Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nutarta medžiagą pagal J. S. skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo A. A. perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi nusprendė medžiagą pagal J. S. skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo A. A. perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, kadangi galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė (toliau – Prokurorė) Jolanta Laurinavičiūtė skundžia tokį Kauno apylinkės teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti J. S. skundą nagrinėti privataus kaltinimo tvarka.

Prokurorė nurodo, kad teismo išvados dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio l dalyje, yra neteisingos. Teismas neturėjo pagrindo įžvelgti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 284 nusikalstamos veikos požymių, šį argumentą prokurorė grindžia kasacinėje nutartyje Nr. 2K-416/2013 išdėstytomis nuostatomis.

Teismas nepagrįstai laiko, kad įvykio vieta – privataus namo, priklausančio A. A., kiemas atitiko viešosios tvarkos sampratą, kadangi name gyvena ir kaltinamo asmens A. A. šeima. Akivaizdu, kad privataus namo kiemas be savininkų sutikimo nėra visuotinai lankytina ir bet kuriuo metu pašaliniams asmenims prieinama vieta, o konflikte dalyvaujantys asmenys nelaikytini pašaliniais asmenimis. Teismas neturėjo pagrindo netgi hipotetiškai konstatuoti, kad buvo visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, atitinkantis BK 284 straipsnio l dalies požymių turinį, kadangi, vadovaujantis teismo nuomone, privataus kaltinimo bylų procesas tokio pobūdžio bylose retai bebūtų įmanomas. A. A. veikoje nėra subjektyviojo BK 284 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos požymio – siekio demonstruoti nepagarbą aplinkai: medžiagos duomenimis, tarp tame pačiame name gyvenančių A. A. ir jo tėvo sugyventinės J. S. vyksta ilgalaikis asmeninis konfliktas, įvykis prasidėjo nuo konflikto dėl kieme J. S. plaunamo automobilio, abipusio konflikto metu A. A. ir J. S. abu patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, veiksmų motyvas neabejotinai buvo asmeninis priešiškumas, todėl A. A. veiksmai neperžengė privataus konflikto ribų ir nebuvo pavojingi aplinkai ar aplinkiniams.

Prokurorė pažymi, kad 2000 m. rugsėjo 19 d. Konstitucinio teismo nutarimu, baudžiamųjų bylų proceso tvarka turi sudaryti prielaidas greitai ir nuodugniai išaiškinti nusikaltimus bei juos padariusius asmenis, įkaltinti kaltininkus ir, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teisingai juos nubausti. J. S. dar 2014 m. sausio 13 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl 2014-01-12 įvykio kieme. 2014-05-26 Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. Kazlausko nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, konstatavus, jog pareiškime nurodyta A. A. veika J. S. atžvilgiu atitinka požymius BK 140 straipsnio l dalyje numatytos veikos, turinčios privataus kaltinimo pobūdį. J. S., remdamasi šio sprendimo pagrindu, ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą pradėti A. A. privataus kaltinimo procesą pagal BK 140 straipsnio l dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Teismas tik deklaratyviais argumentais ir prielaidomis konstatavo viešosios tvarkos pažeidimo požymius. Nutartyje paminėta aplinkybė, kad dėl to paties konflikto A. A. skundas privataus kaltinimo tvarka perduotas prokurorui ikiteisminį tyrimą atlikti, patvirtina prielaidas, kad teismas dirbtinai siekia kvalifikuoti veiką ikiteisminio tyrimo reikalaujančiu viešosios tvarkos pažeidimu, tuo nepagrįstai apribojant J. S. teises į greitą nusikaltimo išaiškinimą ir kaltininko nubaudimą. J. S. privataus kaltinimo tvarka teismui pateiktas skundas A. A. atžvilgiu dėl konflikto metu jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. l d.), yra pagrįstas, nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 straipsnyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkinamas.

BPK 409 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Iš šio straipsnio dalies nuostatų seka, kad įstatymo leidėjas leidžia teismui spręsti klausimą dėl privataus kaltinimo proceso nutraukimo ir bylos medžiagos perdavimo prokurorui tik tuomet, kai jau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas. Tik nagrinėjant privataus kaltinimo bylą iš esmės, teismas gali tinkamai įvertinti įvykio aplinkybes ir padaryti objektyvias išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių teisinio vertinimo, t. y. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, ir tik tuomet gali tinkamai įvertinti, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, ir tik tuomet teismas gali privataus kaltinimo procesą nutraukti, o bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Tuo tarpu iš šios bylos medžiagos matyti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išvadą, kad J. S. atžvilgiu padaryta veika galimai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies požymius, kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), kieme, šiame name gyvena ne viena šeima, todėl šio namo kiemas laikytinas vieša vieta ir dėl to byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, net nepradėjus J. S. privataus kaltinimo skundo nagrinėjimo teisme.

Be to, pagal privačios kaltintojos skunde nurodytas aplinkybes, abejotina, ar yra pagrindas išvadai, kad nurodomos įvykio aplinkybės atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas, aiškindamas viešosios vietos sąvoką, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vieša vieta yra vieta, kurioje yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (LAT baudžiamųjų bylų kolegijos nutartis 2K-670/2002). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, , pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Su tokiu teismo aiškinimu sutiktina, kadangi jis atitinka formuojamai teismų praktikai, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2014. Tačiau, kaip pabrėžia ir prokurorė, veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui būtini ir kiti požymiai – siekis demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei tokio elgesio pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, kas šiuo atveju nebuvo aiškintasis ir kelia abejonių.

Sprendžiant iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp J. S. ir A. A. jau kuris laikas vyksta įvairaus pobūdžio tarpusavio konfliktai. Kaip nurodoma pareiškėjos skunde, šis konfliktas kilo dėl pareiškėjos bendro naudojimo kieme plaunamo automobilio, todėl byloje būtina išsiaiškinti, ar kaltinamo asmens A. A. veiksmai buvo nukreipti į viešosios rimties trikdymą, ar tokiu elgesiu demonstruota nepagarba aplinkai ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ar šį elgesį lėmė grynai asmeninės paskatos, savanaudiški motyvai, nulemti įsisenėjusių konfliktiškų tarpusavio santykių. Būtent padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-416/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-296/2014). Žinoma, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Kita vertus, motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-484/2014). O šių aplinkybių, iš esmės nenagrinėjant bylos teisme ir neapklausus bylos šalių, neįmanoma nustatyti. Taigi, teismas, priimdamas nutartį perduoti J. S. privataus kaltinimo skundą ikiteisminiam tyrimui atlikti, net nepradėjęs iš esmės nagrinėti bylos, priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.

Be to, tai, kad A. A. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o ne kokiame nors kitame BK straipsnyje, jau yra pasisakyta ir prokuroro 2014 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 65-1-00072-14 nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl dar kartą grąžinti prokuratūrai vertinti tas pačias J. S. skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Teismas nepagrįstai vadovavosi ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. PK-2738-668/2014, kuria A. A. skundas buvo perduotas prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, kadangi ši nutartis Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikinta ir A. A. skundas grąžintas apylinkės teismui nagrinėti privataus kaltinimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – J. S. privataus kaltinimo skundą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičūtės skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir J. S. privataus kaltinimo skundą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.