Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-2024-807/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2-2024-807/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
T. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2024-807/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31451-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2020 m. sausio 6 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 101,71 Eur žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2017-07-18 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 101,71 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais.

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 101,71 Eur žalą. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir galioja iki šio įstatyme nurodyto statuso netekimo dienos. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atlikdama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2017-07-18 atsakovui T. A. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 101,71 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017-06-30. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017-07-01 iki 2017-09-19. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta, asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str., deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. Atsakovas T. A. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių PSDF biudžetui buvo padaryta 101,71 Eur žala. Taigi, nustačius, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 101,71 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 101,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai yra išieškotinos 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes jos viršija minimalią įsakyme numatytą 3,00 EUR sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,71 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (101,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinė ligonių kasa, juridinio asmens kodas 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 3,36 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 18,36 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė