- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-727-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02125-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė (pran.)
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- H. Š., I. R. B., D. Č., I. D., V. D., K. D.
- Kategorijos
- 4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, teisėjos Almos Urbanavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329-723/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims H. Š., I. R. B., D. Č., I. D., V. D., K. D. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė J. J. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdama statybą leidžiančio dokumento savavališkai pastatė du aptvarus iš metalo kampuočių rėmų su vielos tinklu. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsys) yra ne didesnis kaip vieno aukšto: paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 (Žin. 2010, Nr. 115-5903) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ l priedo 2 lentelės 3.1. eilutėje nustatytus techninius parametrus Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis >= 1 m, <= 2 m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Nurodė, kad Atsakovės abu pastatyti aptvarai priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kadangi vieno išmatavimai – 3,0 x 4,0 m, aukštis – 2 m; kito -3,1 x 4,1 m, aukštis – 1,4 m. Pagal teisės reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus, privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo bendraturčių - kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviems (keliems) bendraturčiams. Pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Atsakovė minėto dokumento ieškovei nepateikė. Nurodė, kad atsakovė, atlikdama ginčijamų statinių statybos darbus pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., kadangi jame reglamentuojama, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai: „2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas)“, o iš aukščiau išdėstyto aišku, jog atsakovė ginčijamų statinių - dviejų aptvarų iš metalo kampuočių rėmų su vielos tinklu statybai, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybą leidžiančio dokumento neturėjo. Nurodė, jog atsakovės atlikti veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 str. 71 d. pateiktą savavališkos statybos sąvoką.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas 2012-01-06 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120106-00004. 2012-01-06 Inspekcijos reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-120106-00005 iš atsakovės buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-07-06 dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pastatytus du aptvarus iš metalo kampuočių rėmų su vielos tinklu ir sutvarkyti statybvietę. Minėto Inspekcijos reikalavimo atsakovė neįvykdė. Tai patvirtina Inspekcijos 2012-07-09 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aklas Nr. (23.29)-RL-383. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) be atsakovės bendrosios nuosavybės teise priklauso H. Š., I. R. B., D. Č., I. D., V. D., K. D.. Ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendinio įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius- nugriauti savavališkai pastatytus du aptvarus , kurių išmatavimai – 3,0 x 4,0 m, aukštis – 2 m; kito -3,1 x 4,1 m, aukštis – 1,4 m. ir sutvarkyti statybvietę. Nurodyti, kad Atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytus du aptvarus iš metalo kampuočių rėmų su vielos tinklu, pačiam, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodė, kad atsakovė į vienkiemį, esantį (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi 2010m. gruodį, t.y. po to, kai (duomenys neskelbtini) mirė jos motina F. B., kuri testamento sudariusi nebuvo, o jos palikimas buvo padalintas pagal įstatymą lygiomis dalimis atsakovei, jos seseriai J. Š. ir broliui S. B., kiekvienam po 1/3 mirusiosios viso turto. Atsakovei S. B. 2010m. rugsėjo 6d. padovanojo savo 1/3d. paveldėto turto. Aptvaras, kurio išmatavimai 3,10 x 4,10 m (aukštis - 1,40 m) buvo pastatytas prieš 8 - 10 metų, kuomet dar buvo gyva atsakovės, S. B. ir J. Š. motina F. B.. Šis aptvaras buvo naudojamas vištoms laikyti. Atsakovė taip pat nurodė, kad po motinos mirties vienkiemyje liko šuo, kuris visada buvo pririštas, tačiau 2011m. balandžio 12d. atvykus į vienkiemį Jelenai ir H. Š. , kilus konfliktui, šuo nutrūko nuo grandinės ir atbėgęs į verandą įkando į ranką S. B., po to J. Š.. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdžio metu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. TK-14-22 buvo nutarta įpareigoti S. B. užtikrinti tinkamą šuns laikymą, aplinkinių saugumą, kad nepasikartotų nelaimingas atsitikimas, dėl konfliktų ir nesutarimų tarp artimų giminaičių dėl paveldėto turto. Po to, kai buvo pastatytas aptvaras šuniui, kurio išmatavimai 3.1x4.1m (h.2m) S. B. privalėjo pateikti nuotraukas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinei komisijai kaip įrodymą, kad komisijos reikalavimas yra įvykdytas.
Ieškovas dublike nurodė, kad Inspekcijos specialistai teisėtai ir pagrįstai pradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras. Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) kuriame atlikta dviejų ginčijamų statinių statyba bendrosios nuosavybės teise be, atsakovės dar priklauso H. Š., I. R. B., D. Č., I. D., V. D., K. D.. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu (CK 4.75 str.) yra esminis, siekiant stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti bendrą daiktą bei juo disponuoti. Atsakovės argumentas, jog statinys (kurio išmatavimai 3x4 m., aukštis 2 m.) nėra savavališkas, nes pastatytas gavus Vilniaus rajono savivaldybės įpareigojimą per trumpą laiką pasirūpinti tinkamu šuns laikymu, pastatant jam voljerą - atmestinas, nes minėtos aplinkybės neatleidžia atsakovės - statinio statytojos nuo statybą reglamentuojančiose normose numatytos pareigos pasirūpinti būtinu statybą leidžiančiu dokumentu. Ieškovas pažymėjo, kad minėto statinio statybos metus patvirtinančių įrodymų atsakovė net nepateikė, bei atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Taip pat nesvarbu kaip ateityje bus atidalintas turtas, ir kieno nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje bus ginčijami statiniai, nes savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra pradėta dar 2012-01-06 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-120106-00004, ir 2012-01-06 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas atsakovei, todėl atsakovei ir išlieka pareiga-atsakomybė už reikalavimo nevykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad pateikė teismui visų suinteresuotų asmenų, išskyrus H. Š., 2012-10-10 sutikimą dėl statinių, kuriuos ieškovas siekia atsakovę įpareigoti nugriauti. Suinteresuotas asmuo H. Š. sutikimo nurodytų aptvarų statybai duoti nesutinka.
Trečiasis asmuo H. Š. atsiliepime nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esačių (duomenys neskelbtini). Aukščiau minimų pastatų bendrasavininku yra jis ir J. J., kuri be jo sutikimo savavališkai įrengė dvi metalines konstrukcijas. Šios konstrukcijos tiesiogiai liečiasi prie bendra nuosavybės teise priklausančio abiems bendrasavininkams (jam ir atsakovei) ūkinių pastatų sienų. Taip pat statiniai yra pastatyti ant žemės sklypo, kurio dalis priklauso jam ir kitiems žemės bendrasavininkams. Žemės sklypas nėra padalintas dalimis, nėra nustatytos naudojimosi tvarkos, todėl yra naudojamas bendrai. Dėl J. J. savavališkai įrengtų statinių jis negali pilnavertiškai naudotis jam priklausančia turto dalimi. Nelegaliai J. J. įrengti statiniai ne tik trukdo pilnavertiškai naudotis ūkiniais pastatai (dėl statinių apsunkintas priėjimas ir privažiavimas prie pastatų), bet taip pat minėti statiniai gadina pastatų sienas, nes tiesiogiai prie jų liečiasi. Be to gadinamas bendras pastatų ir kiemo vaizdas. Tokiu būdu J. J. pažeidžia jo kaip bendrasavininko teisės ir interesus, nesiekia sutarimo dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant bei nederina savo interesų dėl aukščiau minimo turto su juo. Kadangi dėl pastatų priklausančių jam ir J. J. atidalinimo dalimis nėra bendro sutarimo minimi pastatai yra naudojami bendrai abiejų bendrasavininkių. Kitiems žemės sklypo bendrasavininkams (I. R. B., D. Č., I. D., V. D.. K. D.) ūkiniai pastatai ir namas, esantys žemės sklype, nepriklauso. Šie pastatai priklauso tik jam ir J. J.. Todėl jų nuomonė dėl nelegalių statinių yra antraeilė. Prašo teismo pateiktą ieškinį tenkinti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad savavališkai pastatyti pastatai yra pastatyti keliems bendraturčiams priklausančiame sklype, šalia atsakovei ir trečiajam asmeniui H. Š. priklausančių pastatų be jokio leidimo, bendraturčių sutikimo ir stovi iki šiol, atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina pastatų teisėtumo, nes jiems pastatyti nėra visų bendraturčių sutikimo. Nurodė, kad atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro teisėto pagrindo statyti ginčo statinius ir jais naudotis teisėtai, kad ir kokia bebūtų funkcinė jų paskirtis, kol nėra visų bendraturčių sutikimo. Teismas pabrėžė, kad iš neteisės negali kilti teisė ir kad atsakovė pastatus pastatė neturėdama statybą leidžiančio dokumento – bendraturčių sutikimo, todėl šių pastatų statyba laikytina savavališka.
Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – leisti jai naudotis esamais aptvarais iš metalinių rėmų bei įpareigoti H. Š. duoti sutikimą esamiems aptvarams, taip priteisti iš suinteresuoto asmens H. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008m. birželio 28d. po motinos F. B. mirties, jos vaikai- J. J., J. Š. ir S. B. paveldėjo turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatus: (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis. Taip pat liko ūkis: karvė, arklys, šuo, katės, vištos. 2010m. rugsėjo 6d. savo turto dalį S. B. padovanojo J. J.. J. Š. , sužinojusi apie įvykusį sandorį labai supyko, nuo to prasidėjo konfliktai. 2011m. balandžio 12d. atvykus J. Š. su savo sutuoktiniu prasidėjo konfliktas. Reaguodamas į rėkiančius žmones, nuo grandinės nutrūko šuo. Atbėgęs į verandą šuo įkando S. B., J. Š.. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios pagalbos medikai. J. Š. buvo išvežta į ligoninę. Po šio įvykio Vilniaus rajono savivaldybė S. B. skyrė 500Lt baudą (Administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. TK 13-65) ir įpareigojo pasirūpinti aplinkinių saugumu, apribojant šuns laisvę, kad ateityje nepasikartotų nelaimingi atsitikimai. Pati J. Š., po nelaimingo atsitikimo nesijautė saugiai, ir norėjo, kad šuniui būtų apribota laisvė. J. Š. 2011-04-15d. paveldėtą turtą padovanojo savo sutuoktiniui, kuris yra priešiškai nusiteikęs. Apeliantė nurodė, kad aptvaras, kurio išmatavimai yra 3,1x4,1 m., aukštis 1,4 m. nėra statinys, nes įrenginėjant jį nebuvo naudojamos staybinės medžiagos, nebuvo atliekami statybos darbai, jis nėra pastoviai, tvirtai pritvirtintas prie žemės, aptvaras yra įrengtas daugiau nei prieš 10 metų, mano, kad ginčas dėl šio aptvaro apskritai negalėjo būti nagrinėjamas. Per visą aptvaro buvimo laikotarpį jis niekam nekliudė ir netrukdė, niekas pretenzijų nereiškė. Aptvaras 3x4 m., aukštis 2 m., remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Dėl statybos techninio reglamento str. 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, nėra laikomas nesudėtingu statiniu ir jam nėra taikomas Statybos įstatymas. Nurodo, kad H. Š. klaidina teismą, nurodydamas, kad statiniai trukdo jam pilnavertiškai naudotis ūkiniais pastatais, apsunkiną priėjimą ir privažiavimą. Kiemo plane nėra numatyta jokio kelio, kiemui pasibaigus iškarto prasideda pelkė, nei vienas iš aptvarų tiesiogiai nesiliečia su ūkinių pastatų sienomis. Mano, kad pašalinus šuns voljerą vėl bus keliamos pretenzijos dėl šuns.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą be pakeitimų. Nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas ir nesvarbu, kada ji pradėta, ji vis tiek išlieka savavališka, t.y. neteisėta ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Nurodo, kad atsakovė triplike sutinka, kad kaip statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas visų žemės sklypo bendraturčių sutikimas, tačiau apeliaciniame skunde jau dėsto priešingą nuomonę. Nurodo, kad aptvarai iš metalo kampuočių rėmų su vielos tinklu atitinka statiniams keliamus reikalavimus, atsakovė teigdama, kad vienas aptvaras įrengtas daugiau nei prieš 10 metų, tačiau įrodymų nepateikė. Taip pat nurodo, kad teismas negali įpareigoti trečiojo asmens prievarta duoti sutikimą leisti naudotis ginčijamais statiniais, nes prievarta duotas sutikimas būtų laikomas negaliojančiu pripažinus valios trūkumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-616/2012). Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų atsakovė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė tapo 2008-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo ir 2010-09-06 dovanojimo sutarties pagrindu. Byloje nėra nuginčyta, jog aptvaras, kurio išmatavimai 3,10x4,10 (aukštis 1,40m) buvo pastatytas prieš 8-10 metų (t.y. 2002-2004m.), kuomet buvo gyva atsakovės, S. B. ir J. Š. motina F. B.. Iš Byloje pateiktos nuotraukos (b.l.8) matyti, kad aptvaras, skirtas vištoms laikyti, išskyrus jo uždanga medžiaginiu tinklu, yra senos statybos, surenkamos vielos konstrukcijos tarpusavyje yra surištos taip, kad jas galima būtų išardyti, perkelti į kitą vietą. Šis aptvaras neturi pamatų, remiasi ant po aptvaru padėtų akmenų, plutos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, savavališkos statybos aktas surašytas 2012-01-06 (b.l.4). Akto surašymo pagrindas, kad statytojas naujo nesudėtingo statinio statybą atliko be žemės sklypo savininkų rašytinio sutikimo. Kaip matyti iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių K. D., V. D., I. D., D. Č., I.R. B. sutikimo (b.l.36), šie bendrasavininkai neprieštarauja, ir jiems yra žinoma, kad žemės sklypo bendraturtė J. J., nuolat gyvenanti (duomenys neskelbtini) 2011m. įrengė aptvarą (3x4m. aukštis 2m. –šuns voljerą ir pažymi, kad kitas aptvaras 3.10x4.10, aukštis 1,4m. yra pastatytas prieš 8-10 metų, dar gyvenant F. B.. Šie bendrasavininkai sutinka su šių nesudėtingų statinių statyba ir neprieštarauja, kad J. J. ir toliau jais naudotųsi. Prieštarauja šių statinių pašalinimui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šią bylos medžiagą, daro išvada, jog šios bylos teisingam išsprendimui inter alia yra reikšmingas tas aspektas, kokie dokumentai buvo būtini ginčo statybai. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, sprendžiant, kokie dokumentai buvo būtini ginčo statybai, turi būti vadovaujamasi tais statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, kurie galiojo tuo metu, kai buvo pradėta vykdyti ginčo statyba. Kaip matyti iš byloje pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų aptvaras, kurio išmatavimai yra 3,1 x 4,1 m., aukštis – 1,4 m., uždengtas medžiaginiu tinklu buvo pastatytas prieš 8 -10 metų, F. B.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.9-16) matyti, kad H. Š., būtent kuris nurodė, jog paminėti statiniai jam trukdo pilnavertiškai naudotis jam priklausančia turto dalimi, žemės sklypo bendrasavininku tapo 2011-04-15 dovanojimo sutarties pagrindu, t.y. po to kai šis aptvaras jau buvo pastatytas. Be to, kaip minėta aukščiau, klausimas dėl statinio statybos turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Byloje esantys paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aptvaras, kurio išmatavimai yra 3,1 x 4,1 m., aukštis – 1,4 m., buvo pastatytas prieš 8 -10 metų, F. B.. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas statiniu buvo laikoma visą tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Byloje nustatyta, kad aptvaras vištoms laikyti, kurio išmatavimai yra 3,1 x 4,1 m., aukštis – 1,4 m., uždengtas medžiaginiu tinklu, nėra tvirtai sujungtas su žeme, yra lengvai išardomas ir gali būti perneštas į kitą vietą, taigi šis aptvaras negali būti laikomas statiniu. Be to, jis pastatytas iki H. Š. tapo ginčo žemės sklypo bendrasavininku. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad paminėtas aptvaras įrengtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t.y. savavališkai. Pasikeitus žemės sklypo vienam iš bendrasavininkų, buvusiems bendrasavininkams nekėlus prieštaravimų dėl aptvaro vištoms laikyti įrengimo, laikytina, kad buvę žemės sklypo bendrasavininkai neprieštaravo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsiradus naujam žemės sklypo bendrasavininkui, būtina iš naujo gauti pastarojo sutikimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio aptvaro savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra pradėta nesant teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu, naikintinas.
Statinys, kurio 3x4 m., aukštis 2 m. atitinka Statybos įstatymo 2 str. 2d. nustatyto statinio sąvokai. Kaip matyti iš byloje esančių paaiškinimu, šis statinys pastatytas, siekiant pasirūpinti tinkamu šuns laikymu. Byloje nėra paneigta, kad šuo, kurio laisvės apribojimui yra įrengtas voljeras, yra likęs po buvusios sodybos savininkės F. B. mirties, kurios turtą įpėdiniai priėmė palikimą savo nuosavybėn, be sąlygų ar išlygų (CK 5.50 str. 1 d.). Iš pateiktų byloje įrodymų yra pagrindas nustatyti, kad nurodytas statinys buvo pastatytas po 2011 m. balandžio 12 d. įvykusio konfliktas, kurio metu šuo įkando J. Š., kuri tuo metu būdama, sklypo bendrasavininke, pati norėjo ir neprieštaravo, kad šuniui būtų apribota laisvė. H. Š. žemės sklypo bendrasavininkiu vietoj J. Š. tapo jau po nurodyto įvykio, tai yra 2011 m. balandžio 15 d., dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 12). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog tarp bendrasavininkų yra nustatyta pastatų naudojimosi tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais yra (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/30033, nuosavybės teise priklauso septyniems bendrasavininkams, iš jų H. Š. priklauso 15600/187000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė teismui pateikė šešių žemės sklypo bendrasavininkų sutikimą šuns voljero, kurio išmatavimai 3x4x2 įrengimui. Kaip matyti iš trečiojo asmens H. Š. pareiškimo (b.l.50) jis pripažįsta faktą, jog žemės sklypas nėra padalintas dalimis, tarp bendrasavininkų nėra nustatyta žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarka, tačiau dėl nurodyto statinio įteisinimo jis nesutinka, kadangi esant jam jis negali pilnavertiškai naudotis ūkiniais pastatais, dėl pastatų apsunkintas priėjimas ir privažiavimas prie jų, be to statinys gadina pastato sienas, nes tiesiogiai prie jų liečiasi. Tokiu būdu pažeidžiamos jo kaip bendrasavininko teisės ir interesai.
Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebūtinai reiškia, kad tokia išvada yra pagrįsta ir tai negali būti besąlyginis pagrindas ieškovo reikalavimo tenkinimui. Asmuo gali įgyvendinti statybos teisę tokiu būdu, kuris nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Tais atvejais, kai preziumuojama, kad statybos rezultatai gali turėti neigiamos įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, būtina gauti tokių asmenų sutikimus. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog J. J. nustatyta pareiga nugriauti statinį, kurio išmatavimai 3x4h2 ir, kurio įrengimui ji neturėjo vieno iš septynių žemės sklypo bendrasavininkų rašytinio sutikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ar žemės sklypo bendrasavininko H. Š. nesutikimas nurodyto statinio įrengimui buvo pagrįstas. Kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsisakyti duoti sutikimą šiuo atveju nesudėtingo statinio- voljero šuniui įrengimui. Atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog kiekvienas bendraturtis turi laikytis bendraturčių interesų derinimo principo, bendrą turtą valdyti naudoti pagal bendrą visų bendraturčių susitarimą, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Šiuo konkrečiu atveju Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės teisė į statyba buvo suvaržyta vieno iš septynių žemės sklypo bendraturčio nesutikimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog įrengtas voljeras šuniui laikyti daro neigiamą, neleistiną poveikį trečiojo asmens H. Š. nuosavybei ar pažeidžia jam priklausančių daiktų valdymo teises. Tokiu būdu šio bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą voljero naudojimui pripažintinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti statinį, kurio išmatavimai 3x4 m., aukštis 2 m. pripažintinas neadekvačiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nevertino savavališkos statybos akto turinio ir netyrė nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai patenkino šį ieškovo reikalavimą.
Atsakovės apeliacinio skundo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotojo asmens H. Š. yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija ,
nusprendė:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25d. sprendimą ir ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims H. Š., I. R. B., D. Č., I. D., V. D., K. D. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atmesti.