Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, teistas 2 kartus: 1) 2007-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 186 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 2) 2008-02-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 2010-10-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-10-28 paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 1 mėnesio 5 dienų paskirtos bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 289 str. ir LR BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. pradžios iki 2011-06-02 apie 17.31 val., Šiaulių mieste, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, per kelis kartus važiuodamas nukentėjusiosios I. V. vairuojamame taksi automobilyje „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytomis Šiaulių miesto gatvėmis, kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Gardino g. 2, prie viešbučio „Salduvė“, esančio Donelaičio g. 70, siekdamas apgaulės būdu išvilioti iš nukentėjusiosios I. V. 900 Lt, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą, prisistatydamas I. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T., tokiu būdu įvykdė sukčiavimą ir padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

Be to, R. S. 2011 metų gegužės mėnesį, tiksli data nenustatyta, apie 13.00 val., Šiaulių mieste, kavinėje „Katpėdėlė“, adresu Gardino g. 2, veikdamas kartu su vienu nenustatytu asmeniu, apgaulės būdu, tai yra, melagingai prisistatydamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T., bei pažadėdamas įdarbinti policijoje vairuotoja, bei nurodydamas, kad už įdarbinimą ir dokumentų tvarkymą reikia sumokėti 900 Lt, savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai I. V. priklausančius 900 Lt.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. gegužės 20 d. buvo išgėręs ir neatsakingai pasielgė. Susitikęs su nukentėjusiąja, prisistatė jai policijos komisaro pavaduotoju, nes iš laikraščių girdėjo šią pavardę. Gardino g. esančioje kavinėje „Katpėdėlė“ paėmė iš I. V. 900 Lt ir pažadėjo ją įdarbinti vairuotoja. Pinigus ėmė žinodamas, kad jos neįdarbins. Žadėjo jai paskambinti. Su nukentėjusiąja susipažino važiuodamas taksi automobiliu. Įsikalbėjo, kad jai reikalingas darbas. T. prisistatė nepagalvojęs, kad nukentėjusioji gali jį pažinoti. Pinigų perdavimą matė nukentėjusiosios dukra. Dar buvo jo draugas G., jo pavardės nepamena ir nežino, ar jis tai matė. Nukentėjusioji pasakė, kad jai reikalingas darbas ir kalbant kilo mintis. Ankščiau buvo teistas už sukčiavimą. Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Gaunama alga – 1 200 Lt. Pripažino, kad veikas padarė per lygtinio paleidimo laiką, 2011 m. rudenį buvo atleistas nuo bausmės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis LR BPK 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2011 metų gegužės mėn. pradžioje kavinėje „Katpėdėlė“ pažįstamam vyriškiui, kuris prisistatė policijos komisaru A. T., už įdarbinimą policijoje vairuotoja sumokėjo 900 Lt. Duodama pinigus už įdarbinimą, ji buvo įsitikinusi, kad bendrauja su policijos komisaru A. T.. Kad R. S. yra ne minėtas asmuo, sužinojo iš interneto, kai pamatė A. T. nuotrauką. R. S. draugas dalyvavo perduodant pinigus. R. S. jį pristatė taip pat kaip komisarą. R. S. nurodė, kad jis yra vyresnis komisaras nei jis ir, kad nuo jo priklauso jos įdarbinimas. Jį pristatė G. Dėl darbo daugiausia kalbėjo R. S.. R. S. paėmė pinigus, o G. po to išėjo (b. l. 10-11, 15-17);

- liudytoja E. V. parodė, kad 2011 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, mama papasakojo, kad ruošiasi įsidarbinti į policiją vairuotoja. Ji pasakojo, kad ją nori įdarbinti policijos komisaras, ji minėjo pavardę – T. Buvo kalbama apie įdarbinimą apie savaitę. Telefonu šis vyriškis apie įdarbinimą kalbėjo mažai, prašydavo susitikti. Ji nepamena, ar buvo susitikusi su vyriškiu iki pinigų padavimo, nes seniai tai buvo, tačiau pinigų padavimo momentu ji buvo kavinėje, o paskui kelis kartus važiavo kartu su mama domėtis, kada ji bus priimta į darbą. Mama kalbėjo, kad T. prašo sumokėti už įdarbinimą 900 Lt. Tą dieną, kai buvo perduoti pinigai, jos su mama automobiliu nuvyko į kavinę „Katpėdėlė“, esančią prekybos centre „Iki“. Ji liko automobilyje, pas ją buvo mamos pinigai – 900 Lt, skirti T. sumokėti už įdarbinimą. Juos buvo padavusi mama. Ji nuėjo pirma pasikalbėti į kavinę, paskambino už kelių minučių ir pasakė, kad reikia atnešti pinigus į kavinę. Ji nuėjo, kur prie staliuko pamatė sėdinčią mamą ir du nepažįstamus vyriškius. Vienas buvo stambaus kūno sudėjimo, nedidelio ūgio, vėliau kelis kartus buvo nuvykusi su mama pas jį į viešbutį, jis jai prisistatė T. Kitą vyriškį matė pirmą kartą. Ji padėjo pinigus ant staliuko šalia mamos. Buvo 9 popierinės kupiūros po 100 Lt. Ji nematė, kam juos padavė mama, nes iš karto išėjo. Nė vienas iš vyriškių jai neprisistatė. Apytiksliai už 30-45 minučių į mašiną atėjo mama ir stambesnis vyriškis. Mama jo vardo ar pavardės neminėjo, kreipėsi į jį „Jūs“ arba vadino komisaru. Vyriškis pasakė, kad jam reikia į darbą, tai yra prašė nuvežti iki policijos komisariato Aušros al. gatvėje. Mama paklausė, gal nuvežti į komisariato kiemą, tačiau vyriškis pasakė, kad nereikia, kad sustotų prie autobusų stotelės, nes jam reikia kioskelyje nusipirkti cigarečių. Vyriškis jai neprisistatė, bet iš jo žodžių ji suprato, kad tai tas pats policijos komisaras T., apie kurį pasakojo mama. Vyriškis su mama kalbėjo apie pinigus – tai yra 900 Lt, kad jie paimti tik dokumentų tvarkymui ir po įdarbinimo policijoje vairuotoja bus grąžinti visi. Tuo pokalbis ir baigėsi. Kelias dienas mama telefonu bandė susisiekti, tačiau jis sakė, kad buvo išvykęs. Mama sakydavo, kad dokumentai tvarkomi, kad T. susisiekė su kažkokiu komisaru, kad derina darbo sąlygas ir panašiai. Dviejų savaičių laikotarpyje jos su mama kelis kartus buvo susitikusios su T.

Abu susitikimai vyko jų automobilyje. Vieną kartą jos jį turėjo paimti iš traukinių stoties. Sakė, kad jis grįžo iš kažkokio miesto, kur buvo darbo reikalais. Jis sakė, kad viskas gerai, vyksta įdarbinimas, tik reikia mažesnės nuotraukos pažymėjimui, ta, kurią davė mama, netinka. Jie kalbėjosi su mama apie 5-10 minučių, o paskui jis paprašė nuvežti jį iki „Salduvės“ viešbučio. Pokalbio metu mama vyriškį vadino komisaru arba kreipėsi „Jūs“. Pažymėjimo vyriškis nerodė. Vėliau, praėjus kelioms dienoms, buvo kitas susitikimas su vyriškiu, kuris prašė atvažiuoti prie Pietinės policijos nuovados, esančios Dainų g. 2, vyriškis iš nuovados neišėjo, jis atėjo nuo Dainų gatvės pusės esančių namų. Mama išėjo su juo pasikalbėti lauke, o ji liko mašinoje, klausėsi muzikos, jų pokalbio negirdėjo. Jie pasikalbėjo apie 10 minučių, paskui abu sugrįžo, jos jį kažkur vežė, kur tiksliai, nepamena. Jis pasakė, kad reikia laukti, kad įdarbinimo dokumentai tvarkomi ir jau numatyta pirma kelionė 8 dienų trukmės. Reikės vežti žmones į užsienį, kur tiksliai neminėjo (b. l. 18-20);

2011-06-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvyko vietos, esančios adresu Gardino g. 2, Šiauliuose, kur nukentėjusioji R. S. perdavė pinigus, apžiūra (b. l. 5-8);

2011-09-13 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Šiaulių AVPK personalo skyriaus vyresnioji specialistė R. V. pateikė Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo kopiją, kurioje nurodyti atvejai, kai viršininko pavaduotojas turi teisę asmenis priimti į darbą (b. l. 27-29);

2011-08-08 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad tiek nukentėjusioji I. V., tiek kaltinamasis R. S. pasiliko prie savo apklausų metu duotų parodymų (b. l. 44-47).

LR BK 289 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, siekdamas įgyvendinti savo sumanymą, panaudojo apgaulę, apsimetė kitu asmeniu, t. y. nukentėjusiajai prisistatė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T. ir veikė neteisėtai. Nagrinėjamu atveju R. S., melagingai prisistatydamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T. ir siekdamas neva įdarbinti nukentėjusiąją, atliko tokius veiksmus, kurie būdingi šiam valstybės tarnautojui, teisėtai atliekančiam savo tarnybines pareigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji I. V. susidarė klaidingą nuomonę, kad kaltinamasis yra valstybės tarnautojas ir gali atlikti šiuos veiksmus, t. y. ją įdarbinti. Svarbu pažymėti, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal LR BK 289 str., svarbu nustatyti ne tik, kad asmuo pasisavino valstybės tarnautojo vardą, bet ir konstatuoti, kad asmuo, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, atliko neteisėtus veiksmus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. S., pasisavindamas valstybės tarnautojo asmens vardą, prisistatydamas I. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T., savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. iš nukentėjusiosios I. V. įgijo 900 Lt, tokiu būdu įvykdė sukčiavimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaip turto užvaldymo būdas, buvo panaudota apgaulė. Apgaulė - tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-299/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusiosios apsisprendimą perduoti kaltinamajam 900 Lt už įdarbinimą ir dokumentų sutvarkymą būtent ir lėmė tai, kad ji manė bendraujanti su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T.. R. S. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis numatė, kad apsimesdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. T., suklaidins nukentėjusiąją ir tokiu būdu įgys svetimą turtą, ir norėjo taip elgtis.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. S. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 289 str. ir 182 str. 1 d., kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, be to, atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis visiškai atlygino nukentėjusiajai nusikaltimais padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę R. S. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. S. 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 61-63), lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kas atitinka įstatymo numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str. 1 d.), administracine tvarka buvo baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 85-87), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (b. l. 83), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (b. l. 89), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 90), į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas (b. l. 91), vykdantis individualią veiklą (b. l. 92, 94). Tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir LR BK 56 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą už nusikaltimus R. S. skirti sankcijoje numatytą griežčiausią - laisvės atėmimo -bausmę, kurios dydį nustatyti proporcingai padarytų veikų turiniui. Paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinta bausmė kaltinamajam skirtina vieneri metai laisvės atėmimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-10-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi R. S. buvo paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, o iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų paleistas 2010-10-28, t. y. realiai neatlikęs 1 metų 29 dienų 2008-02-04 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė 2011 m. gegužės mėnesį, t. y. praėjus vos daugiau pusmečiui po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės taikomas vadovaujanti LR BK 77 str. nuostatomis. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą per neatliktą bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas jam skiria bausmę pagal LR BK 64 str. numatytas taisykles. Tai reiškia, kad teismas neturi galimybės rinktis ir privalo skirti bausmę pagal LR BK 64 str. numatytas taisykles, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą ar dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, nuo kurios atlikimo asmuo lygtinai buvo atleistas prieš terminą. Atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą lygtinumas pasireiškia tuo, kad asmeniui, nevykdančiam jam paskirtų įpareigojimų ar padarius LR BK 77 str. 5 d. nurodytus pažeidimus ar naują nusikalstamą veiką, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra panaikinamas, o neatliktos bausmės dalis realiai vykdoma. Todėl nepaisant to, kad šio nuosprendžio priėmimo metu 2008-02-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies terminas pasibaigęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2008-02-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-300-135/2009).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 2008-02-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. S. skirtina 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-06-02 17.40 val. iki 2011-06-03 10.40 val., viena para (b. l. 35-36).

Spręsdamas R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nustatė, kad kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikytinas. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs tai, kad R. S. nusikalstamas veikas padarė jau būdamas teistas, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas ir į nusikalstamas veikas, už kurias R. S. buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, t. y. 2008-02-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-653/2004). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-02-04 nuosprendžiu kaltinamasis buvo nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. Pastaroji nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.), todėl LR BK 75 straipsnio nuostatos R. S. negali būti taikomos, nes nėra tenkinamos LR BK 75 str. 1 d. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos. Todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir realus teigiamas poveikis R. S. asmenybei bus padarytas paskyrus kaltinamajam tik realią laisvės atėmimo bausmę.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 54) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Nukentėjusioji I. V. buvo pareiškusi 950 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaip rodo bylos rašytiniai įrodymai, kaltinamasis žalą nukentėjusiajai atlygino, nukentėjusioji nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 145). Atsižvelgiant į šias aplinkybės, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje, ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę R. S. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 2008-02-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-06-02 17.40 val. iki 2011-06-03 10.40 val., vieną parą.

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priimti I. V. atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.