Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui Jonui Liekiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Liekis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog J. K. 2012 m. kovo 21 d. Mažeikių r. sav. Balėnų k. jai priklausančiame tvarte leido nelegaliai dirbti – melžti jai priklausančias karves A. T., gyvenančiai tame pačiame kaime, sutarusi dėl atlygio už darbą, darbo laiko ir darbo tvarkos, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jos tapatybę patvirtinančio dokumento, neinformavusi apie darbuotojos priėmimą VSDFV teritorinio padalinio, tuo ji pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog sunkiai susirgus vyrui skubiai prireikė žmogaus, galinčio padėti melžti karves, todėl apie dvi savaites A. T. buvo bandoma, ar sugebės atlikti tą darbą. Pažymėjo, jog A. T. yra išgerianti, per tas dvi savaites gal tris dienas buvo atėjusi dirbti, todėl abejojant, ar ji ateis į darbą, su ja nesudarė darbo sutarties. Nurodė, jog po patikrinimo su A. T. sudarė darbo sutartį ir pranešė Sodrai.

Apklausta liudytoja A. T. parodė, jog susirgus K. vyrui jos paprašė padėti melžti karves. Ji keletą dienų buvo atėjusi padėti J. K. melžti karves ir vieną dieną ją dirbančią pamatė darbo inspekcijos pareigūnai. Už darbą jai atlygindavo pienu, mėsa. Šiuo metu ji dirba legaliai, su ja sudaryta darbo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto (LVAT 2007-06-28 nutarimas byloje Nr. N62-1103/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

J. K. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2012 m. kovo 28 d. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Jono Liekio surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0103 0135, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; 2012 m. kovo 22 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0103-0088; užduoties kortele Nr. APS-25-3113; J. K. ir A. T. parodymais teisme, todėl J. K. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padarius pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos J. K. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtina bauda, kurios dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis)

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 3.000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Išaiškinti J. K., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6401) ir pateikti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar visos baudos arba jos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.