėjas laikė dešine ranka po kojomis, o kaire per mergaitės liemenį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės prieštarauja mergaitės motinos parodymams, kad ji visą laiką stovėjo šalia pažeidėjo ir delnais visą laiką laikė sau už šlaunų. Todėl nėra aišku, kaip tuo metu buvo laikomas vaikas ir ar tai, kaip jis buvo laikomas, galėjo sudaryti sąlygas suspausti jam pilvą. Labai svarbi aplinkybė yra ir ta, kad neaišku, ar pilvas buvo iš viso suspaustas, nes medicininis išrašas nėra įskaitomas. Apelianto nuomone, neįrodyta ar apskritai vyko verbalinis konfliktas tarp pažeidėjo ir mergaitės motinos, galėjęs pažeisti vaiko interesus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad niekas iš aplinkinių žmonių į konfliktą nesivėlė ir neskambino į policiją.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad buvo netinkamai įvertinti ir liudytojo A. N. veiksmai, kuomet jis vaiko akivaizdoje priėjo prie vaiko tėvo, užlaužė jam ranką ir sukėlė skausmą. Teismas netgi netiesiogiai pateisina tokius veiksmus, nurodydamas, kad tik panaudojęs fizinę prievartą R. R. atžvilgiu, vaikas buvo sugrąžintas motinai. Dėl tokių veiksmų R. R. ketina kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. Be to, pažeidėjas įsitikinęs, kad šis liudytojas turi asmeninių motyvų ir yra šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijama R. R. kaltė padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisinio vertinimo ir kvalifikacijos. Priešingai skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino išsamiai ir objektyviai (ATPK 284 str. 1 d.), nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, teismo išvados, kad R. R. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų pažeidėjas, nereiškia, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
ATPK 181 straipsnio nuostatos numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. yra nubaustas už tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje laikydamas mažametę dukrą ant rankų ir neatiduodamas jos motinai, dukrai stipriai suspaudė pilvą, tokiu būdu esant konfliktinei situacijai tarp jo ir vaiko motinos, panaudojo tėvų valdžią priešingai mažametės dukros interesams. Neigdamas kaltę dėl šių veiksmų atlikimo, R. R. nurodo, kad pati mergaitė buvo apsikabinusi jam kaklą ir nenorėjo eiti pas mamą, tuomet jam ranką užlaužė A. N., po ko jis įkalbėjo mergaitę grįžti pas motiną, jai pilvo nespaudė. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą I. R. ir tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo A. N. nuosekliai nurodytoms aplinkybėms, taip pat rašytinei bylos medžiagai (tarnybinio pranešimo duomenys, 2014-09-17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenys), todėl sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog teisiškai reikšmingas faktas, kad R. R. veikė priešingai vaiko interesams yra objektyviai nustatytas byloje esančių įrodymų visuma, kurios nepaneigia nuo visumos atsieti pažeidėjo parodymai. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys (Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno lopšelio–darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys), iš kurių matyti, kad mergaitė nebūna linkusi bendrauti su tėvu, su juo bendrauja šaltai, po susitikimų su tėvu kurį laiką būna įsitempusi, klausia, ar greitai ateis motina.
Skundo argumentai dėl liudytojo A. N. suinteresuotumo byloje atmestini kaip deklaratyvūs, kadangi minėtus teiginius patvirtinančių duomenų apeliaciniame skunde nėra pateikta, o vien tai, kad A. N. yra pažįstamas su I. R. nėra pagrindas daryti priešingą išvadą, ypač kai pažeidėjas taip pat yra pažįstamas su šiuo asmeniu. Skunde minimi šio liudytojo galimai neteisėti smurtiniai veiksmai R. R. atžvilgiu, dėl kurių šis ketina kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą, juridinės reikšmės R. R. veiksmų kvalifikavimui neturi ir jo administracinės atsakomybės nešalina. Byloje nukentėjusiosios įstatyminės atstovės I. R. ir liudytojo A. N. parodymais nustatyta, kad konfliktinę situaciją pradėjo būtent R. R. ir minėto liudytojo veiksmai (paėmė už rankos ir pažeidėją atitraukė) buvo atsakas į juos. Svarbu pažymėti, kad mergaitė stresinę situaciją patyrė ir jautė baimę, kuri pasireiškė klykimu, rankų tiesimu link motinos, būtent dėl savo tėvo R. R. veiksmų, kuomet jis laikė ją rankomis, neleido eiti pas motiną ir spaudė jai pilvą. Šie veiksmai visiškai atitinka tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams sudėties turinį pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį ( LVAT nutartis Nr. N575-739/2012).
Aukštesniojo teismo vertinimu, aptariamas R. R. elgesys su mažamete dukra yra netoleruotinas ir neabejotinai pažeidžiantis jos interesus, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. sausio 19 d. nutarimą R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pagrįstai R. R. paskyrė nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atitinkamai, R. R. įgalioto atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą nepakeistą ir R. R. įgalioto atstovo E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.