Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-569-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-21
Bylos Nr.
2S-569-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-569-302/2008Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 128.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Tatjana Žukauskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, V. V. , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G.K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motinai J. V. Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 1994 m. sprendimu (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui, o tėvui J. V. minėtoje vietovėje – 0,13 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Šio fakto nustatymas reikalingas minėtų žemės sklypų išpirkimui asmeniniam ūkiui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas sprendė, jog toks pareiškimas neatitinka Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti ir yra nenagrinėtinas teisme, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakymuose į pareiškėjos paklausimus nurodyta, jog žemė J. V. apylinkės tarybos sprendimais nebuvo suteikta, J. V. nebuvo įrašytas į piliečių sąrašus, kuriems buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, taigi dokumentai nebuvo prarasti ir juose nėra duomenų apie asmeninio ūkio žemės suteikimą pareiškėjos tėvams.

Šalies argumentai

Pareiškėja G.K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog ji pateikė pakankamai duomenų, kad žemės sklypas buvo suteiktas asmeniniam ūkiui. Buvo pateikti visi reikalingi dokumentai tokiam žemės sklypui įforminti, tačiau dėl atskirų darbuotojų aplaidumo galėjo būti prarasti. Jos motina buvo įrašyta į ūkinių knygų narių sąrašą, ji naudojosi asmeniniam ūkiui išskirtu žemės sklypu. Tėvams Riešės apylinkės tarybos sprendimu asmeniniam ūkiui žemė buvo suteikta, priešingai nei nurodo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Apeliantė nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija nenurodo priežasties, kodėl nebuvo priimtas sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą, taip pat įrodymų vertinimą, todėl yra pagrindas ją panaikinti.

Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes, be to, pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, kuria pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme, teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias tokių pareiškimų priėmimo klausimą, ne tik tikrino, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su minėtu pareiškimu, tačiau, neteisėtai ir nepagrįstai vertindamas prie pareiškimo pateiktus įrodymus, iš esmės išsprendė klausimą, ar ji turi teisę į pareiškimo patenkinimą. Šioje pradinėje civilinės bylos stadijoje – pareiškimo priėmimo stadijoje teismas negali spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo, kadangi įrodymų vertinimas yra atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės, pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas priimdamas nutartį vadovavosi įrodymais – teismo 2008-07-06, 2008-07-08, 2008-12-22 nutartimis, kurių nėra byloje, todėl tokios nutarties pripažinti teisėta taip pat nėra pagrindo.

Esant tokiems teismo padarytiems procesinės teisės normų pažeidimams, teismo priimta nutartis naikintina. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo vaidmuo nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, turi būti aktyvus, siekdama padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į teisminę gynybą, nenustačiusi, kad jos teismui paduotas pareiškimas yra su formos ar turinio trūkumais, be to, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes – jis reikalingas jos pareiškime nurodomų žemės sklypų išpirkimui, ir pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, kaip ji nurodė pareiškime, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškimą priimti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos paduotas pareiškimas priimtinas ir civilinė byla su šiuo pareiškimu perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti, pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, V. V. , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė