Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 3 d. A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. liepos 3 d., apie 13.15 val., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kieme stovintį automobilį bei apgadino abu automobilius, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vairuotas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 238 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. nutarimu A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 80 Lt baudą. Nuobaudas subendrinus, A. V. paskirta galutinė 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas paskirtos baudos mokėjimą išdėstė dvidešimt keturių mėnesių laikotarpyje, pažeidėjui kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieno mėnesio 15 dieną sumokant po 125 Lt baudos dalies, iki visiško jos sumokėjimo.

Teismas ATPK 256 ir 257 straipsniuose numatyta tvarka ištyręs ir įvertinęs nustatytus faktinius duomenis nustatė, kad byloje yra įrodyta, kad A. V. 2009 m. liepos 3 d. apie 13.15 val., prie Slucko g. 15 namo, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen „Xantia“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas pažeidė KET 132 punkto reikalavimą ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino (ATPK 127 str. 2 d.). Iš šio eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas A. V. buvo susijęs, pažeidžiant KET 234 punkto reikalavimus pasitraukė (ATPK 130 str. 1 d.). Automobilį vairavo neapdraustą privalomu civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 238 punkto reikalavimą (ATPK 123 str. 5 d.).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. savo kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, nepripažino, teismas padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: nukentėjusiojo A. U., liudytojos J. R. parodymais, kad į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos mėnesio 3 d. apie 13.15 val. įvažiavo A. V. vairuotas automobilis „Citroen Xantia“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris apgadinęs minėtą automobilį pasitraukė iš įvykio vietos. Būtent išvažiuojamojo teismo posėdžio metu liudytoja J. R. tiksliai nurodė, kad jos šlubas kaimynas, gyvenantis Slucko g. 15-14, Vilniuje, atsitrenkė galu į nukentėjusiojo A. U. automobilį. Liudytojai D. Š. ir A. S. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą matėsi akivaizdūs apgadinimai ant abiejų automobilių, pažeidimas buvo užfiksuotas remiantis liudytojų parodymais. Kelių eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti apgadinimai ant abiejų automobilių atitinka pagal savo aukštį bei lokalizaciją, kas taip pat patvirtina, kad šie apgadinimai atsirado susidūrimo metu. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai ir jų lokalizacija visiškai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie įvykį. Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, papildo vieni kitus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, sudarydami vieną visumą, patvirtinančią ir įrodančią, kad A. V. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. parodymai byloje, kad automobilio „Citroen Xantia“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jis nevairavo, nes yra neįgalus ir vairuoti automobilį gali tik su rankiniu valdymu, paneigti byloje esančiais įrodymais: automobilis A. V. vardu įgytas 2009 m. birželio 7 d. (b. l. 38), 2009 m. rugsėjo 2 d. medicininėje pažymoje Nr. 256 nurodoma, kad „Dėl ligų reikalingas automobilio rankinis valdymas“ (b. l. 36), A. V. automobilyje „Citroen Xantia“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) AB „Puntukas“ 2009 m. rugsėjo 25 d. įrengtas automobilio rankinio valdymo mechanizmas – stabdžio pavara 20.06 P092422 (b. l. 39). Tai patvirtina, kad ir nesant šiam rankiniam įrengimui A. V. automobilį galėjo faktiškai vairuoti ir, kaip patvirtina aptarti liudytojų parodymai 2009 m. liepos 3 d. apie 13.15 val., Slucko g. 15, Vilniuje, perstatydamas savo automobilį jį vairavo. Minėtas valdymo įrenginys automobilyje įdiegtas tik praėjus daugiau negu dviems mėnesiams nuo eismo įvykio ir daugiau kaip trims mėnesiams nuo automobilio įsigijimo, kas patvirtina, kad A. V., įsigydamas automobilį, apie būtina jame įrengti specialų stabdžių rankinį įrenginį nesirūpino.

III.

Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde A. V. nurodė, kad teismas nepašalino apeliacinės instancijos teismo nurodytų trūkumų.

Teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, kadangi jis negalėjo dalyvauti liudytojos J. R. apklausoje ir užduoti jai klausimus.

Teismas nesivadovavo ATPK 248, 257, 284 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis.

Remiantis ATPK 256 straipsnio3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Todėl teismas privalėjo imtis visų priemonių nustatyti aplinkybes, būtinas pagrįstam ir teisėtam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje priimti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje jau yra pažymėjęs, kad įvertinus abiejų automobilių apgadinimus ir byloje esančias fotonuotraukas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog būtent A. V. priklausančiu automobiliu buvo padaryti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai. Tai, kad sutampa sugadinimų aukštis, yra nepakankamas argumentas išvadai, jog šie automobiliai dalyvavo tame pačiame eismo įvykyje.

ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios yra skiriama ekspertizė. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartyje pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nepakanka duomenų eismo įvykio mechanizmui nustatyti ir tam būtinos specialios žinios, šioje byloje skirtina autotechninė ekspertizė, kuri turėtų atsakyti į pagrindinį klausimą, ar byloje užfiksuoti automobilių Citroen ir Mercedes Benz apgadinimai atsirado dėl šių automobilio kontakto. Tačiau pirmosios instancijos teismas ekspertizės skyrimo klausimo nesprendė.

Teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai nematė daromo pažeidimo, bei J. R. parodymais.

automobilis Mercedes Benz priklauso ne A. U., bet UAB „Vimale-Italtrade“. Iš A. U. paaiškinimo matyti, kad automobilis Mercedes Benz į gyvenamojo namo (Sluckio g. 15) kiemą buvo atitrauktas 2009 m. vasario 2 d. ir nuo to laiko neeksploatuotas. Todėl Lietuvos vyriausiojo teismo kolegija šioje byloje padarė išvada, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar automobilio Mercedes Benz sugadinimai nebuvo padaryti anksčiau, todėl būtina apklausti šio automobilio savininko (UAB „Vimale-Italtrade“) atstovą, išreikalauti su šiuo automobilio eksploatacija susijusius dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė.

Teismas netyrė ar A. V. priklausantis automobilis Citroen nebuvo apgadintas dar prieš tai, kai jis jį įsigijo.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2009 m. liepos 3 d., apie 13.15 val., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kieme stovintį automobilį bei apgadino abu automobilius, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vairuotas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo objektyviąją pusę sudaro KET pažeidimas ir žala nurodytam straipsnio dispozicijoje turtui bei priežastinis ryšis tarp KET pažeidimo ir kilusios žalos.

Eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojos J. R., betarpiškai stebėjusios eismo įvykį, parodymai išvažiuojamo teismo posėdžio metu (b.l. 111-112), patvirtina, jog A. V. vairuojamas automobilis Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schema (b.l. 5) patvirtina, kad sulenktas priekinis kairės pusės bamperis, sudaužytas priekinės kairės pusės žibintas ir posūkio žibintas, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, įlenktas variklio dangtis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. V. pažeidė KET 132 punktą (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu), kadangi važiuodamas atbuline eiga, buvo neatsargus, nepalaiko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį Mercedes Benz. A. V. veika atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoka, pagal kurią eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Todėl A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė KET 132 punkto reikalavimą ir dėl to apgadino kitą turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas A. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad liepos 5 d. grįžęs iš komandiruotės pastebėjo, jog automobilis Mercedes Benz buvo apgadintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi automobilių apgadinimus, jų aukštį, neturi pagrindo abejoti, kad automobilis Mercedes Benz buvo apgadintas 2009 m. liepos 3 d. į jį atsitrenkus automobilius Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. V.. Teismas A. V. paaiškinimus, kad jis automobilio minėtą dieną nevairavo, nes nebuvo įrengtas papildomas rankinis stabdis, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, kadangi A. V. paaiškinimus paneigia liudytojos J. R. parodymai. Teismas šios liudytojos parodymais neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad liudytoja, duodama parodymus, buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

ATPK 272 straipsnio 1 dalis numatė, kad Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimą ir buvo paskelbta pertrauka byloje, todėl teismas galėjo tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią A. V. taip pat paskirta administracinė nuobauda, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 270 punktas numatė, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Šių KET reikalavimų A. V. neįvykdė, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

A. V. administracinė nuobauda paskirta ir dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. kad jo vairuotas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens A. V. kaltės, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. A. V. šio pažeidimo neginčija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad A. V. pažeidė KET 270 punkto reikalavimus, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole šis pažeidimas apibūdintas/įvardintas, todėl teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą ar neturintį įtakos pažeidimo kvalifikavimui ir nepaneigia padaryto pažeidimo.

Skundžiamame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad nutarimas yra priimtas 2010 m. kovo 8 d., nors teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad nutarimas priimtas 2011 m. kovo 8 d. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri gali būti ištaisyta nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nurodant, kad vietoje 2010 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas priimtas 2011 m. kovo 8 d.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo įžanginėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą taip: įrašą „2010 m. kovo 8 d.“ pakeisti į: „2011 m. kovo 8 d.“.

Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.