- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- I3-295-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00221-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G. – K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-535-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. buvusio žemės sklypo Nr. 12 dalį, į kurį nuosavybės teisės nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjui V. G. (b. l. 1-3).
Pareiškėjas skunde, teismo posėdžio metu, 2022-02-17 prašyme nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 8SD-6206-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais" informavo jį, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais už 1,3929 ha žemės, į kuriuos dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės pagal pareikštą valią - natūra ir, kad privaloma iki 2019 m. gruodžio 16 d. atvykti susipažinti su sprendimo projektu. Teigė, kad nesutikdamas su būsimu sprendimu, 2019 m. gruodžio 10 d. jis įteikė Tarnybos Kauno miesto skyriui raštą, kuriame patvirtino savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą natūra ir nurodė, jog atsakovė turi pareigą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pirmiausia tuo būdu, kurį jis pasirinko, ir tik tada, kai to padaryti neįmanoma, nuosavybės teises bus galima atkurti kitu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytu būdu. Mano, kad nuosavybės teisių atkūrimas ne natūra, o atlyginant pinigais, laikytinas grubiu įstatymų reikalavimų ir Konstitucija bei įstatymais garantuotų jo teisių pažeidimu. Paaiškino, jog institucijai pateiktame 2019 m. gruodžio 10 d. rašte jis nurodė konkrečią laisvos valstybinės žemės dalį, kurios apytikslis plotas yra apie 0,07 ha, esančią buvusio sklypo Nr. 12, kuris iki 1940 m. priklausė J., I. ir O. G., ribose: iš pietų ir vakarų pusių šis laisvos valstybinės žemės sklypas ribojasi su SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro sklypu, suformuotu pastatui (duomenys neskelbtini), iš rytų ir pietų pusės ribojasi su UAB „Vici investments“ sklypų masyvo riba, iš šiaurės pusės ribojasi su asfaltuotu keliu, atsišakojančiu nuo (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkama prie minėto pastato, (duomenys neskelbtini) ir prie kitų pastatų, esančių toliau vakarų pusėje. Nurodytos ir kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtos teritorijos dalyje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), sklypo, yra savavališkas (nelegalus) statinys - automobilių stovėjimo aikštelė, iš šiaurinės pusės užtverta rakinamu užtvaru, o iš kitų trijų pusių - betoniniais šaligatvio bortais. Prie 2019 m. gruodžio 10 d. rašto buvo pridėta ir kadastrinio žemėlapio ištrauka, kurioje paženklinta minėta laisva valstybinė žemė, įsiterpusi tarp kitų įregistruotų sklypų. Pareiškėjo nuomone, ši teritorija yra laisva valstybinė žemė, todėl atlikus matavimus į ją turėtų būti jam atkurtos nuosavybės teisės natūra, kaip ir į kitą laisvą valstybinę žemę, išlikusią buvusio sklypo Nr. 12 ribose. Į jo 2019 m. gruodžio 10 d. raštą Tarnybos Kauno miesto skyrius atsakė 2019 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriame teigiama, kad į nurodytą ir kadastro žemėlapio ištraukoje paženklintą žemės plotą negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, nes tas žemės plotas nėra laisva valstybinė žemė. Pareiškėjo nuomone, NŽT Kauno miesto skyrius Atkūrimo įstatymo nuostatas aiškino ir taikė netinkamai.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. A-2844 „Dėl žemes sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir jo priedas išdėstyti nauja redakcija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-775 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo" pakeitimo“. Teigia, kad 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-775 nebuvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini)reikalingo valstybinės žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo klausimas, taip pat gatvės plėtros klausimas. 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A-775 projekto tikslas - suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) esamam pastatui 6G1p eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir perdalyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Nei prie projekto tikslo, nei prie duomenų apie naujai suformuotus ar pertvarkytus žemės sklypus nėra jokių duomenų apie tai, kad šiuo projektu yra sprendžiami kokie nors (duomenys neskelbtini)plėtros klausimai.
Pareiškėjas teigia, kad jo minėtas laisvos žemės plotas niekaip nesusijęs su 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 pertvarkytais esamais užregistruotais žemės sklypais prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nepatenka į šiems pastatams skirtos bei nurodytu projektu pertvarkytos žemėvaldos teritoriją. Projekto partvirtinimo duomenų suvestinėje minimas plotas nepaminėtas, jis nepatenka į projekto plano (brėžinio) ribas - tai tik žemės plotas, esantis šalia planuojamos teritorijos. Mano, jog faktas, kad brėžinio rengėjas savo iniciatyva laisvą valstybinę žemę įvardino kaip „esamą pravažiavimą“, nenurodant jokios to tariamo pravažiavimo krypties, priklausomybės, nenurodant ten esančio savavališko statinio - negalėjo sukurti ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, t. y. nepadarė atitinkamo žemės ploto valstybės išperkama žeme pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Šiame žemės plote nenumatytas ir neįregistruotas joks servitutas, jame nesuformuotas ir neįregistruotas joks nekilnojamojo turto objektas, jis neturi oficialaus naudotojo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, tai laisva valstybinė žemė. Šis žemės plotas nepriklauso (duomenys neskelbtini)ir pagal esamą situaciją, (duomenys neskelbtini) plėtra į nurodytą teritoriją nėra numatyta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog 2019 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva vykdant tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimo Lampėdžio ežere pirmojo etapo darbus, buvo nukasta didžioji trasos įrengimui trukdančio pusiasalio dalis ir beveik visa nukasto pusiasalio žemė buvo minėto 12-to sklypo ribose. Pažymėjo, kad nukasus didžiąją pusiasalio dalį, buvo suformuota ne tik visiškai nauja Lampėdžio ežero kranto linija, esanti 12-to sklypo ribose, bet ir suformuota visiškai nauja nuožulni išlikusios 12-to sklypo dalies pakrantė. Buvusio 12-to sklypo dalyje, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams natūra, ir kuri buvo perleista investuotojui, buvo suformuotas statybai skirtų sklypų masyvas su perimetru pagal anksčiau įsigytų sklypų išorines ribas. Iš investuotojo pateikto šios vietos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto 2018/02-FPP-01 matyti, kad suformuotas sklypų masyvas užima ne visą išlikusią nenukastą 12-to sklypo dalį, kuri, nukasus pusiasalį ir suformavus naują pakrantės liniją bei reljefą, turėjo dar padidėti, t. y. atsirasti dar daugiau laisvos valstybinės žemės, esančios už suformuotų investuotojo sklypų ribų. Teigia, kad tik nukastoji pusiasalio dalis, kurios vietoje bus įrengta irklavimo trasa, buvo priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė galėjo ir turėjo išsiaiškinti realią situaciją, susijusią su visa dar išlikusia laisva valstybine žeme 12-to sklypo ribose, tačiau veikdama prieš pareiškėjo valią savo įstatyminę pareigą pažeidė. Paminėjo ir tai, kad iki šiol įvykdytas tik pirmasis Lampėdžio ežero tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos etapas, kadangi nukasus pusiasalio dalį, kurios vietoje trasa turės būti įrengta, liko didelės apimties sekluma. Mano, kad vykdant antrojo etapo trasos gilinimo darbus, iškastas gruntas bus pilamas ties minėta naujai suformuota kranto linija buvusio 12-to sklypo ribose, kaip buvo daroma ir atliekant pirmojo etapo darbus, tokiu būdu plečiant kranto liniją nukeliant 12-to sklypo ribose esančios pakrantės liniją į pietų pusę, t. y. ženkliai padidinant sausumos plotą 12-to sklypo ribose.
Pareiškėjo nuomone, atsakovės teiginys, kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto bendrojo plano susisiekimo infrastruktūros brėžinį priskirta esamai gatvei, yra nepagrįstas, nes nenurodytas gatvės pavadinimas. Be to, iš byloje esančios kadastrinio plano ištraukos matyti, kad viešajame registre įregistruotas būtent minėtasis įvažiavimas (pažymėtas plona vidurine linija, einančia nuo (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys įrodymai paneigia šį atsakovės teiginį (investuotojo projektas, kuriame ginčo plotas pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė, pareiškėjo pateiktas kartografinis planas, kuriame akivaizdžiai matyti, jog ginčo plote jokio kelio nebuvo). Teigia, kad atsakovės pateiktame brėžinyje užfiksuota faktinė situacija, o ne miesto gatvių tinklo dalis. Stovėjimo aikštelė su užtvaru ir stovėjimo vietų linijomis įrengta neteisėtai, todėl iš šio neteisėto fakto negali kilti jokios kitos teisės, paneigiančios pareiškėjo, kaip pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teises. Taip pat nurodė, kad iš Kauno miesto bendrojo plano rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos brėžinio matyti, jog ginčo sklypas neįeina į valstybės poreikiams rezervuojamą teritoriją.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 32-35) bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. G. nuosavybės teisėmis valdytą 3,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) V. G. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodė, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos natūra, išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Piliečiui V. G. Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-5922 ir sprendimu Nr. 19/3996, Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-8987 ir sprendimu Nr. 19/6603, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-268, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 8S-17-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 8S-283-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 8S-206-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 8S-89-(14,8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 2,1271 ha žemės grąžinant natūra. Byloje skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais.
Paaiškino, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą schemą ir nustatė, jog žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) nėra laisvas valstybinės žemės plotas. Žemės plotas pagal Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844, pažymėtas kaip esamas pravažiavimas ir yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2589/2011 konstatavo, jog iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypų dalis yra užlieta Lampėdžių vandens telkinio. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad vandens telkiniai, priskirtini valstybinės reikšmės vidaus vandenims, iš piliečių išperkami valstybės už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtas vandens telkinys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 98-4394 patvirtintas valstybinės reikšmės vidaus telkiniu, todėl į žemės dalį, kuri yra užlieta minėto valstybinės reikšmės vandens telkinio, nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, NŽT Kauno miesto skyrius priėmė ginčijamą sprendimą. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Teigė, jog pareiškėjas tokio prašymo iki 2019 m. birželio 1 d, nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu, rašytiniais paaiškinimais (b. l. 55-58, 129-131) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracijos atstovė paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo prie pastato (6Glp) (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Teigė, jog žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto grafinėje dalyje, pareiškėjo nurodomas laisvas valstybinės žemės plotas yra pažymėtas kaip esamas įvažiavimas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklių patvirtinimo“, 50 punkte nustatyta, kad projekto bylą sudaro projekto grafinė dalis, projekto tekstinė dalis ir kiti dokumentai, 52 punkte nustatyta, kad projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai. Pagal minėtų taisyklių 53 punktą sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pagal projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai. Pabrėžė, jog projekto sprendiniuose žymimi ne tik naujai formuojamos teritorijos žemės sklypai, bet ir jų gretimybės. Pažymėjo, kad esamas privažiavimas yra valstybinėje žemėje, o projekto sprendinių brėžinys suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriumi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad brėžinio rengėjas savo iniciatyva valstybinę žemę įvardino kaip „esamą privažiavimą“ ir toks žymėjimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, yra atmestini.
Administracijos atstovė taip pat paaiškino, kad pareiškėjo nurodytoje teritorijoje (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-l96 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėta esamos gatvės ašis vedanti link vandens telkinio pakrantės. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bendrasis planas - kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 111 punkte nurodyta, jog naujai formuojamose teritorijose gatvės, akligatviai, vedantys link vandens telkinių pakrančių, negali būti uždaromi sklypais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta esamos gatvės ašis, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savivaldybės bendrieji planai yra privalomi valstybės institucijoms, mano, jog teritorija yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog O., I. ir J. G. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), valdė 18,81 ha žemės. Pareiškėjas V. G. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodė, jog prašo nuosavybės teises atkurti natūra. Ši valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154/2000 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi prašymą atkurti nuosavybės teises į J. G. žemę pateikė vaikaičiai G. B. ir V. G., todėl pareiškėjas V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,52 ha žemės.
Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-5922 ir sprendimu Nr. 19/3996, Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-8987 ir sprendimu Nr. 19/6603, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-268, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 8S-17-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-31 d. sprendimu Nr. 8S-283-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 8S-206-(14.8.3.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 8S-89-(14,8.3.) pareiškėjui V. G. atkurtos nuosavybės teisės į 2,1271 ha žemės grąžinant natūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) V. G. nuosavybės teisės atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais (toliau – ir Sprendimas).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 8S-535-(14.8.3.), kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančius 1,3929 ha buvusio savininko J. G. valdytos žemės, atlyginant už ją pinigais (b. l. 5,6), teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.
Bylai aktualus teisinis reguliavimas yra išdėstytas Atkūrimo įstatyme, kurio 12 straipsnis apibrėžia valstybės išperkamos žemės sampratą, o 21 straipsnis nustato sąlygas, kuriomis gali būti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę atlyginant pinigais, nesant pretendento sutikimo. Šias įstatymo normas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 102-108 punktai, kurie leidžia Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, tačiau tam būtina nustatyti, jog pretenduojantis atkurti nuosavybės teises pilietis nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar prašyme nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8S-535-(14.8.3.) nuosavybės teisės V. G. atkurtos į 1,3929 ha žemės atlyginant pinigais, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo nurodytu būdu daugiau nėra galimybės atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra ginčo teritorijoje.
Esminis klausimas, dėl kurio šalys nesutaria šioje byloje, yra - ar maždaug 0,07 ha ploto žemės teritorija, esanti šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Atsakovas remiasi tuo faktu, kad šiame žemės plote yra susiformavęs pravažiavimas tarp sklypų, jis yra numatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A- 2844 patvirtintame žemės sklypo prie pastato (6Glp) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte, taip pat jis pažymėtas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane kaip kelias, todėl ši teritorija yra valstybės išperkama žemė, kuriai aiškiai yra išreikštas visuomenės poreikis. Pareiškėjas tvirtina, jog ginčo žemės plotas nėra tinkamai pažymėtas jokiame žemėtvarkos projekte, nėra nurodytas jo visuomeninis poreikis, nenurodytas gatvės pavadinimas. Teigia, kad atsakovės pateiktame brėžinyje užfiksuota faktinė situacija, o ne miesto gatvių tinklo dalis.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atkūrimo Tvarkos 40 punkte.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais asmenims, turintiems teisę pagal šį įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės į grąžinamą žemę natūra neatkuriamos, o ši žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo statymo 16 straipsnyje numatytais būdais.
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį žemė valstybės išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.
Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijoje (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-l96 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėta esamos gatvės ašis vedanti link vandens telkinio pakrantės (b. l. 135,136). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bendrasis planas - kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 111 punkte nurodyta, jog naujai formuojamose teritorijose gatvės, akligatviai, vedantys link vandens telkinių pakrančių, negali būti uždaromi sklypais (b. l. 134).
Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-2844 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte ginčo teritorija yra pažymėta kaip pravažiavimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-3429 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, pagal kurį sujungiami sklypai: 4668 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 275 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 308 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 19686 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir padalijami į septyniolika žemės sklypų, ginčo teritorijoje suprojektuoti planuojami įvažiavimai/išvažiavimai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta esamos gatvės ašis, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savivaldybės bendrieji planai yra privalomi valstybės institucijoms, ginčo teritorija (apie 0,07 ha ploto šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai yra valstybinė žemė užimta savivaldybės keliu.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose nuo 1995 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d., gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Teismas pažymi, kad dėl piniginės kompensacijos dydžio valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Duomenų, kad negrąžinamos žemės vertė ir kompensacijos dydis paskaičiuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų, byloje nėra, jokių konkrečių teisinių argumentų dėl kompensacijos dydžio, pareiškėjas taip pat nepateikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, jog įstatymų leidėjas pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartis Nr. A63-2589/2011 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti natūra turto, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių atkūrimą (1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimai). Todėl, teismo vertinimu, V. G. atkūrus nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, buvo užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės J., O. ir I. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, todėl vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 8S-535-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“ ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J., O. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.