Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-634-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1A-212-634-2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00178-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Albinas Antanaitis, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
P. K.
Civilinis ieškovas
UAB „Avitelos prekyba“

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-634-2014

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00178-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.3.1.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam P. K., nuteistojo gynėjui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 187 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Ši bausmė BK 64 str.1, 3 d. pagrindu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a), paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal ankstesnį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07.

Civilinio ieškovo UAB „Avitelos prekyba“ ieškinys tenkintas ir iš P. K. priteista 4078,25 Lt (keturi tūkstančiai septyniasdešimt aštuoni litai) žalos atlyginimo UAB „Avitelos prekyba“ naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas už tai, kad jis 2013-02-10, apie 16.30 val., iš UAB „Avitelos prekyba“ priklausančios parduotuvės „Avitela“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą turtą – UAB „Avitelos prekyba“ priklausančias ausines „Jabra BT SPORT“ 325 Lt vertės, ausines „Jabra WAVE“ 219 Lt vertės, dvi ausines „CX 300 II PRECISIO“ bendros 358 Lt vertės, viso pagrobė UAB „Avitelos prekyba“ priklausančio turto už 902 Lt. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-03-05, apie 17.17 val., iš UAB „Avitelos prekyba“ priklausančios parduotuvės „Avitela“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – UAB „Avitelos prekyba“ priklausančias ausines „DR-310DP“ 199 Lt vertės, ausines „Sennheiser CX300-II“ 229 Lt vertės, kompiuterinę pelę „Logitech M 187“ 69 Lt vertės, viso pasikėsino pagrobti UAB „Avitelos prekyba“ priklausančio turto už 497 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas darbuotojų. Veika kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-03-05, apie 17.20 val. parduotuvėje „Avitela“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, po pasikėsinimo iš parduotuvės pagrobti ausines „DR-310DP“, ausines „Sennheiser CX300-II“, kompiuterinę pelę „Logitech M“, kėsindamasis pabėgti nuo jį sulaikiusių UAB „Avitelos prekyba“ darbuotojų, sulaužė parduotuvės „Avitela“ apsauginius vartelius, tai yra tyčia sugadino svetimą turtą, tuo UAB „Avitelos prekyba“ padarydamas 3176,25 Lt žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgus į padarytus nusikaltimus, yra neadekvačiai didelė. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė ir savo kaltę dėl vagysčių pripažino visiškai, kas įstatymo numatyta kaip lengvinanti aplinkybė, tačiau skundžiamu nuosprendžiu ši aplinkybė nėra nustatyta. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau tokią išvadą teismas padarė, remdamasis prasimanymais. Teisme nuteistasis prisipažino, kad buvo vartojęs narkotinių medžiagų prieš kelias dienas iki padaryto paskutinio nusikaltimo, kuomet buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje. Priklausomybių ligų centre tyrimo metu jo šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, tačiau toje išvadoje nėra nustatyta, kad būtent tuo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo nustatyta, kad jis buvo tik vartojęs jų prieš kurį laiką. P. K. pažymi, jog narkotinių medžiagų tyrimas medžiagas gali aptikti iki 24 parų, todėl šio tyrimo rezultatų negalima laikyti tiesioginiu įrodymu. Be to, liudytojai parodė, kad jiems nuteistasis atrodė normalus, kaip eilinis klientas, kuris niekuo neišsiskyrė, nei savo elgesiu, išvaizda ar koordinacija, o tie liudytojai, kurie parodė, jog nuteistasis buvo apsvaigęs, rėmėsi tik nuogirdomis, prielaidomis ir teismo posėdžio metu negalėjo apibūdinti, kaip pasireiškė apsvaigimo simptomai. Tokiu būdu šie liudytojai nuteistąjį šmeižė ir nuteikinėjo kitus proceso dalyvius prieš jį.

Skundo autorius taip pat nurodo, jog liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs, klaidinantys, neatitinkantys tikrovės ir dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagal BK 187 str. 1 d. (dėl vartelių sugadinimo), į ką turėtų atsižvelgti teisingas teismas. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas buvo šališkas įmonei ir nagrinėdamas bylą nekreipė dėmesio į faktus bei įrodymus, o būtent neatsižvelgė į tai, jog įmonė savo naudai nuslėpė (nedavė) vaizdo įrašo, kuris būtų nenuginčijamas įrodymas, kaip ir tuo metu veikusi aukštos raiškos (HD) apsaugos stebėjimo kamera. Iš šių įrodymų būtų galima nustatyti, kaip nuteistasis, čiuoždamas pilvu grindimis iš parduotuvės patalpų, sugebėjo sau ant nugaros išsitempti 3 salės darbuotojus ir dar tuo pat metu sulaužyti apsaugos vartelius, kuo jis ir yra kaltinamas. Šios aplinkybės, kuriomis apylinkės teismas patikėjo, prasilenkia su realybe.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija atliktą įrodymų vertinimą tik dėl nuteisimo pagal BK 187 str. 1 d., kaltės dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo neneigia ir jų kvalifikacijos neginčija. Skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl P. K. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo P. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., sudėtis.

BK 187 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota.

Nuteistasis P. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė sugadinęs parduotuvės „Avitela“ apsauginius vartelius, tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokią jo poziciją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, atitinkamai – ir nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad P. K. kaltinime nurodytu metu iš parduotuvės „Avitela“ kėsinosi pagrobti svetimą turtą, sulaikytas UAB „Avitelos prekyba“ darbuotojų, krito ant grindų ir bandė praslysti pro apsaugos vartelius, kai parduotuvės žaliuzės buvo iš dalies nuleistos. Šių aplinkybių nuteistasis neginčija, tačiau nurodo, kad vartelius sulaužė ne jis, o jį sulaikyti bandę apsaugos darbuotojai, kurie krito ant jo ir kartu ant apsaugos vartelių. Tačiau tokios nuteistojo nurodomos versijos nepatvirtino nė vienas parduotuvės darbuotojas. Priešingai, visi penki parduotuvės darbuotojai, dalyvavę nuteistojo sulaikyme parduotuvėje, viso proceso metu nuosekliai ir vienareikšmiškai nurodė matę, kaip P. K., bandydamas pralįsti pro žaliuzes, kliudė apsaugos vartelius, kurie nuvirto ant grindų. Žaliuzės buvo nuleistos gana žemai, buvo mažas tarpas, todėl nuteistasis, norėdamas pro jas pralįsti, turėjo pasilenkti, būtent tuo metu ir buvo kliudyti apsaugos varteliai. Nuteistasis buvo sučiuptas, jau nuvirtus varteliams (t. 2, b. l. 35-38). Kad apsaugos vartelius sulaužė parduotuvės darbuotojai, kaip tai nurodo apeliantas, nepatvirtino ir su juo kartu buvęs pažįstamas liudytojas A. U. (t. 2, b. l. 38-39). Todėl vien tai, kad įvykio vieta nebuvo užfiksuota vaizdo kameromis, nepaneigia objektyviai nustatytų aplinkybių, kad būtent dėl P. K. veiksmų sulūžo apsaugos varteliai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju P. K., sugadindamas minėtą svetimą turtą, veikė netiesiogine, staiga kilusia ir tuoj pat realizuota tyčia, t. y. nuteistasis, bandydamas pralįsti pro uždarytas žaliuzes, esant nedideliam tarpui tarp žaliuzių ir grindų, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir, nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau savo aktyviais veiksmais sąmoningai leido minėtoms pasekmėms – svetimo turto sugadinimui – atsirasti. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo veiksmų kilusių pasekmių pašalinimas – sugadintų apsaugos vartelių remontas ir papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui kainavo 3176, 25 Lt, taigi tokia yra sugadinto turto vertė ir už šias pasekmes nuteistasis privalo atsakyti. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes P. K. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu P. K. taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. K. atskiras bausmes už BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į tai, kad padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, įvertino nuteistojo asmenybę – 16 kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas 12 kartų, daugelis teistumų už tokio paties pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas (vagystės), nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui ir neatlikus anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 str. prasme. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už kiekvieną nusikalstamą veiką P. K. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas skirtinų bausmių dydžius, teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, taip pat įvertino, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nuteistasis skunde ginčija teismo sprendimą dėl jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo. Apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nepagrįstas. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-189/2013, 2K-36/2014). Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies – nors kaltę dėl įvykdytos vagystės ir pasikėsinimo pavogti svetimą turtą pripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ginčijo pagrobtų daiktų vertę (t. 1, b. l. 90), kaltės dėl jam inkriminuoto svetimo turto sugadinimo iš viso nepripažino, dėl sulaužytų apsaugos vartelių kaltę bandydamas perkelti parduotuvės darbuotojams. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad, duodamas tokius parodymus, P. K. neprisidėjo prie tinkamo bylos aplinkybių ištyrimo ir objektyvios tiesos nustatymo, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nebuvo nuoširdus ir savo elgesio kritiškai nevertino, jo sąlyginis prisipažinimas iš esmės buvo nulemtas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų bei ištirtų, neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą P. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimų metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, išsamiai pagrindė tokį savo sprendimą. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-N 541/13(01), nustatyta, kad 2013-03-13 atlikus toksikologinį tyrimą, P. K. šlapime buvo rasta morfino ir kodeino (t. 1, b. l. 171). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad narkotinių medžiagų tyrimas medžiagas gali aptikti iki 24 parų, todėl šio tyrimo rezultatų negalima laikyti tiesioginiu įrodymu, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų faktas nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio ar toksikologinio tyrimo duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012). Nagrinėjamu atveju tai, kad P. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, patvirtino nagrinėjimo teisme metu apklausti parduotuvės darbuotojai – A. N. parodė, kad apeliantas atrodė apsvaigęs, apdujęs, akių vyzdžiai išsiplėtę, E. Š. parodė, kad jai teko bendrauti tuo metu su P. K., kuris jai jis pasirodė labai neaiškus, nelabai orientavosi aplinkoje, tai matėsi iš akių žvilgsnio, kalbos (t. 2, b. l. 37-38). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių liudytojų suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti ar pakenkti P. K.. Be to, pats nuteistasis neneigė, kad vartoja narkotikus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir, laikantis BPK 20 str. 5 d. nuostatų, įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė esant P. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes netinkamai pritaikė BK 60 str. 1 d. 9 p. nuostatas, nes akivaizdu, kad P. K. dėl savo būsenos veikų padarymo metu nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, o jo padarytos veikos pagal savo pobūdį buvo susijusios su tokia būsena.

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytų nesunkių recidyvinių nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas sankcijoje nustatytų bausmių vidurkiui, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui ir yra tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio, atsižvelgė į visumą nustatytų aplinkybių ir, kaip minėta, netgi paskyrė bausmes, kurių dydis neviršija sankcijos vidurkio, taigi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir nustatytoji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo lemiamas kriterijus nustatant bausmės dydį.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais P. K. paskirtas bausmes bei nustatydamas galutinės subendrintos bausmės dydį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 1 p.), iš naujo sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis klausimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamas veikas, už kurias P. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2013-02-10, t. y. dar iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-20, Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 ir 2013-08-07, ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžių priėmimo. Todėl šiuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, P. K. skiriant subendrintą bausmę, turi būti vadovaujamasi BK 63 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kurių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti iš dalies sudedamos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o kai bausmės ankstesniais nuosprendžiais subendrintos, – su subendrintomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, prieš bendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nepagrįstai jas subendrino tarpusavyje pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d. Esant nusikalstamų veikų sutapčiai, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos (BK 63 str. 5 d.), o po to jos subendrinamos su pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Taigi subendrinta bausmė skiriama tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-193/2007).

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išbendrino 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintas bausmes ir nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., subendrino su 2012 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų. BK nenumato galimybės priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį ignoruoti pirmojoje (ankstesnėse) bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-193/2007).

Kaip nurodyta aukščiau, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės už šias veikas turi būti bendrinamos taip, kaip būtų bendrinamos priimant vieną nuosprendį. Įstatymas nenumato galimybės išbendrinti bausmes (tuo faktiškai keičiant neskundžiamą įsiteisėjusį nuosprendį), todėl nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nuosprendžiu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. Klausimas dėl nuosprendžių sutapties, t. y. dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 str., buvo išspręstas subendrinant Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžiais paskirtas bausmes, Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 ir Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta tiek Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 nuosprendžiu, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiu. Toks bausmių bendrinimas pažeidžia BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-2/2014). Ši klaida formaliai gali būti ištaisoma tik atnaujinus baudžiamąją bylą BPK XI dalyje numatyta tvarka (BPK 451 str. 3 p.). Tačiau siekiant realiai įgyvendinti teisingumą ir paskirti tinkamą galutinę subendrintą bausmę, bendrinant bausmes (nustatant iš dalies pridedamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį) apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į minėtas aplinkybes ir į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu prieš bendrinant bausmes, už naują nusikalstamą veiką P. K. buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš to seka, kad šiuo atveju P. K. skiriant subendrintą bausmę, turi būti vadovaujamasi BK 63 str. įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, kurių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos su ankstesniais – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-20, Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 (šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 nuosprendžiu) ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.

Subendrinus bausmes, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytina, pagal kokius konkrečius ankstesnius teismo nuosprendžius atlikta bausmė įskaitoma į bausmės laiką (BK 63 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str. 1, 4 d.,

nusprendžia:

Nuteistojo P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 a p., nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nuosprendžiu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu ir ankstesniais 2013-06-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2013-09-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 3 (trejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nuosprendį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Albinas AntanaitisArūnas Paštuolis