Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-26142-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
e2-26142-734/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20153-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26142-734/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20153-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė užsienio bendrovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. J. 1 461,38 Eur skolą, 428,11 Eur mokėjimo palūkanas, 131,52 Eur delspinigius, 42,60 proc. metines mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 461,38 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 d. nustatytos tvarkos, t. y. močiutei.

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ sudarė lizingo sutartį Nr. L05042018/0070 (toliau – Sutartį), pagal kurią Mogo suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė), o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš Mogo ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. Po Sutarties nutraukimo (2018-10-25) Transporto priemonė buvo grąžinta lizingo davėjui ir parduota už 382,50 Eur. Šia suma sumažino atsakovo skolą iki 1578,69 Eur. Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (Atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1 578,69 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime dėl Sutarties nutraukimo).

Kreditorius UAB MOGO LT reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į Atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į Atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su Ieškovu. Atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, Ieškovui nepavyko atgauti skolos taikiais būdais, buvo nuspręsta pažeistas teises ginti teisminiu keliu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo prievolę pradiniam kreditoriui ar ieškovui nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1461,38 Eur negrąžintą skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 7.1. punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjas (atsakovas) moka palūkanas nuo neišmokėto lizingo sumos per visą lizingo terminą, taip pat susitarė dėl 30,24 procento metinės palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra padengęs lizingo (išperkamosios nuomos) sumos, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 428,11 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo 2018-10-25 iki 2019-07-03, t. y. nuo ginčo sutarties nutraukimo iki ieškinio padavimo dienos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 42,60 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 1461,38 Eur, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 131,52 Eur dydžio delspinigius. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties 13.2. punkte šalys numatė, kad atsakovui praleidus sutartyje numatytus mėnesinio mokėjimo, palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0, 05 proc. per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 131,52 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 021,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 461,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 38 ct) skolą, 428,11 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 11 ct) mokėjimo palūkanas, 131,52 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 52 ct) delspinigius, 42,60 proc. metines mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 461,38 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 021,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė