Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui, Jolantai Maksimovič, Laurai Gruodienei, Renatai Novickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, teista 2003 06 06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 233 str. 1 d. trims mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis 2002 11 07 LR įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos, pažymint LR Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 ir 2 punktais, atleista nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs, kaltinama pagal LR BK 129 str. 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. nužudė savo šeimos narį.

N. V., 2011 09 12 apie 17 val., (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio gyvenamojo namo Nr.20, namelyje-autopriekaboje, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje, asmeninio konflikto metu su savo sugyventiniu V. L., tyčia sudavė jam ne mažiau trijų kartų peiliu, padarydama pjautines žaizdas dešinės plaštakos delniniame bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose, ir ne mažiau keturių kartų peiliu į krūtinės sritį, padarydama pastarajam keturis durtinius-pjautinius sužalojimus krūtinėje su krūtinės organų pažeidimu, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimus, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, nuo ko nukentėjusysis V. L. mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – savo sugyventinį V. L..

Apklausta kaltinamąja N. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad V. L. ji nenužudė, tam neturėjo jokio motyvo. Šeštadienį, prieš V. L. mirtį, tarp jų bulvių lauke, kilo konfliktas, jis šoko ant jos su akmeniu, todėl ji jam liepė grąžinti buto raktus. Tos pačios dienos vakarą jie namuose buvo kartu, nekonfliktavo, kartu buvo ir bulves su jais kasusi V. A.. Grįžus iš bulviakasio sekmadienio vakarą, V. L. nerado namuose, jis grįžo tik pirmadienį. Ji jo klausė kur jis nakvojo, į ką pastarasis paaiškino, kad bus problemų, padegs jo „karavaną“, kadangi jis kažkam skolingas. Po to pokalbio jis nuėjo prie lovos, kurioje gulėjo V. A. ir paėmęs iš jos rūbų pinigus, išėjo iš namų. Vėliau ji (N. V.) pati pastebėjo, kad nėra jos cigarečių ir nuėjo į „karavaną“ (namelį, kuris buvo jos daugiabučio namo kieme ir kur jis kartais nakvodavo) atsiimti jai priklausančias cigaretes. Priėjus prie „karavano“, pamatė praviras duris, pasibeldė, niekas neatsakė, todėl užėjo į vidų, kur pamatė V. L. gulintį ant lovos, jo ranka buvo nukritusi, iš jos lašėjo kraujas. Ji bandė pastarąjį kalbinti, tačiau jis nieko nesakė. Priėjus prie jo arčiau, pamatė, kad jis kraujuotas. Ji pagalvojo, kad V. pats susižalojo. Prisilietusi prie jo pajuto, kad jis dar kvėpuoja. Tada bandė jam daryti dirbtinį kvėpavimą, jo lūpos buvo šaltos. Po to, nubėgo į namus paimti telefoną, kad paskambinti į greitąją medicininę pagalbą. Ji neatsimena ką tuo metu grįžusi pasakė namuose buvusiai V. A., lyg tai, kad V. miręs. V. A. ji nežadino. Grįžusi į „karavaną“ buvo labai sukrėsta, todėl neprisimena kas vyko toliau. Paskambinusi į greitąją pasakė, kad V. pats susižalojo. Be to, kaltinamoji parodė, kad ji savo bute V. L. išnuomavo kambarį ir priėmė jį gyventi, kai pastarojo sesuo jį išvarė iš namų. Jiems gyvenant viename bute, jie dažnai bardavosi. Tuo laikotarpiu kai V. gyveno pas ją, jis su savo seserimi nebendravo, ji tik nupirko jam namuką ant ratų, vadinamą „karavaną“, kurį pastatė prie daugiabučio namo, kuriame ji gyveno.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 4 d.). 2011 09 13 dieną apklausta įtariamąja N. V. parodė, kad 2011-09-12, po pietų, tikslaus laiko ji pasakyti negali, pas ją į butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos sugyventinis V. L.. V. L. iš sekmadienio į pirmadienį namuose nenakvojo, kur jis buvo ji nežino, nes pastarasis jai nieko nepasakojo, o tik atsakė, kad čia ne jos reikalas, koks jai skirtumas kur jis buvo. Tą dieną pas ją namuose buvo jos draugė V. A., kuri jau apie penkias dienas gyveno pas ją. 2011-09-10 d., tuo metu kai jie kasė bulves (duomenys neskelbtini) kaime, lauke tarp jos ir V. L. buvo kilęs žodinis konfliktas. Vakare jie sugrįžo namo, V. L. nakvojo kartu. 2011-09-12 po pietų, atėjęs namo V. L., paėmė bute buvusį degtinės butelį ir vienas pradėjo gerti. Iš V. L. elgesio ji suprato, kad jis nervingas, dirglus, pasiteiravus pastarojo kodėl jis be savo striukės, pastarasis atsakė, kad koks jai skirtumas. Tuo metu atsikėlė V. A. ir ji kartu su ja išgėrė alaus. V. L. jai pasakė, kad eis nakvoti į „karavaną“, nes jį gali sudeginti ir tai turi padaryti jo „padelnikai“.“ Tai pat V. L. pasakė jai, “ kad jeigu ateis, tai bent vieną pagaus ir kaip kiaulę papjaus“. Pastaruoju metu V. L. pastoviai turėjo su savim kelis peilius, nes jis kažko bijojo. Ji su V. A. liko kambaryje, o V. L. prieš išeinant iš V. A. kelnių, gulėjusių ant lovos, paėmė 20 litų. Po to, ji pastebėjo, kad dingo jos cigaretės ir ji pagalvojo, kad jas galėjo paimti V., todėl ji nuėjo prie „karavano“. Ji pabeldė į „karavano“ sieną bei pasakė atidaryk durys, o kai priėjo prie durų tai pamatė, kad jos praviros. Užėjus į „karavano“ vidų, pamatė ant lovos gulintį V. L. visą kruviną. Iškarto ji pagalvojo, kad pastarasis su kažkuo susimušė, o priėjusi arčiau pradėjo šaukti jį vardu, tačiau jis neatsiliepė. Ji V. L. pakėlė galvą, tačiau jo lūpos buvo mėlynos ir ji suprato, kad jis miręs, todėl pradėjo garsiai šaukti. Ji neturėjo savo telefono, todėl nubėgo į butą, o paėmusi telefoną paskambino į policiją ir iškvietė greitąją pagalbą. Ji būdama bute kažką pasakė V. A. ir liepė eiti prie „karavano“. Po to jos dviese nuėjo į minėtą „karavaną“. V. A. taip pat bandė gaivinti V. L., tačiau jis buvo negyvas. Tą dieną ji prie „karavano“ nematė jokių pašalinių asmenų. Kaip buvo sužalotas V. L. ji nežino, ji jo nenužudė. N. V. patikslino, kad tuo metu, kai ji buvo „karavane“ ir bandė gaivinti V. L., tai jo lūpos mėlynavo bei akys užkrisdavo į viršų, ji suprato, kad jis miršta, bet nebuvo įsitikinusi, kad jis miręs. Prieš dvi savaitės pas V. L. namelyje-autopriekaboje ji matė ten esančioje spintelėje peilį su apvyniota rankena, kurį jis naudojo maisto pjaustymui, tą dieną jie pjaustė dešrą. Kai ji rado papjautą V. L., minėto peilio nematė“ (1 t. b. l.40-42). Teisme kaltinamoji iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad pamačiusi „karavane“ gulintį V. L. pagalvojo, kad jį kažkas sumušė, o kai pamatė ant jo kūno daug kraujo ir bandė jį gaivinti, pagalvojo, kad jis susižalojo pats. Krūtinėje buvo durtinė žaizda kairėje pusėje. Išeidamas iš jos buto, V. sakė, kad kažkas planuoja sudeginti „karavaną“ ir nusprendė miegoti jame, dar pasakė jeigu kas bandys sudeginti papjaus jį kaip paršą. V. nebuvo jos sugyventinis, jis buvo tik jos nuomininkas. Jis pradžioje už nuomą mokėjo pinigus, gyveno atskirame kambaryje, tačiau jis pats kitiems ją pristatydavo kaip sugyventinę, nors realiai jie ir nebuvo kartu. Ji pati jo niekada nevadino sugyventiniu. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jį pavadino sugyventiniu, kadangi jis gyveno jos bute, o „sugyventinio“ žodžio prasmės ji tuo metu nesuprato. V. jos bute gyveno apie metus laiko, sumokėjo už keturių mėnesių nuomą, vėliau nuomos nemokėjo, ji bandė jį išvaryti, tačiau jis grįždavo, lauždavosi į butą. V. jai neteikdavo jokios materialinės pagalbos, jie neturi nei bendrų vaikų, nei turto. Ji supranta, jog sugyventiniai yra tada, kai yra sugyventas bendras turtas, turi bendrą vaiką ir panašiai. Ji pati yra sprendusi su V. seserimi turtinius reikalus, kadangi ji nenorėjo, kad jis gyventų jos bute. Apie tai, kad įvykio dieną į jos butą buvo atėjusios J. R. ir O. F., ji nesakė pirmosios apklausos metu, kadangi dėl šių aplinkybių jai nebuvo užduoti klausimai. Tuo metu kai jos atėjo, V. L. buvo namuose, jos girdėjo kaip V. A. kalbėjo apie pinigų dingimą. „Karavane“ radusį V. L., nelietė jo rankų, kojų. Jai paėmus bute telefoną ir grįžus atgal į ‚karavaną“, netrukus ten atėjo ir V. A., kuri puolė prie V.. Įvykio dieną ji pati su V. nesimušė, tik barėsi dėl jo paimtų 20 litų. „Padėlnikais“ jis vadindavo K., O., tačiau ji nežino ar V. su jais turėjo kokių nors reikalų.

Teisme taip pat buvo perskaityti N. V. vėliau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 4 d.). 2011 10 17 papildomos apklausos metu N. V. patvirtino 2011 09 13 dieną duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad ji įtaria, kad V. L. galėjo nužudyti vyrai, kuriuos prieš išeidamas jis pavadino „padelnikai“. Prieš du mėnesius V. L. jai sakė, kad jis bijo K., Š., O., A., O., kurių tikslių vardų ir pavardžių nežino. Ar V. L. bendravo su jais ji tiksliai nežino, bet jis apie juos kalbėjo, nes neva jis kažkam iš jų skolingas, kiek ir už ką ji nežino. 2011 09 12 dieną, kai rado mirštantį V. L., ji vilkėjo džinsines kelnes mėlynos spalvos, juodos spalvos marškinius su ilgom rankovėm, o būdama „karavane“ ji užsidėjo V. sportinį džemperį – mėlynos spalvos, nes jai buvo šalta“. Į įvykio dieną ji pati telefonu iškvietė greitąją pagalbą, tačiau kokią nurodė kvietimo priežastį neatsimena, nes buvo šoke (t. 1, b. l. 44-45).

2012 02 09 apklausos metu N. V. davė iš esmės analogiškus parodymus bei papildomai parodė, kad radusi V. L. „karavane“ ji pasilenkė prie jo ir savo rankomis pasuko galvą nuo pagalvės ir pradėjo ji gaivinti - atliko kvėpavimą burną į burną, kiek tai truko laiko ji neatsimena. V. krūtinės ji nelietė ir nespaudė. Ji pajuto, kad V. lūpos šąla, o kai atsitraukė, tai pastebėjo, kad jos mėlynuoja ir tuo metu V. akys atsimerkė ir užkrito į viršų. Ji suprato, kad V. praranda sąmonę arba miršta. Ji pradėjo šaukti, kvietė pagalbą, tačiau niekas neatsiliepė. V. iš vis nereagavo į ją, neatliko jokių judesių, nekalbėjo. Vėliau, ji apsivilko ten buvusį sportinį džemperį, su kuriuo tą rytą V. grįžo namo, tačiau jis pastarajam tikrai nepriklausė ( t.1, b. l. 52-53).

2012 03 27 papildomos įtariamosios apklausos metu N. V. parodė, kad visiškai sutinka su ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios apklausos metu duotais parodymais. Be to, parodė, kad pagal pavardę ir vardą negali atsakyti ar pažįstą J. R. ir O. F., negali pasakyti ar bendravo su jomis 2011 09 12 dieną. Ji nežino iš kur ant V. L. kairės rankos piršto galėjo atsirasti jos plaukai, kadangi jo rankos nelietė. V. L. konfliktavo su vaikinu vardu O., jo pavardės ji nežino, dėl to buvo pradėtas tyrimas. Šis konfliktas buvo 2011 metais, tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau jis vyko jos bute. Jos akivaizdoje O. susimušė su V. L., o jai ginant juos ji buvo sužalota peiliu, t.y. V. L. sužalojo peiliu jos dešinę ranką, perdūrė kiaurai. Po to jai einant su V. L. (duomenys neskelbtini), jos akivaizdoje V. L. užpuolė O. su trim jaunais vyrais, kuriu ji nepažįsta. V. L. mušė tie nepažįstami vyrai medinėmis lazdomis. Po šio įvykio V. L. kreipėsi į polikliniką kur jam konstatavo du lūžius dešinėje kojoje, galvos sumušimą ir šonkaulių lūžius. V. L. gydėsi namuose, ar dėl šio sumušimo jis kreipėsi į policiją, ji nežino. Kada tai viskas vyko ji pasakyti negali. Prašo patikrinti ar nebuvo O. kerštas dėl konflikto su V. L. (t.1, b. l.64-66). Teismo posėdyje kaltinamoji N. V. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai ji paskambinusi greitajai pagalbai ėjo atgal į „karavaną“, V. A. ėjo iš paskos. Atstumas tarp jos ir A. buvo apie 4-6 metrus. Prieš tai atėjusi į butą, A. ji nežadino, kadangi ji tuo metu nemiegojo, o sėdėjo lovoje. Ji nežino, kodėl V. A. teigia, jog „karavane“ ji sakė „ atleisk V., kad taip atsitiko“. Vagonėlyje tokių žodžių ji nesakė. Iš „karavano“ A. niekur nebuvo išėjusi, ji tikrai jai nesakė eiti pirkti alaus. Laukdamos greitosios pagalbos, jos namelyje alkoholio negėrė. Daiktų atpažinimo metu jai parodyti peiliai nepriklauso, jais ji savo namuose nesinaudojo. Ji nesutinka su V. A. žodžiais, kad neva ji sakiusi, kad jos (N. V.) akivaizdoje V. save papjovė. Niekada niekam ji neprisistatydavo kaip V. žmona.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji N. V. neigia įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji L. N. parodė, kad nužudytasis V. L. yra jos brolis, su kuriuo kaltinamoji N. V. gyveno kartu, jos bute, (duomenys neskelbtini), apie trejus metus. Kartais brolis užeidavo pas ją į namus, ji buvo brolį ir N. V. įspėjusi, kad girti neitų į jos namus, kadangi abu girti būdavo labai agresyvūs. N. su jos broliu nuolat girtaudavo, kai kuris nors užsidirbdavo pinigų, tai pirmiausia pirkdavo alkoholį. Jie dirbdavo atsitiktinius darbus. Ji pati keletą kartų buvo užėjusi pas N. ir jos brolį (V. L.) į namus, kadangi turėjo reikalų dėl palikimo sutvarkymo. V. L. priklausė dalis namo. Ji pastarajam sakė, kad gali eiti ten gyventi, tačiau su sąlyga – be N., ir kad pats nustotų girtauti. Jam tokios sąlygos netiko, po to, N. pradėjo reikalauti iš jos pinigų. Ji sunaikino ir V. pasą, kad jis neitų pas notarą pasirašyti dokumentų. Tarp jos ir brolio santykiai buvo geri, tačiau su N. V. – ne. Brolis jos paprašė nupirkti namuką ant ratų, kurį ji jam ir nupirko ir, brolio prašymu, pastatė jį prie N. V. namų, (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma, kad brolis su N. V. gyveno kartu jos bute, tačiau kai jie susipykdavo, jis išeidavo į tą namuką. Girti jie abu būdavo agresyvūs, ne kartą vienas kitą buvo sužaloję peiliu. Apie brolio mirtį jai telefonu pranešė kažkas iš N. V. kaimynų, pasakė, kad V. užmušė. Po to, jai nuvažiavus į vietą, kaimynai pasakojo, kad V. nebuvo girtas, jis su N. susikivirčijo ir nuėjo į tą vagonėlį miegoti, o ji pradėjo bėgioti pas jį ir viską laužyti, po to atėjo kažkokia draugė, atsinešusi alaus, jie tada išgėrė alaus, jie buvo trise. Po to jie nusiuntė tą draugę atnešti dar alaus ir tada tai įvyko. Sakė, kad N. bėgiojo, daužė langus. Draugės, su kuria jie tada gėrė, vardas V.. Ji brolį palaidojo savo lėšomis, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dokumentus, kuriuos turėjo turtinei žalai pagrįsti, pateikė teismui, dalies dokumentų neturi, kadangi nei duobkasiai, nei kunigas nedavė dokumento, patvirtinančio apie sumokėtus pinigus. Turtinė žala – 4 958,58 Lt. Ji gavo laidojimo pašalpą – 1040 litų, tačiau ji iš ieškiniu reikalaujamos sumos nėra atimta. Be to, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pareiškė 50 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties. Ji pati brolį užaugino, nuolat jam padėdavo, stengėsi jam padėti nepiktnaudžiauti alkoholiu. Šeimoje jie buvo likę tik dviese, tėvai ir kitas brolis – mirę. Be to, nukentėjusioji parodė, kad kai anksčiau V. buvo sužalojusi brolį, tai jis dėl sužalojimų niekur nesikreipė, nes jie taip aiškindavosi tarpusavio santykius - vieną dieną mušdavosi, o kitą dieną - bučiuodavosi. Jų šeimoje N. būdavo viršesnė.

Liudytoja J. Č. parodė, kad su N. V. yra draugės, dažnai susitikdavo. Jai yra žinoma, kad paskutiniu metu N. gyveno kartu su V. L.. Ji dažnai būdavo pas juos svečiuose. Kol jie būdavo blaivūs jų santykiai būdavo geri, kai išgerdavo pykdavosi. Tarp jų vykdavo ne tik žodiniai konfliktai. Jai apie V. L. mirtį papasakojo N. V. brolis, kuris pasakė, kad V. L. papjovė peiliu. Laidotuvėse ji kalbėjo su V. L. seserimi, kuriai ji pasakojo, kad N. ir V. pykosi. N. iš pykčio yra sakiusi, kad papjaus V.. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 4 d.), kur liudytoja parodė, kad ji gerai pažįstą N. V., su kuria pradėjo bendrauti prieš keturis metus. Tuo metu N. V. jau gyveno kartu su V. L., kuri ji pažinojo irgi. Per paskutinius metus N. ir V. santykiai pablogėjo, nes jie dažnai pykosi, o kai būdavo neblaivūs, tarp jų kildavo žodiniai konfliktai. 2011-09-12 d. apie 8 val., prieš einant į darbą, ji paskambino N. V.. Jų pokalbis buvo trumpas, N. jai pasakė, kad sekmadienį kasant bulves, jos dukra V. Č. kasė kartu, ir ją ten skriaudė, o jį ją užstojo. Taip pat N. kvietė užeiti į svečius, tačiau ji atsakė, kad jai reikia į darbą. Ji tą dieną nematė N. V. ir V. L.. Tik kitą dieną iš N. brolio J. B. ji sužinojo, kad V. L. negyvas, o N. pristatyta į policiją. Ji buvo V. L. laidotuvėse ir bendravo su jo sesesrimi N.. Ji pasakojo pastarajai, kad jos akivaizdoje ne vieną kartą N. V. reikalavo, kad V. L. parduotų savo „karavaną“, taip jie vadino savo namelį – autopriekabą, kurį V. nupirko sesuo. N. sakė, kad jai reikalingi pinigai. V. L. visada teigė, kad tai jo namelis ir jis neketina jo parduoti ir jis ten gyvens. Taip pat N. žodžiu grasino V., kad jeigu pastarasis neparduos „karavano“, tai ji sudegins „karavaną“, kaip sudegino jo pasą. Kada ji girdėjo tą pokalbį tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Prieš įsidarbinant ji dažnai būdavo svečiuose pas N. V. ir kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. N. ir V. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, niekur nedirbo. Dažniausiai jie bardavosi, kai būdavo neblaivūs. Taip pat jie vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, vieną kartą ji bandė užstoti N., tačiau V. buvo labai agresyvus, net sukandžiojo jai rankas, tačiau ji neturėjo jam jokių pretenzijų dėl šio fakto ir į policiją nesikreipė (t.1, b. l.180-181). Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja A. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitojoje medicinos pagalboje. Įvykio dieną (datos neprisimena) buvo iškvietimas pas N., kurią žino, kaip dažnai skambinančią pacientę. Dispečerė nurodė, kad ten yra nužudymas ar savižudybė ir pagalbą kviečia N.. Atvažiavus į įvykio vietą, juos pasitiko N. V., kuri buvo streso būklėje ir labai verkė. Ji įėjusi į vagonėlį, pamatė ant lovos gulintį žmogų, tiks su apatinėmis kelnaitėmis. Išorinių pažeidimų nesimatė, niekur nebuvo ir kraujo. Apžiūrėjus tą žmogų, ji pasakė vairuotojui kviesti policiją, nes jis jau buvo miręs. Širdies plote ir dešinėje pusėje buvo nedidelės, gilios, nekraujuojančios, pjautinės-durtinės žaizdos. Teisme perskaityti liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuri ji parodė, kad 2011-09-12 nuo 8.00 val. ryto iki 2011-09-13 d. 08.00 val. ji dirbo felčere greitosios pagalbos skyriuje. 2011-09-12 apie 17.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) pas G. P.. Ji kartu su vairuotoju V. N. nuvyko į minėtą iškvietimą. Tuo metu kai ji suteikinėjo pagalbą minėtai pacientei, iš dispečerės T. O. buvo gautas skubus telefoninis pranešimas apie tai, kad vyras susižalojo peiliu, todėl skubiai reikėjo vykti į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Po suteiktos medicininės pagalbos pacientei jie iškarto nuvyko į minėtą skubų iškvietimą. Į iškvietimą jie atvyko 19.05 val., kur prie namelio-autopriekabos ji pamatė N. V., kuri verkdama pasakė, kad nukentėjusysis namelyje-autopriekaboje. Pacientas buvo rastas gulintis ant lovos aukštielninka, vilkėjo tik trumpikėmis. Iš kairės pusės (IV-V) šonkaulių lygyje buvo matoma durtinė žaizda, o iš dešinės pusės, pilvo srityje, buvo matomos pjautinės durtinės žaizdos. Nukentėjusiojo oda buvo išblyškusi su marmuriniu atspalviu, nebuvo vyzdžių reakcijos į šviesą, todėl ji konstatavo jo mirtį pagal visus požymius. Į įvykio vietą jau buvo iškviesta policija, kurie atvyko netrukus. Taip pat dėl šio iškvietimo ji užpildė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę. Taip pat ji parodė, kad iš ryto ji buvo pas N. V. bute, nes pastaroji kvietė greitąją pagalbą. N. V. diagnozuotas obstrukcinis bronchitas ir pastaroji dažnai kviesdavo greitąją pagalbą. Būdama pas ją bute, ji prasilenkė su vyru, kaip vėliau sužinojo, tai buvo V. L., kurio lavoną aptiko vakare su durtinėmis žaizdomis. Jos akivaizdoje jie nekonfliktavo. Ji šiuo metu neatsimena ką vilkėjo tas vyras iš ryto (t.1, b. l.189-190). Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad nuvykus į įvykio vietą, N. V. buvo kartu su kita moterimi. N. V. nesakė, kas V. gali būti nužudytas.

Liudytojas V. N. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju. Datos neatsimena, kai apie 19 valandą buvo gautas iškvietimas į greitąją medicininę pagalbą, kad reikalinga pagalba kraujuojančiam vyrui. Jie suprato, kad sužeistas vyras yra nurodytu adresu bute, tačiau N. V. su drauge pakvietė į autpriekabą, kuri buvo šalia namo. N. V. pasakė, kad nužudė jos draugą. Patalpos viduje, ant lovos gulėjo vyras, kurį felčerė apžiūrėjo. Buvo iškviesta policija. Jis pažįsta N. V., kadangi ji greitąją medicininę pagalbą kviečia beveik kiekvieną dieną. Jis tiksliai neprisimena, bet, atrodo, kad N. V. pasakė, kad nužudė vyrą. Teisme buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad galimai 2011-09-12 dieną nuo 08.00 iki 20.00 val. jis dirbo greitosios pagalbos skyriuje vairuotoju. 2011-09-12 apie 17.30 val. buvo gautas iškvietimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kad reikalinga medicininė pagalba. Jis kartu su felčere A. S. išvyko į minėtą iškvietimą. Po to buvo gautas telefoninis pranešimas iš dispečerės, kad vyras sužalojo save peiliu. Pats jis to pokalbio negirdėjo, bet jam tai pasakė A. S.. Suteikus medicininę pagalbą pacientei (duomenys neskelbtini) kaime, iškarto išvyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Jis kartu su felčere atvykęs minėtu adresu, nuskubėjo į butą, tačiau kažkokia moteriškė nedidelio ūgio, trumpais juodais plaukais, parodė jiems eiti į prie daugiabučio gyvenamojo namo stovintį namelį-autopriekabą. Jis kartu su felčere A. S. įėjo į namelio-autopriekabos vidų, ten buvo moteriškė, kaip vėliau jis sužinojo, tai N. V., kuri jų akivaizdoje apkabino vyriškį, gulintį ant lovos. Jis tik atkreipė dėmesį, kad vyriškis buvo kruvinas krūtinės srityje ir vilkėjo tik trumpikes. N. V. verkė, todėl jie paprašė išeiti iš namelio, kad felčerė galėtų apžiūrėti nukentėjusįjį. Po to felčerė jam pasakė, kad vyriškis yra jau negyvas. Jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Tuo metu kai jie laukė atvykstančios policijos N. V. gėrė alų, kuris buvo namelyje-autopriekaboje. N. V. neverkė, kažkiek nusiramino, o jis jos pasiteiravo kas čia atsitiko, į ką ji atsakė, kad tą vyriškį nužudė, kad jam kažkas atkeršijo, tačiau jos kalba buvo nerišli, nes ji buvo išgėrusi. Taip pat N. V. minėjo, kad ji buvo savo bute su drauge V. A.. Jis minėtas moteriškes pažįsta iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojas. N. V. labai dažnai kviesdavo greitąją pagalbą, net po du kartus į dieną. Kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas minėtas vyriškis jis nežino, o kai atvyko policijos pareigūnai, jie išvažiavo (t.1,b.l.191-192). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad iš felčerės ir dispečerinės gavo informaciją, kad žmogus pats save sužalojo, o vietoje N. V. nurodė, kad vyrą kažkas nužudė. Vagonėlyje peilio jis nematė.

Liudytoja J. R. parodė, kad su N. V. susipažino praėjusiais metais kai kartu kasė bulves pas V. Š.. Po to, vieną kartą buvo užėjusi su savo seserimi pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo buvo N., V. ir V., kurie buvo išgėrę. N. nusiuntė V. nupirkti alaus ir cigarečių, davė jam 20 Lt. Kai jis grižo, N. pradėjo kabinėtis prie V., priekaištauti, kad V. dingo 20 Lt ir reikalavo jo, tuos pinigus gražinti arba juos surasti. Vėliau N. iškvietė greitąją, nes pradėjo dusti. Kai atvažiavo greitoji pagalba, ji su seserimi bei V. ir V. pasislėpė kitame kambaryje. Greitajai pagalbai išvažiavus, ji sus seserimi išėjo. Tuo metu, kai jos buvo pas N. ir V. namuose, V. atnešė užkandos ant stalo, kur buvo padėtas ir peilis. Peilis buvo juoda rankena, su 3 ar 4 kniedėmis. Ji pati peilio nebuvo palietusi. Joms išeinant, N. su V. konfliktavo dėl 20 litų, ji prie jo kabinėjosi. Tuo metu buvo apie 13 valanda.V. buvo blaivus, o N. ir V. buvo labai girtos.

Liudytoja O. S. (F.) parodė, kad su savo seserimi J. R. vieną kartą buvo užėjusi pas N. į namus, kur buvo N., V. ir V., kurių pavardžių nežino. Visus pamatė pirmą kartą, nieko iki tos dienos nepažinojo. Ten bebūnant, N. davė V. 20 litų ir paprašė, kad jis nueitų nupirkti alaus ir cigarečių. Po to,jie visi kartu išgėrė. N. pasidarė bloga. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Iki greitosios pagalbos V. buvo atnešęs užkandžius ir peilį, kurio rankena buvo medinė su dviem metalinėmis kniedėmis. Kol jis buvo išėjęs, N. pasakojo, kad V. papjovė buvusią žmoną ir dabar nuolat griebiasi peilio. Todėl jai (O. S.) pasidarė baisu ir netrukus jos su seserimi išėjo. Tą dieną, V. buvo labai girta, o V. mažai išgėręs, ramus. N. reikalavo V. grąžinti 20 litų. Tarp jų buvo konfliktinė situacija. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikti atpažinti trys peiliai, iš kurių vienas buvo su kniedėmis.

Liudytojas O. P. parodė, kad su N. ir V. susipažino 2010 metų sausio 10 dieną, kai jo pažįstami jį nusivedė pas pastaruosius į svečius. Tą vakarą įvyko konfliktas tarp N. ir V., o jis bandė juos išskirti, po ko V. L. užpuolė jį peiliais, sužalojo akį, buvo iškviesta greitoji ir policija. Buvo vienas smūgis į pilvą ir į akį ir du - į nugarą. Po šio įvykio V. ir N. prašė nerašyti pareiškimo policijai, tačiau jo net neatsiprašė. Po to įvykio su jais nebendrauja, prašė tik atlyginti žalą, tačiau jie atsisakė. Teisme buvo perskaityti liudytojo O. P. ikiteisiminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį su draugais, kurių nei vardų, nei pavardžių jau neatsimena, buvo užėjęs į vieną butą, esanti (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten vyko išgertuvės, po ko buvo šokiai. Kaip jis vėliau sužinojo to buto gyventojai buvo N. V. ir V. L.. Vykusių šokių metu N. ir V. tarpusavyje susistumdė ir susipyko, V. nuėjo į kitą kambarį. Po kiek laiko prie jo, stovinčio šalia balkono, pribėgo V., kuris rankose laikė du peilius ir vienu peiliu sužalojo jam akį ir du kartus sudavė peiliu į nugarą, ir vieną kartą į pilvą, pribėgusi N. puolė ginti ji nuo sugyventinio. Tuo metu, kai jis gydėsi ligoninėje dėl patirtų sužalojimų, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino N., kuri prašė nerašyti pareiškimo į policiją. Kai jis pareikalavo atlyginti jam padarytą 2000 litų materialinę žalą dėl gydymo išlaidų, tai N. atsakė, kad jie jokios žalos neatlygins. Po kiek laiko jis sužinojo kad, tai asociali šeima ir nieko daugiau iš jų nereikalavo. Nebendravo su V. L. ir N. V.. 2011m. rugsėjo mėnesį jis iš pažįstamų sužinojo, kad buvo rastas nužudytas V. L.. Jis V. L. niekada negrasino (t.2, b. l. 3-4). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. T. parodė, kad N. V. pažįsta apie dvejus metus. Jis bendravo ne tik su ja, bet ir su V. L.. N. V. gyveno kartu su V. L. apie 2-3 metus, pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis tik iš žmonių kalbų žino, kad V. buvo nudurtas, buvo kalbama, kad N. peiliu V. įdūrė. V. L. ir N. V. dažnai kartu gerdavo ir bardavosi, tarpusavyje mušdavosi. Konfliktuodavo, nes N. dažnai pykdavo ant V. L., kad šis niekur nedirba, neparneša namo pinigų. Jam yra žinoma, kad vagonėlis stovėjo prie N. V. namų. Sesuo jo nenorėjo laikyti pas save tai, jam nupirko vagonėlį, kurį laikė prie N. V. namų, nes jie kartu gyveno. Teisme taip pat buvo perskaityti liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad V. L. buvo jo draugas. Jis šiuo metu tiksliai pasakyti negali, bet kažkur apie du metus jis bendravo su V. L. ir jos sugyventine N. V.. V. L. gyveno pas N. V. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur jis dažnai lankėsi kaip svečias. Paskutinį kartą jis buvo pas juos 2011-09-10 d. ryte, kiek žino jie ruošiesi kasti bulves (duomenys neskelbtini) kaime. Pas N. V. svečiuose buvo dar V. A.. Jis kartu su N. išgėrė alaus bei nuėjo namo. Tą dieną N. V. nesibarė su V. L.. Apie tai, kad 2011-09-12 d. vakare mirė V. L. jis sužinojo būdamas pas J. Č. namuose, tuo metu kai ten buvo atėjęs N. V. brolis J. B.. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis mirė V. L. jis nežino. Jis tik gali patvirtinti, kad tarp N. V. ir V. L. kildavo dažni konfliktai, nes N. priekaištavo pastarajam, kad jis neduoda jai pinigų, niekur nedirba, išvarydavo V. L. iš namų, tačiau po to vėl įleisdavo. Žino, kad V. L. nakvodavo savo namelyje – autopriekaboje (t.1, b. l.183). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja B. R. parodė, kad N. V. ir V. L. pažįsta tik iš matymo, kadangi jie dažnai ateidavo į kioską, kuriame ji dirba pardavėja. V. L. buvo išgeriantis žmogus, bet neagresyvus. Ar 2011 m. rugsėjo 12 dieną V. L. buvo atėjęs į kioską, neatsimena. Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad ji dirba pardavėja prekybos kioske, priklausančiame L. G.. 2011-09-12 ji dirbo nuo 07.0 val. iki 21.00 val. Kioskas, kuriame ji dirba, yra adresu (duomenys neskelbtini). 2011-09-12 dienos metu į minėtą prekybos kioską tris kartus buvo atėjęs jai iš matymo pažįstamas vyriškis V. L.. Pirmą kartą V. L. buvo ryte apie 09.00 val. ir pirko alų 8-ių laipsnių stiprumo, „Svečio“, dviejų litrų talpos vieną butelį ir vieną pakelį cigarečių. Antrą kartą V. L. atėjo kažkur praėjus 1-1,5 val., kiek ji atsimena jis pirko analogiškas prekes, t.y. vieną butelį alaus ir cigarečių pakelį. Trečią kartą V. L. buvo atėjęs jau apie pietus, tačiau tikslaus laiko ji pasakyti negali, tačiau tą kartą V. L. pirko tik alų „Svečio“ 8-ių laipsnių stiprumo, vieną butelį. Ji su V. L. nebendravo, o tik padavė prekės ir paėmė pinigus už minėtas prekes. Ji atkreipė dėmesį, kad V. L. buvo ramus, išgėręs, bet ne girtas, kuo vilkėjo V. L. tą dieną ji tiksliai neatsimena, bet jo rūbai buvo šviesūs arba ryškūs. Tą patį vakarą iš pirkėjų ji sužinojo, kad V. L. buvo nužudytas „karavane“, tačiau kaip jis žuvo, nežino (t., b. l.182).Teisme liudytoja B. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja J. J. parodė, kad N. V. pažįstu iš matymo. Ji yra jos kaimynė. Jai yra žinoma, kad ji gyveno su vyriškiu, kurio vardo ji nežino. Jie abu kartu dažnai gerdavo ir konfliktuodavo. Teisiogiai su jais nebendraudavo, tačiau apie jų piktnaudžiavimą alkoholiu ir konfliktus žino iš aplinkinių kalbų. Dėl 2011 metų rugsėjo mėnesio įvykio, liudytoja parodė, kad tą dieną matė prie vagonėlio, kuris stovėjo prie daugiabučio namo, kuriame ji gyveno, verkiančią N. V., kuri buvo neblaivi. Tuo metu ji (J. J.) buvo darže, kuris yra apie 10 metrų atstumu nuo vagonėlio. Ji į daržą atėjo apie 9.30 val, o eidama namo apie 14.30 ir matė ten stovinčią N.. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių neatsimena. Teisme buvo perskaityti liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad ji pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jos daržas yra lauke, priešais daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2011-09-12 d. apie 10.30 val. ji viena nuėjo į minėtą daržą ir kasė bulves. Apie pietus buvo nuėjusi namo papietauti, o po to vėl sugrįžo į daržą ir toliau kasė bulves. Kažkur apie 100 metrų atstumų nuo jos daržo priešais daugiabutį namą Nr. 20 stovėjo namelis-autopriekaba, tačiau kasdama bulves ji neatkreipė dėmesio ir nematė jokių įeinančių ar išeinančių žmonių iš minėto namelio. Apie 17.00 val., baigus kasti bulves, ji ėjo iš daržo takeliu, kuris yra apie 10-20 metrų atstumų nuo namelio-autopriekabos bei matė, kaip netoli namelio autopriekabos stovėjo moteriškė šviesiais plaukais, kuria ji pažįsta iš matymo, tačiau nežino nei jos vardo, nei pavardės, tik žino, kad ji piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Minėta moteriškė tiesiog stovėjo truputi susikūprinusi, o ji atkreipė į ją dėmesį, nes aplinkui nebuvo daugiau jokių žmonių. Prieš tai, būdama savo darže, ji negirdėjo jokių barnių, rėksmų. Ką vilkėjo šį moteriškė ji neatkreipė dėmesio ir šiuo metu negali atsakyti į šį klausimą. Vakare, būdama namuose, ji sužinojo, kad tą vakarą namelyje-autopriekaboje buvo nužudytas V. L., (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas. Ji pažinojo pastarąjį iš matymo, tačiau su juo nebendravo. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas V. L. ji nežino ir nieko negali daugiau paaiškinti (t.1, b. l.175-176). Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad laiką, kai ji matė N. V., ji geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Ji yra ne kartą mačiusi, kad į vagonėlį eidavo vyriškis, su kurio N. kartu gyveno. Atstumas nuo daržo iki vagonėlio buvo apie 50 metrų. Kai ji eidama iš daržo pamatė verkiančią N., atstumas tarp jų buvo apie 15-20 metrų. Vagonėlio durys buvo atidarytos, išmėtytų daiktų ji nematė, triukšmo negirdėjo. Be to, liudytoja teismo posėdyje patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino N. V. (t.1,b.l.177-179).

Liudytoja V. A. parodė, kad ji pažįsta N. V. kaip V. L. sugyventinę, su kuria ją supažindino V. L.. V. L. gyveno pas N. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji pas juos dažnai lankydavosi, kartu gerdavo alkoholinius gėrimus. N. ir V. L. santykiai buvo konfliktiški, dažnai pykdavosi. Pykčių priežastys buvo įvairios, kai išgerdavo agresyvūs buvo tiek N., tiek V.. Tris dienas pries V. mirtį, ji nakvodavo pas N. V., kadangi kartu kasė bulves (duomenys neskelbtini) kaime. Jie užsidirbdavo pinigų ir vakarais gerdavo alų. Ji prisimena, kad pirmadienio ryte jie N. namuose gėrė degtinę. V. ėjo dar degtinės pirkti ir jos prašymu – alaus. Ji jam davė alui 20 litų. Jie tryse gėrė visą pirmadienio dieną. Ji pati buvo labia girta, išgerdavo, pamiegodavo ir vėl gerdavo. Kažkuriuo metu (laiko neatsimena) ją žadino N., klausė ar ji davė V. pinigų degtinei, po to sakė, kad reikia eiti V. ieškoti. Jos abi nuėjo į vagonėlį, šalia namų, kur rado gulinį V., jis buvo be rūbų, tik su trumpikėmis, jo krūtinėje buvo dvi durtinės žaizdos. Į jos klausimą kas atsitiko, N. jai paaiškino, kad jis pats save peiliu pjovė, nes ji (V. A.) nedavė jam 20 litų alui. Prieš tai, tą pačią dieną, jai miegant, N. sake, kad iš jos V. paėmė 20 litų. Vagonėlyje N. pasakė gulinčiam V. “atleisk, kad taip nutiko”. Be to, tuo metu N. dar davė jai dešimt litų ir paprašė nupirkti alaus, kurį nupirkus, į vagonėlį atvažiavo policija. Be to, liudytoja parodė, kad su N. V. į vagonėlį užėjo abi kartu. Palietusi V. galvą, ji suprato, kad jis miręs. Tada N. paklausė, kodėl ji šaltas, o pastaroji atsakė, kad jis nusižudė, o kur peilis – ji nežino. Bebūnant vagonėlyje, N. pasakė, “atsiprašau V., kad taip nutiko”. Ji prisimena, kad tuo metu, kai N. atėjo į kambarį, kuriame ji miegojo, pastaroji buvo labia susijaudijusi. Šiuo metu ji neprisimena ar sakė ikiteisminio tyrimo metu apie tai, ar N. rankos buvo kruvinos. Teisme buvo perskaityti liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 09 12 dieną apklausta liudytoja parodė, kad 2011-09-12 apie 07.00 val. ji nakvojo pas N. V., (duomenys neskelbtini). N. V. sugyventinis V. L. pasiūlė nusipirkti dar alaus. Ji jam davė 20 litų ir pastarasis atnešė du butelis dviejų litrų talpos alaus, pavadinimo neatsimena. N. V. bute jie išgėrė minėtą alų, o apie 15.00 val. ji nuėjo miegoti. Tuo metu kai jie gėrė alų tarp N. V. ir V. L. kilo žodinis kivirčas, kurio metu N. V. kelis kartus pakartojo, kad nužudys V. L.. V. L. pasakė, kad eis miegoti ir nuėjo į vagonėlį kuris stovėjo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Praėjus apie 2-3 val., N. V. ją pažadino ir pasakė, kad V. L. negyvas guli vagonėlyje. N. V. rūbai buvo kruvini, ant jos rankų buvo irgi kraujas. Jos abi nuėjo į minėtą vagonėlį ir ji dar bandė gaivinti V. L., tačiau jis buvo negyvas. N. V. kelis kartus kartojo, kad V. L. buvo nužudytas peiliu su juoda rankena, iš kur ji tai žinojo, ji nežino ( t.1, b. l.168). Dėl šios apklausos liudytoja parodė, kad šios apklausos metu ji buvo neblaivi. N. dar išgertuvių metu sakė, kad nužudys V., bet ji to nesureikšmino, kadangi jie savo kalboje dažnai vartojo tokius žodžius. Įvykio dieną ji pati buvo nuvežta į policijos komisariatą, kur areštinėje išsiblaivė ir kitą dieną vėl buvo apklausta.

2011 09 13 apklausos metu liudytoja V. A. parodė, kad ji gerai pažįsta N. V. ir V. L., nes ji dažnai išgėrinėjo kartu su jais. Nuo penktadienio, t.y. 2011-09-11 d. ji kartu su jais kasė bulves (duomenys neskelbtini) kaime pas vyriškį, vardu A., tačiau jo pavardės ji nežino. Tuo laikotarpiu ji nakvojo pas N. V. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nes ryte reikėjo anksti keltis. Taip pat tuo laikotarpiu jie vartodavo alkoholį, o būtent alų. Už kiekvieną dieną bulvių kasimo, kiekvienas iš jų gaudavo po 40 litų. Jie turėjo grynųjų pinigų alkoholio įsigijimui. 2011-09-10 d. N. V. ir V. L. lauke kur kasė bulves susibarė, t.y. tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes V. L. nenorėjo dirbti, nes buvo išgėręs. Iš bulviakasio jie sugrįžo kartu, o vakare gėrė alų. Ji miegojo kaip visada dideliame kambaryje, o N. V. ir V. L. miegamajame. 2011-09-11 V. L. su jomis bulvių nekasė, vakare namuose kartu negėrė, nežino kur jis buvo. 2011-09-12 d., pirmadienio ryte, N. ir V. tame pačiame kambaryje, kur ji miegojo, išgėrinėjo degtinę. Išgėrę alkoholį jie dviese nuėjo miegoti į savo kambarį, miegamąjį. Kažkur apie pietus, ją pažadino V. L. ir paprašė pinigų alui. L. ji davė 30 litų, po ko V. L. parnešė alaus. Po to, gėrė visi trys, vėliau V. L. vėl jos prašė pinigų, tačiau ji nedavė. Ji buvo labai girta ir miegojo didžiajame kambaryje. Vakare ją pažadino N. V., kuri vis kartojo, kad reikia nueiti į namelį- autopriekabą pažiūrėti, nes nėra V.. Ji kartu su N. nuėjo į namelį – autopriekabą, kuris stovėjo šalia daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėjus arčiau, ji pamatė, kad minėtos autopriekabos durys atidarytos, į vidų pirmą įėjo N., o ji jai iš paskos. Įėjus į vidų, ji pamatė V. L., kuris gulėjo ant lovos vilkėdamas vien tik trumpikes, o krūtinės srityje buvo dvi durtinės pjautinės žaizdos. Ji dar bandė pažadinti V. L., rankomis prisilietė prie jo veido, tačiau jis jau buvo šaltas ir nerodė jokių gyvybės ženklų. Ji N. pasiteiravo kas įvyko, į ką pastaroji jai atsakė: „kad jos akivaizdoje V. L. pats save pjovė peiliu su juodos spalvos rankena, dėl jos 20 litų“. Ji patikslino, kad dienos metu, kai ji miegojo iš po pagalvės dingo 20 litų. Ji tik pasiteiravo pas N., kas paėmė 20 litų, o ji atsakė, kad matė kaip V. paėmė minėtus pinigus. Tačiau dėl šios situacijos jokio konflikto nekilo. Ji pasiteiravo pas N. ar ji iškvietė policiją, pastaroji jai atsakė, kad policija ir greitoji jau iškviesta. N. elgesys buvo ramus, ji tik liepė jai nusipirkti alaus ir davė jai 10 litų. N. liko namelyje-autopriekaboje, o ji nuėjo atnešti alaus. Netrukus ji vėl sugrįžo bei N. dar spėjo išgerti vieną stiklinę alaus iš minėto butelio, kai atvyko policijos pareigūnai. Pirmą su antrankiais į policiją pristatė N. V., o vėliau ir ją, nes ji buvo labai girta. Ji tiksliai pasakyti negali, bet tą dieną N. V. vilkėjo tuos pačius rūbus, su kuriais buvo pristatyta į policiją. Ji gali patvirtinti, kad apie du metus N. ir V. L. gyveno kartu. Neseniai V. sesuo nupirko jam namelį-autopriekabą, kuris stovėjo priešais daugiabutį namą, kuriame yra N. butas ir jis ten kartais nakvojo. Dažniausiai tais atvejais, kai N. išvarydavo V. iš buto. Santykiai tarp N. ir V. buvo įtempti, nes jie piktnaudžiavo alkoholiniai gėrimais, dažnai bardavosi, mušdavo vienas kitą, net jos akivaizdoje, tačiau tikslaus laiko pasakyti negali kada tai buvo ( t.1, b. l.169-171).

Liudytoja V. A. papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad apie savaitę iki 2011-09-12 dienos, kai buvo nužudytas V. L., ji gyveno pas N. V., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad N. V. ir V. L. santykiai buvo įtempti ir jos akivaizdoje N. V. ne vieną kartą grasino, kad papjaus pastarąjį. Ji nekreipė į tai dėmesio, nes N. charakteris impulsyvus, agresyvus. Būnant pas N. V. namuose, ji kartais ruošdavo valgyti ir naudojosi buitiniais peiliais. Tiksliai negali pasakyti kiek iš viso peilių buvo pas N. V. bute, tačiau nemažiau keturių ir jų rankenų kriaunos buvo juodos spalvos. Ji gali atpažinti peilius buvusius N. V. bute iki 2011-09-12 d. pagal jų formą, dydį, bei rankenas. Po to, kai namelyje-autpriekaboje jos aptiko V. L., pradžioje N. V. buvo rami, tai ji bandė dar gaivinti V. L., o N. V. tiesiog sėdėjo šalia staliuko ant lovos, priešais V. L.. Po to pradėjo verkti, dejuoti ir jai liepė eiti nupirkti alaus. Ji paliko N. namelyje-autopriekaboje, o pati nuėjo įsigyti alaus į artimiausią prekybos kioską, kai sugrįžo, tai N. tiesiog sėdėjo toje pačioje vietoje. N. V. dar išgėrė vieną puodelį jos atnešto alaus ir pasakė: „ Prasti V. čto tak slučilos“ ( atleisk V. kad taip atsitiko), tai ji pasakė rusiškai, ji pakartojo jos pasakytus žodžius pažodžiui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir N. V. išvežė į policijos komisariatą.“ Šiuo metu gerai neatsimena savo pirmosios apklausos, nes 2011-09-12 d. ji buvo išgėrusi, taip pat ji gerai neatsimena to momento, kai 2011-09-12 d. N. V. ją žadino savo bute, taip pat neatsimena ar N. V. rankos ir rūbai buvo kruvini (t.1,b.l.172). Teisme liudytoja V. A. šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino bei paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino peilį pagal juodos spalvos rankeną, kurį matė pas N. V. bute iki 2011 09 12 (t.1,b.l.173-174). Be to, liudytoja paaiškino, kad ji vagonėlyje iš N. žodžių suprato, kad V. nusižudė dėl jos 20 litų, kurie buvo dingę. Pasak pastarosios žodžių, N. matė kaip V. L., jos akivaizdoje, pjovėsi. Jos (V. A.) santykiai su V. L. buvo draugiški, jie buvo pažįstami nuo vaikystės. Jis buvo sakęs, kad N. V. yra jo žmona. Kartais sakydavo, kad N. gera moteris.

Liudytoja M. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) PK, vyresniąja tyrėja. Šioje baudžiamoje byloje jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, ji atliko sulaikytos N. V. apklausą, tačiau įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo. Apklausos metu N. V. paaiškino, kad ji su V. L. gyveno kaip sugyventiniai jai priklausančiame bute. Tarp jų dažnai kildavo konfliktai, todėl L. giminės jam nupirko auto priekabą, kuri buvo pastatyta prieš daugiabutį namą, kuriame gyveno N. V.. Pagal policijos registro duomenis matyti, kad buvo fiksuota medžiaga iš policijos dėl konfliktų, dažni iškvietimai, kur nurodoma, kad sugyventinis neįleidžia į namus, sugyventinis daužo duris, ar durys apgadintos, buvo pranešimas, kad jis pavogė iš jos pinigus, buvo išreikalauta medžiaga, iš kurios matyti, kad tyrimas buvo nutrauktas, tačiau buvo aišku, kad tai buvo jų bendri pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu nekilo abejonių, kad V. su L. yra sugyventiniai. Kaltinamoji moka lietuvių kalbą, apklausos metu vertėjo nereikėjo, protokolą rašė iš jos žodžių, dalyvaujant advokatui, įtariamoji protokolą perskaitė, pasirašė, pastabų nepareiškė. Tyrimo metu buvo atlikta ir papildoma įvykio vietos apžiūra, kai ji (M. Š.) gavo telefoninį pranešimą iš nukentėjusios L. N., kuri nurodė, kad apžiūrėjusi papildomai namelį, rado peilį. Pagal apibūdinimą, ji (M. Š.) susiejo peilį su N. V. parodymais, nes N. V. apklausos metu apibūdino peilį, kuris buvo apsuktas medžiaga. Apžiūra buvo atlikta dalyvaujant specialistui ir peilis buvo išimtas, tai buvo antras peilis. Tas peilis nebuvo pateiktas atpažinimo metu, nes pirmos apžiūros metu buvo paimtas peilis su L. krauju. Kaltinamoji atpažinimo metu pirmojo peilio neatpažino, bet buvo užsiminusi ir nurodė tokią frazę, kad „ten to peilio nebuvo“, todėl buvo kilusi mintis, kad ji (N. V.) to peilio ieškojo, tačiau į protokolą tų žodžių neįrašė, kadangi V. šių žodžių atsisakė. Protokolas buvo rašomas iš N. V. žodžių. Peilis atpažinti buvo pateiktas šioje byloje dar dviem liudytojoms, kurios buvo nustatytos pagal telefono išklotinių analizę. Liudytoja R. sus seserimi buvo V. bute rugsėjo 12 dieną, kur jų akivaizdoje buvo kilęs konfliktas tarp N. V. ir V. L.. Tą dieną pats L. užkandai pjaustyti buvo atnešęs peilį, kurį vėliau šios liudytojos atpažino kaip matytą V. bute. Be to, liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautas garso įrašas iš greitosios pagalbos, kur atlikus stenogramą nustatyta, kad N. V. kviesdama greitąją sakė, kad „jis pats nusižudė ar susipjaustė“. N. V. pirmos apklausos metu nesakė, kad V. L. save sužalojo, o tik vėliau ji tai teigė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta versija ar negalėjo V. L. sužaloti N. V. nurodyti asmenys, tačiau buvo nustatyta, kad N. V. nurodyti asmenys su V. L. nebendravo, kai kurie iš jų tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Dėl O. P. galimo dalyvavimo, nustatyta, kad tarp jo ir L. yra buvęs anksčiau konfliktas, tai vyko V. bute. Dėl peilio, apklausos metu, kaltinamoji kalbėjo, bet vėliau tų parodymų ji atsisakė, todėl protokole nėra įrašyta. Byloje yra nuotrauka tik peilių grupės, tačiau kaltinamoji peilio neatpažino, todėl nėra ir bendros jų nuotraukos. Atliekant peilių atpažinimą, peiliai buvo nufotografuoti prieš parodant kaltinamajai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad peilis buvo rastas auto priekaboje, ant suglamžyto kilimėlio.

2011 09 12 atlikus įvykio vietos ir lavono apžiūrą, nustatyta, kad buvo apžiūrėtas metalinis vagonėlis-priekaba, kuriame aptiktas vyriškos lyties lavonas bei aplink esanti teritorija. Vagonėlis – priekaba stovi ant žalios vejos 18 m atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 20 adresu (duomenys neskelbtini). Vagonėlio viduje, ant lovos, rastas vyriškos lyties lavonas, apie 40 metų amžiaus, vilkintis tik raudonos spalvos trumpikėmis. Lavonas guli aukštielninkas, nežymiai pasviręs ant kairiojo šono, galva pasukta į kairę pusę. Dešinė ranka sulenkta ties alkūnę, žąstu priglausta prie šono, delnu remiasi į kairę pilvo pusę. Kairė ranka ištiesta, atmesta į šalį ir plaštakos kraštu remiasi į sofos kraštą, pirštai nežymiai sulenkti. Lavono kojos ištiestos, pražertos nežymiai sulenktos per kelius. Krūtinės, pilvo priekinis paviršius suteptas rausvos spalvos skysčiu (krauju) su patekėjimu, kurios žymimos žemyn į kairę pusę. Abi plaštakos ir abiejų rankų žastai yra su pavieniais sutepimais, kraujingu skysčiu, kuris yra apdžiūvęs, išskyrus kairės plaštakos delninį paviršių. Ant kairės rankos 4 ir 5 piršto galų yra prilipusių plaukus primenančių detalių, kurios išimtos įvykio vietoje. Pavienių netaisyklingų, smulkių dėmelių sudžiuvusio kraujo sutepimai yra ant abiejų šlaunų vidurinių paviršių abiejų viršutinėse trečdaliuose, blauzdų ir pėdų paviršiuose sutepimų krauju nėra.

V. L. lavone konstatuoti sužalojimai: dešinės akies vokų išorinėje kampo srityje melsva kraujosrūva. Krūtinės viršutinėje dalyje, beveik vienoje skersinėje linijoje, maždaug 3 šonkaulių projekcijoje yra trys durtinės – pjautinės žaizdos, kurių viena kairėje pusėje ir dvi yra nežymiai į dešinę nuo krūtinkaulio vidurinės linijos. Žaizdų kraštai nežymiai padžiuvę, skiriami riebalinio audinio pažeidimai. Dviejų žaizdų kanalai nueina galimai į krūtinės ląstos vidų. Krūtinės dešinėje pusėje prie pat apatinio krašto ir vidurinės linijos yra skersinis paviršutinis odos įdrėskimas. Kairės plaštakos 4 piršto pamatinės falangos apatiniame trečdalyje yra nugariniame paviršiuje pjautinės sužalojimas pereinantis į trečią tarpupirštį, iš žaizdos kraujuoja. Ant vagonėlio lubų, virš lavono, yra rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant kilimėlio - raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują ir daiktas, panašus į peilį su juodos spalvos rankena. Tarp lovų prie sienos - stiklo šukės nuo taurės bei tuščias plastikinis butelis 0,5 l talpos. Ant spintelės, šalia kriauklės, - 2 l talpos plastikinis butelis nuo alaus „Medžiotojų“ su skysčiu. Atlikus apžiūrą paimtas pagalvės užvalkalas, plastikinis 0,5 l talpos tuščias butelis, peilis, tepinėlis nuo grindų, kilimėlis, vyriška rankinė, plaukai, stiklo šukės nuo taurės, plastikinis alaus butelis “Medžiotojų” (t.1,b.l.5-28).

2011 09 16 atlikta papildoma įvykio vietos apžūra, kurios metu, kaip matyti iš apžiūros protokolo, iš namelio-autopriekabos paimtas daiktas, panašus į peilį, kurio rankena apvyniota izoliacine juosta (t.1,b.l.29-32).

2011 09 12 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad N. V. tą pačią dieną apie 19.26 val. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) PK, kur areštinėje atsisakė tikrintis blaivumo, nors akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (t.1, b.l.33, 35).

Daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad N. V. buvo pateikti atpažinti peiliai, tarp jų ir peilis, paimtas 2012 09 12 dieną iš įvykio vietos-vagonėlio-autopriekabos, tačiau nei vieno iš pateiktų peilių ji neatpažino (t.1,b.l.60-61).

Daiktų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytoja V. A. atpažino peilį, juodos spalvos rankena, kurį ji mate pas pas N. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2011 09 12 dienos, kai buvo nužudytas V. L.. Peilį ji atpažino pagal rankenos spalvą, dydį bei tris metalines kniedes (t.1,b.l.173).

Kaip matyti iš asmenens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, liudytoja J. J., iš jai pateiktų keturių fotonuotraukų, atpažino N. V. pagal veido bruožus, plaukus (šukuoseną), kurią matė 2011 09 12 apie 17 val. stovinčią prie namelio-autopriekabos (t.1,b.l.177-179).

2012 03 21 Daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja J. R. atpažino peilį su juodos spalvos rankena, kurį jį mate 2011 09 12 dieną pas N. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo, išgertuvių metu. J. r. peilį atpažino pagal rankenos spalvą, dydį, tris metalo kniedes (t.1, b.l.195-196).

2012 03 26 Daiktų parodymo atpažinti protokole taip pat nurodyta, kad liudytoja O. F. atpažino peilį, paimtą 2012 09 12 įvykio vietos apžiūros metu iš vagonėlio-autopriekabos, kuriame buvo rastas V. L. lavonas.Liudytoja O. F. atpažino peilį pagal rankenos dydį, spalvą ir tris metalines kniedes, kaip matytą2011 09 12 bute pas N. V. (t.2,b.l.1-2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. L. mirė nuo durtinių – pjautinių krūtinės sužalojimų su krūtinės organų pažeidimu. Į tai nurodo durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimas, kas komplikavosi širdies tamponada krauju. Nuo V. L. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-24 val. laiko.

V. L. lavone nustatyta: durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdplėvės ir plautinio kamieno pažeidimas, padarytos vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį, neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis. Šie sužalojimai padaryti kelių-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Odos nubrozdinimas krūtinėje padarytas kietu, riboto paviršiaus daiktu, ar įrankio galu, paros laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 4-6 parų laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar daiktais, netrukus iki mirties, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. L. lavono kraujyje rasta 3,29 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,11 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

V. L. mirė nuo durtinių – pjautinių sužalojimų krūtinėje su krūtinės organų pažeidimu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju. V. L. pomirtinių sužalojimų nėra.

V. L. lavone nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui.

V. L. kūne nustatytos pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose, kurios galėjo būti padarytos ginantis. Nukentėjusysis po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti aktyvius veiksmus ( pvz.: judėti, gintis, šaukti) kol neprarado sąmonės. Po durtinių-pjautinių krūtinės sužalojimų su krūtinės organų pažeidimu padarymo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių.

V. L. lavone nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje padarytos mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos mažiausiai trim trauminiais poveikiais, kiti sužalojimai kūne padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais.

V. L. krūtinės durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis. Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu). Kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais(daiktu). Odos nubrozdinimas krūtinėje padarytas kietu, riboto paviršiaus daiktu ar įrankio galu. ( t.2, b. l. 15-22).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas S. L. patvirtino šią Specialisto išvadą bei papildomai paaiškino, kad V. L. pjautinė žaizda dešinės plaštakos delniniame paviršiuje galėjo būti padaryta pirštui kontaktuojant su pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Pagal sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ginantis V. L. kontakte, tai yra stengiantis suimti daiktą dešine plaštaka. Tai, kad jis galėjo pasidaryti pats sužalojimus yra mažai tikėtina, nes nėra tam tikrų specifinių požymių. Be to, žiūrint į žaizdų kanalų krypčių įvairumą, kyla pagrįstos abejonės, kad jis pats galėjo susižaloti. Sužalojimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar daiktais, kuris galėjo atsirasti muistantis ar kontaktuojant su tokiu daiktu, turinčiu pjaunantį paviršių. Dėl keturių žaizdų V. L. krūtinėje, specialistas paaiškino, kad žaizdos Nr. 3, 4 yra aklos, viena užsibaigia raumenyje, kita aklai užsibaigia sustojus įrankiui, atsitrenkus į krūtinkaulio kaulą. Šiuo atveju mirtina žaizda buvo Nr. 2, kuri pažeidė plautį, plautinį kamieną, dėl ko įvyko širdies tomponada krauju. Žaizda Nr. 1 galėjo būti padaryta po žaizdos Nr. 2 padarymo, nes plautis tyrimo metu dešinysis nėra pilnai sukritęs, tai rodo, kad po žaizdos Nr. 2 padarymo, buvo padaryta žaizda Nr. 1, nes jei būtų atvirkščiai, tai utopsijos metu matytųsi sukritusęs plautis dėl žaizdos Nr. 1 oro susikaupimo krūtinės ertmėje o tuomet būtų ir visi kiti pakitimai, kas buvo padaryta dėl žaizdos Nr. 2. Tai rodo netiesioginę išvadą, kad po mirtinos žaizdos Nr. 2 padarymo, buvo papildomai padaryta žaizda Nr. 1. Po žaizdos Nr. 2 padarymo išgyvenimo galimybė yra labai maža, nuo keliasdešimties sekundžių iki kelių minučių, nes pažeidžiamas stambus kraujo indas, plaučių kamienas, dėl ko labai greitai įvyksta širdies tamponada, sustoja širdis ir žmogus mišta. Tuo periodu žmogus priešintis galėjo, nes pas nukentėjusįjį nebuvo pažeistos nei galvos, nei nugaros smegenys., kas būttų galėję apriboti fiziškai jo gebėjimą atlikti aktyvius veiksmus. Tačiau dėl nustatyto didelio kiekio alkoholio mirusiojo kraujyje, tai yra rasta 3,29 promilės, šlapime virš keturių promilių, sąmoningų veiksmų atlikimo galimybė kelia didelių abejonių. Be to, ekspertas paaiškino, tikėtina, kad nukentėjusysis gulėjo, vertinant pagal alkoholio koncentraciją kraujyje, bet ne pagal žaizdų kanalų kryptį. L. gintis galėjo, dėl etilo alkoholio poveikio jie galėjo atlikti pasyvius ginties judesius, tuo būdu griebdamas, čiupdamas už įrankio, kuris sukėlė skausmą, todėl L., griebdamas už įrankio, galėjo pasidaryti tokius sužalojimus, bet tai vyko tik dėl refleksų.

2011 12 02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuoplovoje nuo grindų, ant peilio (1 obj.), N. V. sportinio džemperio (3 obj.), marškinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. L. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant N. V. sportinio džemperio apykaklės (3a obj.) gautas vieno moteriškės lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. V. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant plastikinio alaus butelio kaklelio gautas vieno moteriškės lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su N. V. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, iš plauko gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. V. DNR profiliu, o nežymi galimai vyriškos lyties asmens DNR priemaiša nėra tinkama asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos (1a obj.), taurės, plastikinio alaus butelio kamštelio DNR profilių, tinkamų asmens identifikavimui, negauta. Ant peilio (2,2a obj.) kraujo nerasta ( t.2, b. l. 32-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tikėtina V. L. durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 1. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 2. Iš Specialisto išvados tiriamosios dalies turinio (2.4.1) matyti, kad duota tikėtina išvada, nesutampančius požymius paaiškinant skirtingu padarymo mechanizmu (geležtės polinkiu panirimo metu), skirtinga tiriamąja ir eksperimentine medžiagomis (oda ir sintetinė polietileno plėvelė), įvertinus galimą įrankio geležtės deformaciją po sužalojimų padarymo, tikėtina, kad odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu Nr.1 (t.2, b. l.38-47).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, surašytos 2011 09 12 dieną, matyti, kad nurodyta kvietimo priežastis, adresu (duomenys neskelbtini), „sužalojo save su peiliu“ (t.2,b.l.56). Šio iškvietimo garso įrašas liudija, kad N. V. kviesdama greitąja pagalbą nurodytą dieną savo namų adresu nurodė, kad V. L. „pats save nužudė“, „pradūrė peiliu“ (t.2,b.l.58-63).

Iš 2011 12 29 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko gauti jokių duomenų apie N. V. minėtų asmenų K., S., O. D., A. ar O. galimą ryšį su V. L. nužudymu (t.2,b.l.65).

Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios N. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punktą. Byloje pilnai įrodyta, kad ji tyčia nužudė savo sugyventinį V. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Kaltinamoji N. V. neigė įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikaltimą, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ji padarė šį nusikaltimą. Tai patvirtina iš dalies jos pačios, liudytojų parodymai bei byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamoji N. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo nuosekli savo parodymuose, juos keitė, pateikdama naujas įvykio versijas, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kaip byloje nustatyta, 2011 09 12 dieną, 17.52 val. N. V. iškvietė savo namų adresu, (duomenys neskelbtini) greitąją medicininę pagalbą, nurodydama kvietimo priežastį, jog miršta V. L., kuris pats nusižudė, įsidūrė peiliu (t.2,b.l.56-63). Iš karto po įvykio, pirmas asmuo, kuriam N. V. pranešė apie tai, buvo V. A., kuri tuo metu neblaivi miegojo jos bute. Kaip matyti iš V. A. parodymų, N. V. ją pažadinusi pasakė, kad V. pats save peiliu papjovė, kur yra peilis ji pati (N. V.) nežino, be to, gi N. V., būdama kartu su V. A. auto priekaboje, kur buvo rastas V. L., pasakė frazę „atleisk, V., kad taip atsitiko“. Taigi, iš pradžių N. V. kėlė versiją, kad V. L. pats nusižudė (kaip minėta, tai ji teigė iki atvykstant greitosios pagalbos medikams ir V. A., ir pranešdama apie įvykį pastariesiems). Kitą dieną po įvykio – 2011 09 13 - pirmosios apklausos metu, įtariamąja apklausta N. V., parodė, kad ji, pamačiusi auto priekaboje gulintį kruviną V. L., pagalvojo, kad jis su kažkuo susimušė, kadangi jai dar tą pačią dieną V. sakė, kad eis miegoti į auto priekabą, kadangi jį gali sudeginti „padelnikai“. Be to, jai pastarasis sakė, kad „jeigu jie ateis, tai bent vieną iš jų pagaus ir papjaus kaip kiaulę“ (t.1,b.l.40-42). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji iš dalies pakeitė šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad pamačiusi V. pradžioje pagalvojo, kad jis pas save sužalojo, o jį apžiūrėjusi ir pamačiusi kraują ant jo krūtinės, suprato, kad tai galėjo padaryti kažkokie kiti asmenys, tai yra vadinami „padelnikai“. Ikiteisminio tyrimo metu, papildomai apklausta, N. V. neigė įvykdžiusi šį nusikaltimą bei tvirtino, kad tai galėjo padaryti kiti asmenys, kuriuos ji įvardino kaip „padelninkai“, nurodė kai kurių iš jų pavardes, vardus, pravardes, tačiau negalėjo paaiškinti ar V. L. su jais iki mirties bendravo. Teisme apklausta kaltinamąja N. V. paaiškino, kad įvykio dieną jai V. L. aiškino, kad turi problemų, kad yra skolingas kažkokiems asmenims, kad sudegins jo „karavaną“. Ji gi teigė, kad neatsimena ką sakė V. A., radusi auto priekaboje sužalotą V. L., tuo tarpu teisme ji kategoriškai neigė sakiusi V. A., kad V. pats susižalojo peiliu, kaip ir neigė savo pasakytus žodžius „atleisk V., kad taip atsitiko“. Ji gi taip pat teisme negalėjo paaiškinti, kodėl greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pranešė, kad V. L. pats nusižudė. Ikiteisminio tyrimo metu N. V. parodė, kad V. L. rankos nelietė, nežino iš kur ant jo piršto galėjo atsirasti jos plaukas; teisme – galimai plaukas nukrito jai darant V. dirbtinį kvėpavimą. Be to, kaltinamoji neatpažino nei vieno iš jai pateiktų peilių, nurodydama, kad nei vienas iš jų jai nepriklauso ir nebuvo laikomas jos bute. Kaip minėta kaltinamosios parodymai yra prieštaringi esminėse aplinkybėse, jų gi nepatvirtinta kiti byloje ištirti įrodymai, todėl juos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti jai gresiančios bausmės.

Priešingai, nei teigia kaltinamoji N. V., liudytojos V. A. parodymai patvirtina, kad N. V., iš karto po įvykio, neigdama savo kaltę, teigė, kad V. L. nusižudė pats, įsidurdamas sau peiliu. Kaip matyti iš V. A. parodymų, pastaroji iš N. V. žodžių suprato, kad V. L. pats nusižudė jos (N. V.) akivaizdoje. Tuo pačiu gi, N. V., būdama prie V. L. lavono auto priekaboje, pasakė frazę „atleisk, V., kad taip atsitiko“( kas leidžia daryti išvadą, kad ji netiesiogiai pripažino nužudžiusi V. L.). Laikydamasi savo versijos, N. V. apie neva įvykusią V. L. savižudybę pranešė ir greitajai medicininei pagalbai. Šias aplinkybes patvirtina ne tik iškvietimo kortelė, bet ir liudytojais apklaustų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų A. S., V. N. parodymai, kurie taip pat patvirtino, kad jiems buvo pranešta, kad V. L. susižalojo peiliu. Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, V. A. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytoja V. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2011 09 12 dieną, iš karto po įvykio, ji buvo neblaivi ir davė parodymus, todėl ne visas aplinkybes galėjo tiksliai prisiminti. Tačiau, kaip matyti iš liudytojos V. A. visų parodymų turinio, ji nuosekliai vėlesnių apklausų metu papasakojo visas jai žinomas aplinkybes, kurios iš dalies patvirtintos kitais bylos įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytoja V. A. tyrimo metu atpažino peilį, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu su V. L. krauju (t. 1, b.l.173, t.2, b.l.32-34), kaip peilį, kurį iki įvykio ji matė N. V. bute, kuriame ji dažnai lankydavosi, ne kartą ten nakvojo, iki įvykio gyveno ten net keletą dienų, gamino maistą. Be to, tą patį peilį atpažino ir liudytojos J. R. ir O. F.-S., kurios įvykio dieną – 2011 09 12 lankėsi N. V. bute, kur kartu išgėrinėjo su N. V., V. L., V. A. ir, būtent, tą patį liudytojų tyrimo metu atpažintą peilį, jos matė paties V. L. atneštą iš virtuvės užkandai pjaustyti. Tuo tarpu N. V. pirmųjų apklausų metu nenurodė, jog J. R. ir O. F.-S. įvykio dieną buvo jos bute. Teismo medicinos Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. L. lavone nustatyta durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimas, padarytos vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu (t.2,b.l.15-22). Be to, kaip matyti iš Specialisto išvados (t.2,b.l.38-47), tikėtina, kad V. L. durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 1 (kuris buvo rastas 2011 09 12 įvykio vietos apžiūros metu auto priekaboje, ant suglamžyto grindų kilimėlio). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagrindinė priežastis tikėtinai išvadai konstatuoti buvo grindžiama skirtingu padarymo mechanizmu (geležtės polinkiu panirimo metu), skirtinga tiriamąja ir eksperimentine medžiagomis (oda ir sintetinė polietileno plėvelė). Be to, buvo įvertinta galima įrankio geležtės deformaciją po sužalojimų padarymo. Išskyrus tai, kiti požymiai sutapo. Svarbu pažymėti ir tai, kad Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, tai patvirtino ir tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas S. L. teisiamajame posėdyje, jog nėra nustatyta jokių objektyvių požymių, kad V. L. galėjo konstatuotus kūno sužalojimus pasidaryti pats. Kolegija, kaip kaltinantį įrodymą, vertina ir Specialisto išvadą (t.2,b.l.32-34), kuria nustatyta, kad ant plauko, kuris buvo paimtas nuo V. L. lavono kairės rankos piršto, DNR profilis sutampa su N. V. DNR profiliu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji N. V. ir dėl šios tyrimo nustatytos aplinkybės pateikė skirtingas versijas (pirma – nežino, kaip plaukas galėjo atsirasti, teisme – galbūt darant dirbtinį kvėpavimą), kas taip pat neleidžia teismui pripažinti jos parodymų patikimais.

Kolegija taip pat daro išvada, kad kaltinamosios N. V. pateiktą versiją apie tai, kad V. L. galėjo nužudyti kiti asmenys taip pat paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje N. V. teigė, kad įvykio dieną – 2011 09 12 – jai V. L. sakė, kad jo „karavaną“ gali sudeginti „padelnikai“ (konkrečių asmenų neįvardijo). 2011 10 17 apklausos metu, N. V. parodė, kad dar prieš du mėnesius iki mirties V. L. jai sakė, kad jis bijo K., Š., O., A., O., kurių tikslių vardų ir pavardžių nežino. 2012 03 27 dieną papildomos įtariamosios apklausos metu ji teigė, kad tai galimai O. kerštas. Teisme kaltinamoji parodė, kad V. L. jai nesakė „padelnikų“ pavardžių. Ikiteisminio tyrimo metu, tikrinant šią N. V. versiją ir atlikus tyrimą, negauta jokių duomenų apie N. V. minėtų asmenų K., S., O. D., A. ar O. galimą ryšį su V. L. nužudymu (t.2,b.l.65). Be to, teisme buvo apklaustas liudytoju O. P., kuris pripažino, kad 2010 metų sausio mėnesį N. V. bute įvyko konfliktas su V. L., kurio metu pastarasis jį sužalojo peiliu, tačiau vėliau jam atsisakius atlyginti padarytą žalą, jis (O. P.) jokių kontaktų su V. L. neturėjo. Tai iš dalies patvirtina ir liudytoja byloje apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja M. Š., kuri parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta versija ar negalėjo V. L. sužaloti N. V. nurodyti asmenys, tačiau buvo nustatyta, kad N. V. nurodyti asmenys su V. L. nebendravo, kai kurie iš jų tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Dėl O. P. galimo dalyvavimo nustatyta, kad tarp pastarojo ir V. L. yra buvęs anksčiau konfliktas N. V. bute. Paneigiant kaltinamosios versiją svarbu įvertinti ir liudytojos J. J. parodymus, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2011 09 12 ji visą dieną dirbo darže, esančiame netoli auto priekabos, stovėjusios šalia gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno N. V.. Liudytoja paaiškino, kad namelis puikiai matosi iš jos daržo. Tą dieną jokių kitų asmenų prie to namelio nematė, jokio triukšmo negirdėjo, tik apie 17 valandą matė prie namelio stovinčią neblaivią ir verkiančią N. V., kurią iš matymo žinojo kaip šalia esančio namo gyventoją. Taigi, kaip matyti iš liudytojos J. J. parodymų, tą dieną kitų asmenų, išskyrus N. V., į minėtą auto priekabą atėję nebuvo, tuo labiau niekas nekėlė jokio triukšmo ar muštynių, kas galėtų atkreipti aplinkinių dėmesį.

Be to, kaip matyti iš liudytojų J. R. ir O. F.-S. parodymų, jos iš N. V. buto 2011 09 12 dieną išėjo po 13 valandos, kuriame liko ir V. L.. Tarp pastarojo ir N. V., joms išeinant, vyko konfliktas dėl 20 litų, kuriuos, neva, V. paėmė iš V. A.. Liudytoja V. A. taip pat patvirtino, kad N. V. įvykio dieną kaltino V. L. iš jos (V. A.) pavogus 20 litų, tačiau ji pati jam jokių pretenzijų neturėjo. Kaltinamoji N. V. teisme taip pat pripažino, kad V. L. iš buto išėjo vėliau nei J. R. ir O. F.-S., ji gi taip pat patvirtino, kad tarp jos ir V. L. vyko konfliktas dėl galimai iš V. A. pavogtų 20 litų. Tuo pačiu nurodė, kad ji po išgertuvių ėjo į auto priekabą, kurioje buvo V. L., anksčiau išėjęs iš buto.

Įvertinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji N. V. 2011 09 12 dieną, konfliktuodama su savo sugyventiniu V. L., nuėjo į auto priekabą-namelį, stovėjusį šalia daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš savo buto atsineštu peiliu tyčia jam sudavė ne mažiau trijų smūgių peiliu, padarydama pjautines žaizdas dešinės plaštakos delniniame bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose, ir ne mažiau keturių kartų peiliu į krūtinės sritį, padarydama pastarajam keturis durtinius-pjautinius sužalojimus krūtinėje su krūtinės organų pažeidimu, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimus, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, nuo ko nukentėjusysis V. L. mirė.

Byloje nustatyta, kad V. L. prieš mirtį buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 3,29 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime - 4,11 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Kaip teisiamajame posėdyje paaiškino teismo medicinos ekspertas S. L., atlikęs lavono tyrimą, esant tokioje girtumo būklėje, žmogaus sąmoningų veiksmų atlikimo galimybė kelia didelių abejonių, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis gulėjo. Jis gi, galėjo gintis nuo užpuoliko, atlikdamas pasyvius ginties judesius, griebdamas už įrankio, kuris sukėlė skausmą, tačiau šiuos veiksmus jis galėjo atlikti nesąmoningai, veikiamas refleksų. Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos netrukus iki mirties, o po durtinių-pjautinių krūtinės sužalojimų su krūtinės organų pažeidimu padarymo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad N. V. peiliu užpuolus gulinti neblaivų V. L., pastarasis bandė nuo jos gintis, griebdamas už peilio, tačiau kaltinamajai sudavus smūgius peiliu į krūtinės sritį ir padarius nustatytus sužalojimus, pastarasis mirė. Nustatyti kaltinamosios N. V. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – V. L. mirtimi.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad kaltinamajai N. V. pagrįstai inkriminuotas jos veiką kvalifikuojantis požymis – šeimos nario (sugyventinio) nužudymas (LR BK 129 str. 2d. 3 p.). Kaip jau minėta, kaltinamoji teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė buvusi su nužudytuoju V. L. sugyventiniais, motyvuodama tuo, kad jis buvo jos buto nuomininkas, tuo pačiu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausose ji pastarąjį įvardijo kaip sugyventinį tik todėl, kad nesuprato šio žodžio reikšmės. Ji kartu su V. L. neturėjo nei bendro turto, nei vaikų, todėl negali būti vertinami kaip sugyventiniai. Šiuos kaltinamosios paaiškinimus teismas taip pat vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad V. L. nuomos pagrindu gyveno N. V. priklausančiame bute. Tuo tarpu asmenų parodymai bei bylos rašytiniai įrodymai tvirtina priešingai. Nukentėjusioji L. N. parodė, kad jos brolis V. L. kartu gyveno su N. V., jai priklausančiame bute, jie gi abu elgėsi asocialiai, nuolat girtavo, atsitiktinuose darbuose gautą uždarbį išleisdavo alkoholinių gėrimų pirkimui, būdami girti abu būdavo agresyvūs. Ji gi, nupirko broliui auto priekabą, kurią pastatė brolio prašymu, N. V. namo kieme, kadangi pastarasis nepakluso jos keltai sąlygai, kad gali grįžti gyventi į jų tėvų namus tik be N. V.. Šie nukentėjusios parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad N. V. ir V. L. gyveno faktinėje santuokoje – buvo sugyventiniai. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų V. A., J. Č., A. T. parodymai, kurie vienareikšmiai tvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kad kaltinamoji su V. L. gyveno kaip sugyventiniai ne vienerius metus. Be to, šių asmenų parodymus patvirtina ir byloje esantys dokumentai – pažyma apie V. L. skirtas administracines nuobaudas, išrašas iš policijos įvykių registro, atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiaga (t.2,b.l.115-128), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad tarp sugyventinių N. V. bei V. L. vykdavo daugkartiniai konfliktai. Tai patvirtina ir liudytoja teisme apklausta tyrimą atlikusi tyrėja M. Š.. Be to, N. V., apklaustos liudytoja 2011 01 05 protokolas neabejotinai patvirtina, kad jie buvo sugyventiniai. Protokole užfiksuoti pačios N. V. parodymai, kad 2010 12 17 dieną jos sugyventinis V. L. buvo paėmęs 1200 litų, kurie yra jų bendras turtas (t.2,b.l.124-125). Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingai kvalifikuota N. V. veika pagal LR baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kolegija pašalina iš N. V. pateikto kaltinimo aplinkybes, kad šį nusikaltimą ji įvykdė būdama neblaivi, kadangi tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Tik iš liudytojų parodymų apie tai, kad N. V. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus bei tarnybinio pranešimo (atsisakė tikrintis blaivumą, t.1, b.l.33) negalima daryti objektyvios išvados apie jos apsvaigimą nuo alkoholio.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamoji N. V. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs (t.2, b.l.90, 93-95), 14 kartų bausta administracinėmis nuobaudomis (t. 2,b.l.110-112), psichiatrijos ligoninėje negydyta (t.2,b.l.100), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.2,b.l.99), nedirba (t.2, b.l.97), byloje nėra jokių duomenų apie jos gaunamas legalias pajamas ar visuomenei naudingą darbą, turi tris vaikus, iš kurių vienas mažametis (t.2,b.l.89), tačiau su jais negyvena. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad N. V. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, veikdama tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.

Įvertinant išdėstytą bei vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 61 str., kolegija daro išvadą, kad N. V. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje, nustatant jos terminą mažesnį nei numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. N. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamosios N. V. priteisti jos naudai 4 958,58 Lt turtinei žalai ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti (t.3,b.l.13-18). Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad savo brolį V. L. ji palaidojo savo lėšomis. Turimus dokumentus, turtinei žalai pagrįsti, pateikė teismui, dalies dokumentų neturi, kadangi nei duobkasiai, nei kunigas nedavė dokumento, patvirtinančio apie sumokėtus pinigus. Ji gavo laidojimo pašalpą – 1040 litų, tačiau ji iš ieškiniu reikalaujamos sumos nėra atimta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji paaiškino, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties, kadangi ji pati savo jaunesnį brolį užaugino, nuolat jam padėdavo, stengėsi jam padėti išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui. Šeimoje jie buvo likę tik dviese, tėvai ir kitas brolis – mirę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, laidojimo išlaidos sudarė - 2308,80 Lt ritualinės paslaugos, 50,58 Lt transporto išlaidos. Be to, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, kunigui už atliktas religines apeigas sumokėta 300 Lt, kas atitinka realią šių paslaugų vertę, todėl teismas daro išvadą, kad ši ieškinio dalis – 2 659,38 Lt įrodyta ir tenkintina. Kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina, kadangi teismui nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys kitas turėtas išlaidas, susijusias su V. L. laidojimu, tai yra, kaip nurodyta ieškinyje gedulingų pietų organizavimas – 1450 Lt, maisto, gėlių pirkimas – 450 Lt.

Be to, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pilnai ieškinio dalies 50 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti. LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. N., pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, teismui paaiškino, kad su savo nužudytu broliu iki jo mirties bendravo nedažnai, juos artimesni santykiai siejo vaikystėje ir vėliau, po jų tėvų mirties. Paskutiniu metu jie nebuvo labai artimi, ne itin domėjosi vienas kito gyvenimo, gyveno atskirai, todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl brolio nužudymo nepatyrė itin sunkių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinės depresijos ar kitų nepatogumų, kurie turėtų būti vertinami 50 000 litų suma. Todėl priteistina neturtinei žalai atlyginti 20 000 litų.

Be to, vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 dalimi, iš kaltinamosios N. V. išieškotinos nukentėjusiosios L. N. išlaidos – 400 litų, susijusios su advokato paslaugomis (t.3,b.l.18).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK saugojimo kameroje (2 t., b. l.66-67), sunaikintini.

Šalčininkų rajono prokuratūros prokuroro S. K. 2012 01 18 nutarimu (t.1,b.l.148-156) paskirtas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 07 10 nutartimi (t.3,b.l.48-49) pratęstas N. V. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, nukreipiant į civilinio ieškinio patenkinimą.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti ją 9 (devyneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 12 17.

Vadovaujantis LR BK 66 str., N. V. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo (kardomojo kalinimo) laiką nuo 2011 metų rugsėjo mėn. 12 dienos iki 2012 metų gruodžio mėn. 17 dienos.

N. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš N. V. L. N. naudai 2 659,38 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis litus 38 centus) turtinei žalai ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 dalimi, išieškoti iš N. V. L. N. naudai 400 (keturis šimtus) litų jos patirtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Šalčininkų rajono PK saugojimo kameroje – kilimėlį, plastikinį alaus butelį „Medžiotojų“, stiklo šukes, pagalvės užvalkalą, turinį paimtą nuo grindų, plaukus, plastikinį 0,5 l tuščią butelį „Skaidra“, peilį, vyrišką rankinę, peilį (polietileninis paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), N. V. paimtus lyginamuosius pirštų atspaudus ir seilių DNR; V. L. paimtus plaukus, rankų pirštų nagus, trumpikes; N. V. džinsinės kelnes, marškinius, sportinį džemperį, - sunaikinti.

Šalčininkų rajono prokuratūros prokuroro 2012 01 18 nutarimu paskirtą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 07 10 nutartimi pratęstą N. V. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - nukreipti į civilinio ieškinio patenkinimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.