- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- ATP-912-530/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo A. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-05-30 nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, t. y. jis 2014-03-24 pagal asmeniškai pasirašytinai įteiktą sprendimą iki 2014-04-25 įpareigotas atlikti priešlaikinį sveikatos tikrinimą dėl sveiktos būklės ir tinkamumo vairuoti transporto priemones, dėl profilaktinio vairuotojų sveikatos patikrinimo į gydytojų įstaigą nesikreipė, patikrinimo neatliko. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. I. atžvilgiu nutraukta, nesant ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą pakeisti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais nenuginčijamais faktiniais duomenimis. Mano, kad teismas nesilaikė ATPK 248, 257 ir 284 str. nurodytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Toks preferencinis duomenų vertinimas nėra priimtinas. Institucija pažymi, kad atliekant tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad A. I. laikotarpiu nuo pareigūnų teisėto nurodymo (sprendimo) iki jo įvykdymo dienos buvo išvykęs pas tėvą. Savo paaiškinime pažeidėjas nurodė, jog buvo išvykęs, tačiau nenurodė nei kur, nei pas ką. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, tyrimo metu buvo imtasi priemonių - išsiųstas paklausimas A. I. darbdaviui dėl informacijos suteikimo apie nurodytu laikotarpiu A. I. darbo grafiką. Nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu A. I. atostogavo. Aplinkybė, kad A. I. nedirbo, buvo patvirtinta faktiniais duomenimis. Tačiau galimybės imtis priemonių nustatyti kur ir kuriam laikotarpiui A. I. buvo išvykęs nebuvo, kadangi pažeidėjas nenurodė jokių duomenų apie vietovę bei asmenis. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. I. pripažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Remiantis centrinės duomenų bazės duomenimis A. I. šeimos nariai, artimieji giminaičiai - visi gyvena Kauno mieste, o pats A. I. gyvena vienas, yra išsituokęs. Duomenų apie tai, kad jis galimai turi Klaipėdoje gyvenančių artimųjų giminaičių - nėra. Mano, kad teismo argumentas, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad A. I. nevykdė konkrečių policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, nepagrįstas. A. I. pateikta pažyma, kurioje pažymėta, jog sveikatos patikrinimą jis atliko jau po laiko ir, kaip pats nurodo, tik todėl, kad gavo vėl pranešimą atvykti į policiją, patvirtina faktą, kad A. I. teisėto pareigūno nurodymo nevykdė. Nurodymo įvykdymas praėjus nurodytam sprendime laikui ir nepateikus jokių pagrįstų vėlavimo argumentų, objektyvių, svarbių priežasčių, neatleidžia asmens nuo atsakomybės ir negali būti traktuojamas kaip įvykdymas. Privalomai vertintina ir tai, jog A. I. galimai buvo išvykęs tik į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį miestą, kas nesudarė jam jokių kliūčių pranešti pareigūnams apie susiklosčiusią situaciją. Tai, kad A. I. neturėjo galimybės pranešti apie nurodymo neįvykdymą ar jo įvykdymą vėliau nei sprendime nurodyta, nes skubiai išvyko, vertintina kaip A. I. gynybinė pozicija. Jam įteiktame pareigūno sprendime buvo nurodyti visi reikalingi kontaktiniai duomenys. Todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo ATPK 256 str. 3 d. nuostatomis, nustatančiomis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, o ne teisę rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. I. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nepagrįstai. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvacijos, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustatęs A. I. veikoje pažeidimo sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nenurodė ir byloje nėra surinkta, kokie konkretūs, patikimi įrodymai patvirtina, jog A. I. savo veiksmais ar neveikimu būtų padaręs jam inkriminuotą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nors apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, tačiau nepagrįstai nesivadovavo kita suformuota taisykle, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
Atsakomybė už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą gali atsirasti už alternatyvius veiksmus – policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą ir už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. I. buvo surašytas už teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą, šis pažeidimas pasireiškė priešlaikinio sveikatos tikrinimo neatlikimu per nurodytą terminą. Iš paties A. I. paaiškinimo (b. l. 1) ir parodymų teisme (b. l. 23) matyti, kad jis pilnai pripažino, jog nurodymo atlikti priešlaikinį sveikatos tikrinimą neįvykdė. Kartu nurodė priežastis, kodėl laiku neįvykdė minėto nurodymo. Pirmos instancijos teismas privalėjo analizuoti šias priežastis, neapsiriboti deklaratyviu vertinimu ir visapusiškai išnagrinėti susidariusią situaciją, tačiau apylinkės teismas savo pareigos būti iniciatyvus ir aiškintis kilusias abejones neįvykdė.
A. I. teismui pateikė jau po nurodyto laiko atliktą medicininę pažymą ir toks nurodymo įvykdymo tinkamumas ar netinkamumas turėjo būti įvertintas visų išaiškintų aplinkybių kontekste. Pareigūnai pateikė teismui tuos duomenis, kurie jiems buvo žinomi bylos rengimo teismui metu. Paaiškėjusios naujos aplinkybės turėjo būti analizuojamos teisiamojo posėdžio metu pasikviečiant tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos atstovą, tiek patį pažeidėją.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas visiškai nevertino padaryto pažeidimo pobūdžio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – A. I. kaltės klausimo, jo asmenybės charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo, kitų reikšmingų aplinkybių, todėl visa tai visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta iš A. I. galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų grubų proceso teisės pažeidimą.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai - laiku, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei motyvus, rašytinius įrodymus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui minimais klausimais, šioje nutartyje išsamiau nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2014-07-07 priimtas nutarimas naikintinas, o A. I. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.