Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovui V. B., jo atstovui pagal įgaliojimą A. T., advokatui Aleksandrui Uščiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui E. I. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo E. I. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 51).

Teismo posėdyje atsakovas V. B. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad eismo įvykyje nedalyvavo. Nori, kad atsakytų žmogus, kuris vairavo automobilį. Kad ir kur būtų padėjęs automobilio raktus, būtų paėmę, nes jis kietai miega. Įvykis įvyko Vokietijoje, galvojo, kad įvykį ištirs Vokietijos policija. Nežinojo, kad policija juos paleis be jokių duomenų. Davė tik lapelį su adresu, kur stovėjo automobilis. Automobilį iškart pardavė, nes buvo nevažiuojantis. Automobilį vairavo E. I.. Jis pats ryte pasisakė, padavė lapelį su aikštelės adresu. E. I. išvažiavo į Lietuvą. Automobilis buvo pirktas už 2500,00 Lt, keitė kai kurias detales. Automobilio vertė įvykio metu buvo maždaug 1000,00 EUR. Apie įvykį jam pranešė pats E. I., sakė, jog padarė avariją. Pasakė kur yra aikštelė. Nuvažiavo, pasiėmė automobilį. Žodžiu susitarė su E. I., kad atlygins žalą. Į Vokietiją atvyko savo automobiliu kartu su T. J.. Susipažino kelionėje. Paskambino iš įmonės ir pasakė, kad turės kolegą, kad bus pigiau kartu nuvažiuoti. Atvažiavo į Vokietiją, nuvežė T. J. į objektą, po to grįžo atgal apie 60 km į savo objektą, kur turėjo dirbti. Vėliau sužinojo, kad turės vykti į kitą objektą, kur dirbo T. J.. Iki įvykio buvo dirbęs savaitę. Po įvykio jis liko dirbti, T. J. išvyko į Lietuvą, E. I. vėliau išvyko į Lietuvą. Kiti važiavę automobilyje asmenys dar dirbo kurį laiką, po to irgi išvažiavo į Lietuvą. E. I. daug nepaaiškino, tik pasakė, kad jis vairavo, padarė avariją. Autoįvykio dieną nutarė išgerti. Jis anksti nuėjo miegoti, todėl grįžo į savo kambarį, automobilio raktus padėjo ant spintelės. Automobilis buvo pastatytas prie bendrabučio. Automobiliu važinėjo į darbą. Darbuotojai žinojo, kad jis turi automobilį. Asmeninius daiktus laikė kambaryje ant spintelės. Automobilis buvo užrakintas. Jokių veiksmų po įvykio nesiėmė. Manė, kad policijos darbas surinkti duomenis apie asmenis. Apie E. I. žino iš įmonės, jo duomenis suteikė darbdavys. Kitais asmenimis nesidomėjo. E. I. jam prisipažino. Kitų žmonių žinojo tik vardus. E. I. gyveno kitame kambaryje. Su T. J. kalbėjo vėliau tą dieną. Jam pasakė, kad vairavo E. I.. Apie įvykį pirmiausiai sužinojo iš E. I.. Su E. I. susisiekti nebandė. Vokietijos policijoje nelabai susikalbėjo dėl kalbos nemokėjimo. Jo neapklausė, jokių dokumentų pasirašyti nesiūlė, padavė lapelį, kuriame buvo nurodyta kur stovi automobilis.

Teismo posėdyje liudytojas T. J. nurodė, kad V. B. yra jo buvęs bendradarbis. Paaiškino, kad buvo įdarbintas Vokietijoje. Važiuojant į Vokietiją, susipažino su V. B.. Jie dirbo atskiruose objektuose. Gal po savaitės į jo objektą buvo atsiųstas dirbti V. B. ir dar du žmonės, tarp jų buvo E. I.. Vieną vakarą jie vakarojo. Nežino kaip E. I. gavo automobilio raktus. Nežino kur važiavo. Automobilis priklausė V. B.. Tai buvo „Audi A6“. Važiavo penki žmonės. V. B. nevažiavo. Važiavo tiesiai, kiti pradėjo ginčytis kur važiuoti. Jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Tada jie pabėgo iš įvykio vietos. Nuvažiavę į laukus, pastebėjo, kad nėra automobilio numerio. Grįžo pasiimti numerio ir juos rado policija. Automobilį vairavo E. I.. Buvo neblaivūs. Kai grįžo, pasakė V. B. kas atsitiko, kad jo automobilis sudaužytas. Nežino kaip E. I. gavo automobilio raktus.

Teismo posėdyje papildomai apklaustas liudytojas T. J. paaiškino, kad tą savaitgalį kolektyvas susėdo susipažinti. Kai pradėjo skirstytis, V. B. jau buvo išėjęs. E. I. žinojo iš matymo. E. I. pasakė važiuojam pasivažinėti. Nežino iš kur E. I. gavo automobilio raktus. Nebijojo važiuoti, E. I. neatrodė išgėręs. Atsitrenkė į kitą automobilį. Vairavo E. I., V. B. nebuvo. Iš įvykio vietos išvažiavo. Grįžo, pastebėję, kad nėra automobilio numerių. Jų laukė policija. Jį pasodino į policijos mašiną ir nuvežė į komisariatą. Jis nemoka vokiečių kalbos. Grįžęs iš policijos, nuėjo miegoti. Nutraukė darbo sutartį su įmone, nes jam nepatiko darbo sąlygos ir tą patį vakarą išvažiavo į Lietuvą.. Autiįvykio dieną buvo vartojamas alkoholis. Jis, V. B. ir E. I. taip pat vartojo alkoholį. Du iš penkių važiavusių asmenų gal nevartojo alkoholio, nes vėlai atvažiavo. V. B. matė išeinant iš kambario. Su V. B. automobiliu važinėjo į darbą. Brigada (dešimt ar dvylika žmonių) žinojo, kad V. B. turi automobilį. Daiktus laikė lagamine prie lovos. Kiekvienas laikė daiktus arčiau savęs. Kur tiksliai žmonės laikė daiktus nežino. E. I. pasakė, jog turi V. B. automobilio raktelius. Neklausė jo iš kur juos gavo. Važiavo pasivažinėti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad: 2014-01-17 tarp draudėjo V. B. ir draudiko ERGO Insurance SE sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė; V. B. sumokėjo draudimo įmoką; 2014-10-11 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepraleido automobilio „Kia Pregio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo šoną. Automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino; rastas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvę neblaivūs asmenys I. T., M. R., E. I., R. Š., T. J.; ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015-12-03 ERGO Versicherung AG pervedė 4754,59 EUR draudimo išmoką; 2015-12-09 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas raštu kreipėsi į V. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka; 2016-06-29 ieškovas pervedė ERGO Versicherung AG 28,77 EUR draudimo išmoką.

Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti išmokėtą draudimo išmoką, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu ir 22 straipsnio 2 dalimi. Šiose teisės normose numatyti atvejai, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t. y. jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). TPVCAPD įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos transporto priemonės valdytojo pareigos, įvykus eismo įvykiui, tarp jų – pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Patikslinto ieškinio motyvas TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra visiškai įrodytas, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kas įvykio metu vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors įvykio vietoje rastiems asmenims: I. T., M. R., E. I., R. Š. buvo nustatyti girtumai (nuo 0,69 promilės iki 1,76 promilės), T. J. girtumas tikrintas nebuvo, tačiau nurodyta, kad jis atrodo stipriai apgirtęs, eismo įvykio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog būtent kažkuris iš šių neblaivių asmenų vairavo automobilį. Baigiamojoje kalboje pati ieškovo atstovė kėlė prielaidą, jog galbūt automobilį vairavo dar kitas asmuo, galimai ir V. B., kuris iš įvykio vietos pasišalino.

Tačiau patikslintas ieškinys tenkinamas TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 22 straipsnio 2 dalies pagrindais. Andernacho policijos inspekcijos tyrimo medžiagoje yra konstatuota, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo su kitu automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo rastas vietos aplinkelyje prie autobusų stotelės. Taigi, draudikas tuo pagrindu, jog automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, t. y. transporto priemonės valdytojas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl tinkamo atsakovo. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu automobilį vairavo V. B., tačiau jis neabejotinai nevykdė savo kaip transporto priemonės valdytojo pareigos ir per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio nepranešė draudikui apie įvykusį eismo įvykį, sukeltą jam priklausančiu automobiliu (to neneigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu), todėl šiuo pagrindu turi pareigą atlyginti draudikui šio išmokėtą žalos atlyginimo sumą (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 2 dalis).

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo arba asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas, įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 270 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis).

Atsakovas nurodė, kad, po išgertuvių jam užmigus, automobilio raktus, kuriuos buvo padėjęs kambaryje ant spintelės, savavališkai paėmė, jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo E. I.. Aplinkybes galima pripažinti įrodytomis, jeigu ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006). V. B. nurodė, kad E. I. jam pats prisipažino paėmęs jo automobilį, vairavęs ir sukėlęs eismo įvykį. Taip pat vėliau jam apie tai pasakė ir T. J.. Atsakovo ir liudytojo aiškinimai yra vieninteliai duomenys byloje, jog automobilį galimai vairavo E. I.. E. I. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, jo pozicija teismui nežinoma. Kitaip tariant, nėra nei oficialių duomenų, nei paties E. I. prisipažinimo, kad jis eismo įvykio metu vairavo automobilį. Tuo tarpu liudytojo T. J. paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi. Iš pradžių T. J. teismui nurodė, kad grįžęs iš policijos komisariato į butą pasakė V. B. apie įvykį. Papildomai apklaustas, šią aplinkybę nurodė kitaip , jog V. B. apie įvykį pasakė atsibudęs rytojaus dienos vakare, prieš išvykstant į Lietuvą. Tada nurodė, kad V. B. apie įvykį jau žinojo iš paties E. I.. Vertinant T. J. paaiškinimus, atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, su asmenimis, su kuriais važiavo automobiliu, buvo susipažinęs tik neseniai ir galėjo jų neatskirti, nuo įvykio praėję beveik du metai laiko, Andernacho policijos pareigūnams nenurodė, kad automobilį vairavo E. I., įvykyje dalyvavę asmenys šiuo metu nebendrauja, nežino vieni kitų kontaktinių duomenų, todėl siekiant išvengti teisinės atsakomybės, esant apsunkintoms galimybėms nustatyti tiesą, neteisėtų veiksmų padarymu praėjus tokiam laikotarpiui galima nurodyti bet kurį iš įvykyje dalyvavusių asmenų.

Teismo vertinimu reikšminga aplinkybė yra ta, kad V. B. nesikreipė į policiją nei Vokietijoje, nei Lietuvoje dėl neteisėtų E. I. veiksmų, t. y. automobilio pasisavinimo. Jis to teismui negalėjo paaiškinti. Atsakovas nurodė, kad automobilis buvo sugadintas nepataisomai, todėl jį pardavė, tačiau nesikreipė į E. I. su reikalavimu atlyginti nuostolius. V. B. aiškino, kad žodžiu susitarė su E. I., kad šis atlygins žalą ir įmonėje pasirašė pasiaiškinimus, kad įmonei dėl to įvykio neturi pretenzijų ir kad viską išspręs tarpusavyje, tačiau minėtas dokumentas teismui nebuvo pateiktas.

Teismas laiko pagrįstu patikslinto ieškinio argumentą, kad atsakovo elgesys paliekant savo automobilio raktus akivaizdžiai matomoje vietoje, patalpoje, kurioje yra daug neblaivių, nepažįstamų žmonių, neatitinka atidaus ir protingo žmogaus elgesio standarto. Atsakovas, imdamasis elementarių atsargumo priemonių (padėdamas automobilio daiktus saugioje, uždaroje vietoje) turėjo galimybę sumažinti valdomo didesnio pavojaus šaltinio praradimo riziką ar netgi to išvengti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti solidarią civilinę atsakomybę. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad būtent E. I. vairavo automobilį, dėl automobilio valdymo netekimo savo neatsakingais veiksmais prisidėjo ir atsakovas, be to, jis nepranešė draudikui apie įvykusį eismo įvykį. Todėl yra pagrindas tenkinti patikslintą ieškinį ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 4783,36 EUR žalos atlyginimo.

Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4783,36 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra sumokėjęs 110,00 EUR žyminio mokesčio. Žyminis mokestis sumokėtas nuo pradinio ieškinio sumos (4893,78 EUR), į kurią nepagrįstai buvo įtraukta suma už dokumentų vertimą, kuri turi būti priskiriama prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Patikslintu ieškiniu ieškinio suma buvo nurodyta teisingai – 4783,36 EUR, tačiau nuo šios sumos priskaičiuotinas 108,00 EUR žyminis mokestis. Tenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 108,00 EUR žyminio mokesčio.

Ieškovo patirtos 182,75 EUR dydžio dokumentų vertimo išlaidos bei 70,84 EUR išlaidų kurui pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (iš viso 253,59 EUR) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos 6.37 str. 2 d., 6.988 str., Lietuvos Respublikos TPVCAPD 21 str. 1 d. 4 p., 22 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 4783,36 EUR (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 36 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4783,36 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 108,00 EUR (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 182,75 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 75 ct) dokumentų vertimo išlaidų, 70,84 EUR (septyniasdešimt eurų 84 ct) kuro išlaidų ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, Geležinio Vilko g. 6A, Vilniaus mieste, a/s Nr. LT87 7300 0100 7306 9075 “Swedbank”, AB, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.