- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 1-14-737/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00246-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- A. Ž., J. Ž.
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Antanas Vitlipas
- Kategorijos
dalyvaujant Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorams Artūrui Bužavui, Oksanai Gabrilaitienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B., jos atstovei pagal įstatymą (BPK 53 str.4d.) D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J Ž, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d.,
A Ž, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, 9 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)g, teistas 6 kartus:
1999-10-20 pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. – 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2002-06-10 pagal LR BK 272 str. 3 d., 43 str. – 7 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2003-08-19 apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Naujojo BK 180 str. 2 d., 64 str. 1 d. 3 d., ir paskirti 5 m. laisvės atėmimo; 2003-10-09 teismo nutartimi pakeisti 2003-08-19 nutartį: galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;2003-01-17 pagal BK 271 str. 3 d., 241 str. 1 d., 43 str. – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2003-05-15 nuosprendžiu 2003-01-17 nuosprendis panaikintas, galutinė bausmė nustatyta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, panaikinant turto konfiskavimą;2003-06-02 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 8 d., –7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,2004-03-29 pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1, 4, 8 d. 7 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 2004-06-09 teismo nutartimi pakeistas nuosprendis, paskirta 6 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2007-08-24 paleistas iš pataisos namų lygtinai prieš 1 m. 9 mėn. 15 d., 2008-02-22 grąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį,2009-03-03 pagal BK 180 str. 3 m.2 mėn. l.a., paskirta bausmė subendrinta (BK 64 str.) su 2004-03-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė 3 m. 10 mėn.l.a., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008-03-05, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. ir J. Ž. kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu veikdami bendrininkų grupėje, 2010-03-16 apie 12 val. bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą, A. B. priklausantį turtą,- 3500 litų, o būtent:
nenustatytam asmeniui paskambinus A. B., prisistačius policijos pareigūnu, suklaidino nukentėjusiąją A. B. melagingu pranešimu apie tai, kad neva jos dukra D. M. pastūmė kitą moteriškę ir, pastarajai griuvus, buvo sutrikdyta jos sveikata, bei sužalotos moters ir D. M. susitaikymui ir D. M. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, yra būtina perduoti sužalotos moters dukrai Ramutei 4000 litų. Tuo pačiu metu A. Ž. paskambino J. Ž. ir davė jai nurodymus nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), prisistatyti tariamos nukentėjusiosios dukra Ramute, paimti pinigus. J. Ž. A. Ž. nurodymu 2010-03-16 apie 12 val. nuvykusi pas nukentėjusiąją A. B. (duomenys neskelbtini), prisistatė nukentėjusiosios dukra vardu Roma ir paėmė iš nukentėjusios A. B. apgaulės įtakoje perduodamus 3500 litų.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamieji J. Ž. ir A. Ž. kaltais neprisipažino, teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus apie jiems inkriminuojamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, garso įrašais, ekspertizės išvadomis bei kitų byloje išanalizuotų įrodymų visetu.
Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena viena. Kovo mėnesį telefonu paskambinę asmenys prisistatė iš policijos, pasakė, kad dukra susidūrusi su kita moterimi, ją sužalojo, sakė, kad atvažiuos paimti pinigų. Prašė 8000 litų, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad turi tik 4000. Girdėjosi verksmas, suprato, kad verkia dukra. Prašė: „mamyte gelbėk. Mamyte, padėk“. Nukentėjusioji parodė, kad šis verksmas ją labai paveikė. Maždaug už 30 min. kaltinamoji J. Ž. atvažiavo paimti pinigų. Įėjusi į butą paėmė pinigus ir išėjo. Dalį pinigų paliko. Kai buvo atidavusi pinigus paskambino savo dukrai D. M. ir suprato, kad ją apgavo.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad A. B. atpažino J. Ž. kaip moterį, kuriai ji savo bute perdavė pinigus (t.1 b.l. 14-15).
Liudytoja S. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnus atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2010-03-16 jai telefonu paskambinęs asmuo, kurio duomenų ji negalinti prisiminti, nurodė nuvykti į centrą, prie „Iki“ parduotuvės. Nuvykusi susitiko su kaltinamąja J, kurią iš matymo pažinojo. Kaltinamoji paprašė banke į jos nurodytą sąskaitą persiųsti pinigus – virš 1000 litų. Pinigai buvo siunčiami moteriai.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad S. D. atpažino J. Ž., kaip moterį, su kutria ji 2010-03-16 buvo AB „SWEDBANK“ ir pervedinėjo pinigus (t. 1 b.l. 29-30)
Raštu iš AB „Swedbank" nustatyta, kad 2010-03-16 panaudojant S. D. asmens dokumentą 1900 litai buvo pervesti į E. B. sąskaitą (t. 1 b.l. 36).
Liudytojos E. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui, perskaitytais BPK 276 str. 4 d. tvarka, nustatyta, kad 2010 m. kovo mėnesio viduryje, jos vyras G. Ž., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose telefonu jai pranešė, kad į jos sąskaitą yra pervesti pinigai. Vyro nurodymu pinigus nuo sąskaitos nuėmė ir vėliau perdavė jai nepažįstamam vyrui (t. 1 b.l. 46-47).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu pateiktą AB „Swebdbank" matyti, kad 2010-03-16 14.16 val. į banko klientų aptarnavimo salę užeina dvi moterys. Kaip nurodė teisme apklausiama S. D. susipažinusi su fotonuotraukomis padarytomis iš vaizdo įrašo ( t.1 b.l.40-41) yra užfiksuota ji ir J. Ž.. S. D., priėjusi prie banko specialistės pateikė jai dokumentą, o J. Ž. būdama šalia ir turėdama rankose mobiliojo ryšio telefoną jai diktuoja. Užpildžiusi dokumentus ir padavusi pinigus specialistei, S. D. gautą kasos kvitą perduoda J. Ž. (t. 1 b.l. 37-43).
Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK kriminalinės policijos skyriaus raštu nustatyta, kad atliekant mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo gauta informacija apie tai, kad 2010-03-16 apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš senyvo amžiaus moters buvo išviliota 4000 litų (1t. b.l. 55).
AB „Teo LT“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad į A. B. telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010-03-16 11:58 val. buvo skambinta iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 278 sekundės (4,6 min.). Tuo tarpu iš A. B. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į abonentą kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta tą pačią dieną 12:04 val., pokalbio trukmė 1465 sekundės (24,41 min.) (t.1. b.l.50-54).
Telefoninių pokalbių suvestine ir teisiamojo posėdžio metu perklausytais telefoninių pokalbių garso įrašais nustatyta, kad 2010-03-16 nuo 12.10 val. iki 14.35 val. abonentas, kalbantis vyrišku balsu duoda nurodymus moteriai nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) prisistatyti tariamos nukentėjusiosios dukra vardu „R." ir paimti iš senyvo amžiaus moteriškės pinigus 4000 litų sumoje. Vėliau duoti nurodymai prie prekybos centro „IKI" susitikti su kita moteriške (S. D.) ir persiųsti 1900 litų į nurodytą sąskaitą (t. 1 b.l. 65-71). Perklausius garso įrašus nustatyta, kad pokalbio pradžioje, moteris perduodama linkėjimus nuo A. skambinusiajam, kreipiasi į jį vardu „A.“.
Ekspertizės aktu nustatyta, kad pateiktuose tirti garso įrašuose užfiksuotas A. Ž. balsas bei tikėtina, kad J. Ž. balsas (3t.b.l.2-7).
Asmens kratos metu iš J. Ž. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas NOKIA IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš telekomunikacijos tinklo Bitė Lietuva pažymos matyti, kad į šį telefono aparatą 2010-03-16 17.25 val. buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Iš išklotinės abonento vyro matyti, kad nuo 2010-03-16 18.13.02 val. jis tęsia bendravimą su moterimi būtent šio numeriu, (t. 1 b.l.74, 90, 95-96 )
Apžiūros protokolu nustatyta, kad J. Ž. telefone paimtame išjos asmens kratos metu 2010-03-23 IMI-1 Nr. (duomenys neskelbtini) „adresų knygoje" yra įrašas „A. (duomenys neskelbtini)" tai yra būtent tas numeris, iš kurio 2010-03-16 abonentas vyras skambino moteriai J. Ž. (t. 1 b.l. 74, 95-96).
CDB pažyma nustatyta, kad A. Ž. 2010-03-16 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (t. 2 b.l. 21).
Asmens duomenų išrašu nustatyta, kad A. Ž. ir J. Ž. 2010-03-05 sudarė santuoką (2t.b.l.15).
Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados
BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje J. Ž. ir A. Ž. pateikti kaltinimai grindžiami telefoninių pokalbių įrašais. Nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo klausomasi atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1218-09. 2010-04-29 Šiaulių apylinkės teismo sankcionuotu nutarimu, vadovaujantis BPK 162 str. leista kitoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinktą informaciją panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-246-10 (1t.b.l.58). Garso įrašuose užfiksuotus duomenis patvirtina liudytojų parodymai bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gauti duomenys. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kitoje baudžiamojoje byloje atliktus abonento Nr.863093715 telefoninių pokalbių garso įrašus yra pagrindas pripažinti įrodymais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Nors kaltinamieji neprisipažįsta padarę nuskalstamą vieką, tačiau jų kaltė pilnai yra įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Telefoninių pokalbių įrašai, bei suvestinės patvirtina, kad A. Ž. telefonu davė nurodymus J. Ž. nuvykti pas nukentėjusiąją, paimti pinigus ir dalį jų pervesti į nurodytą sąskaitą. Ekspertizės išvados patvirtina, kad telefonu kalbėjosi būtent A. Ž. ir J. Ž.. Nors dėl J. Ž. balso ekspertizės akte duota tikėtina išvada, tačiau jos dalyvavimą nusikaltimo padaryme patvirtina ir kiti ištirti įrodymai, o būtent: nukentėjusioji J. Ž. atpažino, kaip moterį, kuri atėjusi pas ją į butą paėmė pinigus, S. D. J. Ž. nurodė kaip moterį, davusią pinigus, kad ji pervestų į nurodytą sąskaitą. Taip pat pas J. Ž. asmens kratos metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, kurio užrašų knygelėje ties „A.“ vardu įrašytas numeris ((duomenys neskelbtini)), su kuriuo ir buvo bendrauta nusikalstamos veikos darymo metu. Be to pagal IMEI kodą matyti, kad tame pačiame telefone vėliau buvo įdėta Sim kortelė (Nr. (duomenys neskelbtini)) su kuria abonentas, įvardintas kaip „A.“ bendravo tą pačią dieną 18:13 val. Teisminio nagrinėjimo metu perklausius garso įrašus, iš fone girdimų pokalbių matyti, kad tuo metu, kai J. Ž. ėjo pas A. B. paimti pinigų, gretimai A. Ž. esantis nenustatytas asmuo telefonu tęsė pakalbį su nukentėjusiąja, kurios buvo klausiama, kuriame aukšte ji gyvena, ji informuojama, kad atvyko nukentėjusios duktė R. paimti pinigų, kad greičiau nukentėjusioji perduotų pinigus atėjusiai merginai. Kad šiuo metu vyko pokalbis telefonu su A. B., patvirtina ir AB TEO LT pateikta informacija. Pati nukentėjusioji A. B. teisminio nagrinėjimo metu išklausiusi garso įrašus atpažino tiek savo balsą pokalbio fone, tiek J. Ž. balsą. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti liudytojos E. B. parodymai patvirtina, kad į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos ji savo sutuoktinio G. Ž., atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, nurodymu, perdavė nepažįstamam asmeniui. Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. patvirtino, kad G. Ž. yra jo brolis.
J. Ž. ir A. Ž. kaltinami apgaule užvaldę A. B. priklausančius 4000 litų. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad iš jos buvo reikalauti 4000 litų, tačiau kai pas ją į namus atėjo kaltinamoji visus turėtus pinigus ji buvo paskleidus ant lovos. Leido pačiai kaltinamajai pasiimti kiek reikia. Tuo metu pinigų neskaičiavo. Vėliau perskaičiavus nurodė, kad 900 litų išėjus kaltinamajai buvo likę. Iš telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad J. Ž. paaiškino A. Ž., kad ne visus pinigus paėmė, o tik 3500. Nurodė, kad kitus paliko „pragyvenimui“ (1t.b.l.65). Pati nukentėjusioji A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad gali būti, kad kaltinamoji paėmė 3500 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nustatytose aplinkybėse tikslinama kaltinamųjų užvaldyto turto suma nurodant, kad kaltinamieji apgaule užvaldė A. B. priklausantį turtą,- 3500 litų. Be to, iš kaltinimo kaip nereikalingai nurodytas šalinamas turtinės žalos padarymo požymis. Turtinė ir (ar) neturtinė žala kaltinime nenurodoma, nes ji nėra nei būtinas, nei fakultatyvus sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis. Žala šiuo atveju yra išimtinai civilinio ieškinio dalykas, tuo tarpu kaltei dėl sukčiavimo pagrįsti turi reikšmės tik užvaldyto turto vertė.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos bendravykdytojas telefonu melagingai informavo A. B., kad jos duktė sužalojo kitą moterį, dėl to susitaikymui reikalingi pinigai. Būtent paveikta šios apgaulės A. B. perdavė pinigus J. Ž., kuri dalį jų vėliau per S. D. pervedė į A. Ž. nurodytą sąskaitą.
Tiek J. Ž., tiek ir A. Ž. suvokė, kad A. B. pinigai užvaldomi apgaule, numatė, kad dėl tokios jų veikos nukentėjusioji neteks jai priklausančio turto, ir būtent tokių padarinių siekė. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Kaltinamieji J. Ž., A. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suvokė, kad veikia bendrai, vienas kitam palengvino daryti nusikaltimą bei pasidalino nusikalstamu būdu gautus pinigus. Šias aplinkybes patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Kalbant apie kaltinamųjų vaidmenį bendrininkavime, pažymėtina, kad teismų praktikoje bendravykdytoju yra pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamieji su nenustatytu asmeniu veikė bendrininkų grupėje, kur atliko skirtingus vaidmenis. A. Ž. neturėdamas galimybės paimti pinigus iš nukentėjusiosios, tam pasitelkė A. Ž., nurodė jai nuvykti pas A. B. bei paimti pinigus. Tai patvirtina garso įrašai bei įrašų stenogramos (1t.b.l.65). Iš foninių garsų matyti, kad A. Ž. užtikrino, kad J. Ž. girdėtų kito (nenustatyto) bendrininko pokalbį su nukentėjusiąja, kurio metu ji yra apgaunama. A. Ž. J. Ž. nurodė kokiu adresu važiuoti, į kurį butą eiti, ką sakyti, kokius veiksmus atlikti paimant pinigus, kada iš buto išeiti. J. Ž. suprato, kad vyko nusikalstamą veiką ir vykdė tai, klausydama A. Ž. nurodymų telefonu. Baudžiamasis įstatymas, apibrėžiantis bendrininkavimą, nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Kiekvieno jų veiksmai gali būti skirtingi, tačiau jie turi būti reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, sudaryti prielaidas kitų bendrininkų veiksmams. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors A. Ž. tiesiogiai nedalyvavo paimant iš apgaulės būdu suklaidintos nukentėjusiosios pinigus, tačiau aktyviais veiksmais kontroliavo šį procesą, nurodydamas kitiems bendrininkams, kaip veikti. Formaliai vertinant, A. Ž. veika atitiktų organizatoriaus požymius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jam pateiktame kaltinime šis jo vaidmuo nenurodytas, teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribų ir nesunkindamas kaltinamojo padėties, pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Ž. veikė kaip bendravykdytojas.
Teismas, remdamasis surinktais ir patikrintais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.) įrodymais, daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, jog A. Ž. ir J. Ž., veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, 2010-03-16 apie 12 val. bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą, A. B. priklausantį turtą,- 3500 litų. Kaltinamųjų veika kaip sukčiavimas pagal baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Kaltinamųjų veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str.1d.1p.).
Kaltinamųjų įvykdyta veika yra nesunkus baigtas nusikaltimas, kurio tikslas - siekis turėti turtinės naudos. Nusikaltimas įvykdytas tiesiogine tyčia. Abu kaltinamieji buvo nusikaltimo bendravykdytojai. Kaltinamųjų veikoje yra po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji J. Ž. teisiama pirmą kartą (1 t. b.l. 133), nuosprendžio priėmimo dienai galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t.b.l.134), lankėsi psichikos sveikatos centre nuo 2004 m. diagnozė adaptacijos sutrikimas, aktyvioje priežiūroje neįrašyta (1t. b.l. 130-163). Kaltinamoji dirba, ištekėjusi, augina mažametę (gim. 2008 m.) dukterį (1t.b.l.131), yra nėščia (3t.b.l.22). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. Ž. skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį parenkant artimą bausmės vidurkiui.
Kaltinamasis A. Ž. teisiamas 7 kartą, BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu, šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu, neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas (2 t.40,41), VšĮ Alytaus poliklinikos PSC priežiūroje dėl psichikos ligos ir priklausomybės ligos neįrašytas (2 t., b.1.38). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (2t.b.l.36), dirba pagal verslo liudijimą (3t.b.l.21). Teismas daro išvadą, kad ši A. Ž. padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinė, tai nevienkartinių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė ir gyvenimo būdas, todėl atsižvelgiant į bausmės paskirtį, kaltinamajam parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį parenkant didesnį už vidurkį. Teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis 2009-03-03 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra pilnai atlikęs, todėl bausmės BK 64 str. pagrindu nebendrinamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 p. nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai ir to pakanka pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, tai yra, jeigu remdamasis minėta aplinkybe teismas pagrįstai mano, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau už jo padarymą jam skiriama reali pakankamai griežta (2 m.) laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis tik 2012-01-05 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neturi stiprių ilgalaikių socialinių ryšių, todėl pagrįstai manytina, kad siekdamas išvengti paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali slėptis nuo teismo. Be to, kaltinamasis praeityje eilę kartų teistas už BPK 122 str. 4 dalyje įvardintų nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstamą veiką už kurią teisiamas padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, neišnykus ankstesniam teistumui. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio vykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skiriama kardomoji priemonė suėmimas (BPK 119 str.,122 str.).
Nukentėjusiosios A. B. vardu baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 4000 litų sumai turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l.22).
Kaltinamieji ieškinio nepripažino.
Ieškinys byloje įrodytas nukentėjusiosios parodymais, garso įrašais, ekspertizės išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. A. B. žala padaryta bendrais, tyčiniais, nusikalstamais veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala. Todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji užvaldė ne 4000 litų, o - 3500. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp J. Ž. ir A. Ž., neneigia ir nukentėjusioji A. B.. Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis civilinis ieškinys mažintinas, civiliniam ieškovui A. B. solidariai iš J. Ž. ir A. Ž. priteisiant 3500 litų turtinės žalos atlyginimui.
AB „Swedbank" pateikta elektroninė laikmena su vaizdo įrašu (t. 1 b.l. 43), laikmena su duomenimis iš OVT (1t.b.l.93), dvi laikmenos su pokalbių įrašais bei dvi laikmenos su lyginamaisiais kaltinamųjų balso pavyzdžiais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303- 307 str., teismas
nusprendžia:
J Ž pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti J. Ž. per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.
Išaiškinti, kad ji privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Ž. kardomosios priemonės nekeisti, paliekant rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
A Ž pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2012-06-14).
A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimą pakeisti į suėmimą, suimant A. Ž. teismo posėdžių salėje. Paimtą asmens tapatybės kortelę A. Ž. grąžinti (2t.bl. 171).
Priteisti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš J. Ž., asm.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asm.k. (duomenys neskelbtini) 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Swedbank" pateiktą elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu (t. 1 b.l. 43), laikmeną su duomenimis iš OVT (1t.b.l.93), dvi laikmenas su pokalbių įrašais bei dvi laikmenas su lyginamaisiais kaltinamųjų balso pavyzdžiais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.