- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- eI3-2916-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01072-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- MB „Turto vystymo sprendimai“
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 5.52pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Turto vystymo sprendimai“ skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas MB „Turto vystymo grupė“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021-03-10 VĮ “Registrų centras” raštą Nr. S-28850 (16.14 Mr) bei įpareigoti VĮ “Registrų centras” pateikti pareiškėjui 2021-03-05 prašyme nurodytų mirusiųjų asmenų šeimos sudėtis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021-03-05 atsakovui buvo pateiktas prašymas dėl pažymos išdavimo apie mirusiųjų asmenų šeimos sudėtis. 2021-03-10 buvo gautas atsakymas, jog išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atsakovas nenustatė tinkamo teisinio pagrindo teikti duomenis apie mirusiųjų asmenų šeimos sudėtis be minėtų asmenų artimųjų sutikimo, todėl prašomi duomenys nebus suteikiami nebent atsakovui bus pateiktas teismo nurodymas ar leidimas. Su šiuo raštu pareiškėjas nesutinka ir mano, jog turi pakankamą teisinį pagrindą gauti prašomus duomenis, kadangi teiktas prašymas buvo išnagrinėtas formaliai net neįsigilinus konkrečiu atveju į susiklosčiusią situaciją, jos specifiką.
Skundžiamame rašte buvo nurodyta, kad “Pažymime, kad, vadovaujantis civilinio kodekso penktosios knygos nuostatomis, mirusiųjų fizinių asmenų turtinių teisių perėjimas jų įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą sietinas su palikimo priėmimu. Nesant duomenų apie palikimą priėmusius asmenis, palikimas laikytinas nepriimtu, todėl palikėjų (trečiųjų asmenų) asmens duomenys be jų artimųjų sutikimo neteiktini”. Pareiškėjas nesutinka su tokia rašto formuluote ir atkreipia teismo dėmesį į tai, kad skundžiamo rašto rengėjas painioja akivaizdžias kreipimosi ir duomenų prašymo teisinius pagrindus. Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos savo sprendimais jų priėmimo dieną atkūrė mirusiems asmenims nuosavybės teises į Palangos mieste esantį turtą. Miręs asmuo negali teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti jam atstatytų teisių į nuosavybę, todėl šiuo atveju, apie palikimo atsiradimo faktą mirusiojo asmens įpėdiniams negali būti ir kalbos, kadangi negalima paveldėti to, ko miręs asmuo nėra įregistravęs valstybės registre teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipdamasis į VĮ “Registrų centras” jau pačiame prašyme buvo nurodęs kreipimosi priežastį bei prašomų duomenų panaudojo tikslą, kadangi būnant prašyme nurodytų žemės sklypų bendrasavininkiu nėra galimybės tinkamai tvarkyti savo nuosavybės, nes norint nustatyti (pasitvirtinti) tuose sklypuose naudojimosi tvarką yra būtinas rašytinis visų gyvų žemės sklypų bendrasavininkių sutikimas. Pažymi, kad dalis rašte nurodytų žemės sklypų savininkų yra mirę . Pareiškėjas yra priverstas savo iniciatyva pats ieškoti tų savininkų gyvų šeimos narių, t. y. potencialių įpėdinių, pastaruosius informuojant apie palikimo atsiradimo faktą. Tuo atveju, jei mirusiojo žemės sklypo bendrasavininkio įpėdiniai raštu nepareikš noro teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į vietos teismą dėl termino palikimo priėmimo pratęsimo, pareiškėjas turėdamas šiuos duomenis galės jau kreiptis į vietos Nacionalinės žemės tarnybos skyrių su prašymu inicijuoti rašte paminėtos nuosavybės paveldėjimo valstybės naudai procedūrą. Nurodo, kad pareiškėjo nurodyto teisinio pagrindo yra pakankamai bei kreipimosi motyvas yra nedviprasmis, todėl prašymas nurodyti mirusiųjų asmenų gyvųjų kontaktinius duomenis negalima vertinti kaip perteklinius ar nepagrįstus, todėl prašymas turėjo būti patenkintinas. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas formaliai, net neįsigilinęs į teiktą prašymą klaidingai nurodė savo sprendimo teisinį pagrindą, kuris užkerta kelią efektyviai pareiškėjui tvarkyti jam priklausančią nuosavybę, nes užkertamas kelias ne tik kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo inicijavimo, bet ir į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių, kadangi ir pirmu ir antru atveju šioms institucijoms yra privalu pateikti aktualius duomenis apie realius šių sklypų savininkus ar jų įpėdinius tam, kad ateityje būtų galima raštu gauti jų vienareikšmę poziciją apie ketinimą arba nenorą teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti savo teises į mirusiesiems priklausančia nuosavybę su tolimesne jų teisine registracija valstybės registre teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro sprendimo, įforminto 2021-03-10 raštu Nr. S-28850 (16.14 Mr), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų pilną šeimos sudėtį.
2021-03-05 pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą, kaip Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau - Gyventojų registras) tvarkytoją, su prašymu pateikti duomenis apie M. N., A. B., B. K., A. M., A. P., O. J., F. P., V. M., V. L., J. K., M. D., R. L., A. A. L., A. S., L. G. V., S. B., V. R. T., V. V., J. S. (toliau - Asmenys) pilną šeimos sudėtį. Pareiškėjas nurodė, jog šių duomenų reikia tam, kad būtų galima kreiptis į likusius gyvus minėtų asmenų įpėdinius dėl palikimo priėmimo arba į valstybę atstovaujantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, kuris teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotų palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn procedūrą. Registrų centro Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro 2021-03-10 raštu Nr. S-28850 (16.14 Mr) buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomą informaciją. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies a punktu, asmens duomenys gali būti teikiami, jeigu asmuo duoda sutikimą teikti jo duomenis. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos nuostatomis, mirusių fizinių asmenų turtinių teisių perėjimas jų įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą sietinas su palikimo priėmimu. Nesant duomenų apie palikimą priėmusius asmenis, palikimas laikytinas nepriimtu, todėl palikėjų (trečiųjų asmenų) asmens duomenys be jų artimųjų sutikimo neteiktini, t. y. prašymas netenkintas nenustačius tinkamo teisinio pagrindo teikti duomenis apie Asmenų pilną šeimos sudėtį. Pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą, kaip Gyventojų registro tvarkytoją, dėl prašyme nurodytų asmenų duomenų apie jų šeimos sudėtis pateikimo. Šio ginčo objektas yra ne bendro pobūdžio Registrų centro, kaip viešojo administravimo subjekto, žinioje esančios informacijos pateikimas, bet būtent asmens duomenų, kurie tvarkomi viename iš valstybės registrų, teikimas kitam asmeniui. Pažymi, kad Gyventojų registre yra tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikos gyventojo tėvus, vaikus ir sutuoktinius (jų asmens kodai), tačiau tokių duomenų teikimui trečiajam asmeniui, kuris nėra duomenų subjektas, turi būti teisėtas ir motyvuotai pagrįstas pagrindas. Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 9 d. nutarime pasisakė, kad asmens duomenys laikytini specifine informacija, susijusia su duomenų subjektu, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis (asmens kodu ir kt.), kurių tvarkymui, inter alia teikimui, keliami tam tikri reikalavimai siekiant ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.
Remiantis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - BDAR) 4 straipsnio 2 punktu, bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, inter alia ir duomenų teikimas, yra įvardinama kaip duomenų tvarkymas. BDAR numato, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis BDAR 5 straipsnyje įvardintų principų ir asmens duomenų tvarkymas yra pripažįstamas teisėtu, jei yra ir bent viena iš BDAR 6 straipsnyje nurodytų sąlygų.
BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies punktus, duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodomas duomenų gavimo tikslas - galimybė kreiptis į likusius gyvus prašyme nurodytų asmenų įpėdinius dėl palikimo priėmimo arba į valstybę atstovaujantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, kuris teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotų palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn procedūrą. Tačiau pareiškėjo prašyme, adresuotame Gyventojų registro tvarkytojui, nurodyta pateikti duomenis apie prašyme nurodytų asmenų pilną šeimos sudėtį, kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1495 ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo", 15.11 papunkčiu yra duomenys apie Lietuvos Respublikos gyventojo tėvus, vaikus ir sutuoktinius (jų asmens kodus). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašomų duomenų pateikimas apie prašyme nurodytų asmenų tėvus, vaikus ir sutuoktinius (jų asmens kodus) jokiu būdu neužtikrintų, kad bus pasiektas pareiškėjo nurodomas duomenų gavimo tikslas, kadangi prašyme nurodytų mirusių asmenų tėvai, vaikai ir sutuoktiniai nebūtinai yra mirusių asmenų įpėdiniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnis numato, kad paveldima gali būti tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, o remiantis kodekso 5.5 straipsniu, įpėdiniais gali būti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys bei valstybė ir savivaldybės. Tuo atveju, jei būtų buvęs tenkintas pareiškėjo prašymas dėl Gyventojų registro duomenų pateikimo, pareiškėjui būtų pateikti trečiųjų asmenų duomenys, kurie būtų visiškai nesusiję su pareiškėjo nurodomu tikslu, o BDAR taikymo aspektu, tai būtų vertinama kaip pertekliniai duomenys ir asmens duomenų apsaugos pažeidimas. Pažymi, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte yra aiškiai įtvirtintas su duomenų tvarkymu susijęs duomenų kiekio mažinimo principas, todėl teikiami Gyventojų registro duomenys turi pagrįstai proporcingai atitikti pagrįstą ir motyvuotą asmens duomenų teikimo tikslą.
Nurodo, kad duomenys apie palikimo priėmimo ir atsisakymo faktus (tame tarpe ir palikimą priėmusius asmenis (nurodomas asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; jeigu asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, - gimimo data, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; juridinio asmens kodas, pavadinimas, buveinės adresas) yra saugomi kitame Registrų centro tvarkomame registre - Testamentų registre. Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, dėl Testamentų registro duomenų teikimo į Registrų centrą nesikreipė. Pažymi, kad į notarą dėl palikimo priėmimo kreipiamasi ir tais atvejais, kai nekilnojamojo turto registre mirusio asmens vardu nėra įregistruotų nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, kadangi būtent palikimą priėmę asmenys įgyja teisėtą pagrindą atlikti atitinkamus veiksmus, kad mirusio asmens vardu būtų galima įregistruoti nuosavybės teises ir vėliau paveldėti nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas pateikti pilnus duomenis apie prašyme nurodytų asmenų tėvus, vaikus ir sutuoktinius (prašyme įvardinta šeimos sudėtimi), nepateikė trečiųjų asmenų sutikimų, kad jų duomenys būtų teikiami, duomenų gavimo tikslas neatitiko prašomų duomenų apimties, todėl Gyventojų registro duomenys apie trečiuosius asmenis buvo teisėtai ir pagrįstai neteikiami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Registrų centro 2021-03-10 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2021-03-05 pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pateikti duomenis apie M. N., A. B., B. K. ir kt. pilną šeimos sudėtį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad šių duomenų reikia tam, kad būtų galima kreiptis į likusius gyvus minėtų asmenų įpėdinius dėl palikimo priėmimo arba į valstybę atstovaujantį NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių, kuris teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotų palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn procedūrą. Atsakovas 2021-03-10 raštu Nr.S-28850(16.14Mr) atsisakė pareiškėjui pateikti prašomą informaciją. Atsisakymą atsakovas grindė 2016-04-27 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies a punktu, t.y. asmens duomenys gali būti teikiami, jeigu asmuo duoda sutikimą teikti jo duomenis . Kartu Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis LR CK penktosios knygos nuostatomis, mirusių fizinių asmenų turtinių teisių perėjimas jų įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą sietinas su palikimo priėmimu. Nesant duomenų apie palikimą priėmusius asmenis, palikimas laikytinas nepriimtu, todėl palikėjų (trečiųjų asmenų) asmens duomenys be jų artimųjų sutikimo neteiktini. Atsakovas nenustatė tinkamo teisinio pagrindo teikti pareiškėjui jo prašomus duomenis apie nurodytus fizinius asmenis, jų pilną šeimos sudėtį be minėtų asmenų artimųjų sutikimų.
VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, atsakovas privalo vadovautis įstatymų viršenybės principu, reiškiančiu , kad šio subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą yra nustatyti įstatymuose. Registro tvarkytojas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi įstatymų viršenybės principu, neišėjo už jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų, teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą. Pareiškėjas prašė pateikti informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Gyventojų registre yra tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikos gyventojo tėvus, vaikus ir sutuoktinius (jų asmens kodai), tačiau tokių duomenų teikimui trečiajam asmeniui, kuris nėra duomenų subjektas, turi būti teisėtas ir motyvuotas pagrindas. BDAR numato, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis BDAR 5 straipsnyje nurodytų principų ir asmens duomenų tvarkymas yra pripažįstamas teisėtu, jei yra bent viena iš BDAR 6 straipsnyje nurodytų sąlygų. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir saidriu būdu. Pagal BDAR 6 straipsnio 1d. a) p. duomenų tvarkymas yra teisėtas , jeigu: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (ginčijamo Sprendimo pagrindas).Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2d.,duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pareiškėjas, prašydamas pateikti pilnus duomenis apie prašyme nurodytų asmenų tėvus, vaikus, sutuoktinius (šeimos sudėtį), nepateikė atsakovui trečiųjų asmenų sutikimų, kad jų duomenys būtų teikiami, todėl duomenų gavimo tikslas – galimybė kreiptis į likusius gyvus prašyme nurodytų asmenų įpėdinius dėl palikimo priėmimo arba į valstybę, atstovaujantį NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių, kuris teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotų palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn procedūrą - neatitiko prašomų duomenų apimties, o esant šioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai ir teisėtai neteikė pareiškėjui Gyventojų registro duomenų apie trečiuosius asmenis. Teismas daro išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, įvertino jam pateiktus dokumentus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 88str.1 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo MB „Turto vystymo sprendimai“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.