Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. P. , būdama uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, esant pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) įsiskolinimui (laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d.), bei 2025 m. spalio 1 d. VMI su Bendrove sudarytai mokestinės paskolos sutarčiai Nr. (23.24-08)327-99209, teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, nors Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. teismo posėdžio metu kaltę iš esmės pripažino. Pažymėjo, kad su VMI buvo sudaryta 2025 m. spalio 1 d. mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią inkasiniu pavedimu VMI buvo rezervuota mėnesio įmokos dydžio suma Bendrovės banko sąskaitoje, todėl likusiomis lėšomis atliko mokėjimus tiekėjams. Praėję metai buvo sunkūs, vėlavo sumokėti įmokas, tai VMI taip paskaičiavo, kad pirmumas buvo teikiamas ne VMI, nors sistemoje ta įmokos suma buvo rezervuota. Supranta, kad čia yra iš dalies jų klaida, Bendrovei davė atidėjimą, dar šiek tiek gruodžio mėnesį turbūt vėlavo ir tiesiog taip gavosi. Mokestines prievoles VMI įvykdė. Pripažįsta, kad buvo pervesti pareiškime nurodyti mokėjimai kitiems įmonės kreditoriams, tiekėjams. Gali būti, kad vesdami įmokas VMI suklydo nurodydami įmokų kodus. Iš VMI negavo jokio įspėjimo, kad vėluoja susimokėti. Stengsis, kad visi pavedimai būtų atlikti laiku ir nevėluotų, prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes ir taip įmonei nėra patys geriausi laikai, dėl pažeidimo padarymo gailisi.

3. Pareiškimą pateikusios institucijos VMI atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. VMI buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – bylos nagrinėjimo laikas ir vieta buvo nurodyta VMI išsiųstuose pranešimuose. VMI informavo pateiktame pareiškime, kad byla nebus vedama per advokatą (b. l. 1–5). 2026 m. kovo 9 d. teisme gautas VMI prašymas bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 61). Prieš bylos nagrinėjimą teisme iš VMI nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui.

4. Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovės vadove nuo 2022 m. spalio 31 d. yra G. P.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių informacinės sistemos duomenimis, 2026 m. vasario 27 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 87 341,71 Eur, ką sudaro: PVM mokestis – 86 883,10 Eur ir delspinigiai 85,07 Eur; mokestis už aplinkos teršimą – 49,00 Eur ir delspinigiai 0,06 Eur; nekilnojamojo turto mokestis – 324,00 Eur ir delspinigiai 0,48 Eur; bei pagal 2025 m. spalio 1 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-99209 (terminas iki 2026 m. birželio 25 d., suma 19 994,76 Eur) (toliau ir – MPS), nemokestinės prievolės – 2 247,70 Eur. Pareikškime nurodyta, kad VMI įvertinus gautą informaciją iš „Artea“ banko turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Bendrovei, už 2025 m. gruodžio mėnesį, nustatyta, kad Bendrovė atliko didelės apimties mokėjimus kreditoriams, esantiems žemesnėje eilėje nei VMI, t. y. 2025 m. gruodžio 2 d.: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2 457,89 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 25 440,64 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 10 656,18 Eur; 2025 m. gruodžio 4 d.: „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 7 502,40 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 8 142,89 Eur; 2025 m. gruodžio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 13 646,38 Eur; 2025 m. gruodžio 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 9 000,00 Eur; 2025 m. gruodžio 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 86 296,66 Eur; 2025 m. gruodžio 18 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 11 418,22 Eur; 2025 m. gruodžio 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 37 208,01 Eur; 2025 m. gruodžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 3 300,00 Eur. Pareiškime teigiama, kad pareigą sumokėti mokestį mokesčių mokėtojas turi ne paskutinę termino dieną, bet visą laikotarpį, nuo kada atsiranda pareiga sumokėti. Pareiga deklaruoti ir sumokėti PVM mokestį, už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d., šiuo minėtu atveju atsirado nuo 2025 m. gruodžio 1 d. Bendrovės vadovė G. P. jau žinojo arba privalėjo žinoti apie už laikotarpį 2025 m. lapkričio mėnesio mokėtiną PVM, tačiau vis tiek, vykdydama bankinius atsiskaitymus, pirmenybę teikė ne VMI, o žemesnėje eilėje nei VMI esantiems kreditoriams. Pareiškime taip pat pažymima, kad 2025 m. gruodžio 30 d. dieną, turėdama 2 221,64 Eur pradelstą įsiskolinimą VMI pagal MPS ir teikdama VMI naują prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, per atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Artea“ banke, atliko šiuos mokėjimus kreditoriams, esantiems žemesnėje eilėje nei VMI, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 124,96 Eur, (duomenys neskelbtini) įmonei pervedė 410,00 Eur, J. S. pervedė 410,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 326,70 Eur, (duomenys neskelbtini) pervedė 36 973,03 Eur. Bendrovės vadovė G. P. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 40 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, G. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 1–5).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

6. ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

7. Iš juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad Bendrovės vadovė nuo 2022 m. spalio 31 d. yra G. P. (b. l. 49–51).

8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

9. Iš bylos duomenų matyti, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. 2026 m. vasario 27 d. VMI duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 87 341,71 Eur, kas sudaro: PVM mokestis – 86 883,10 Eur ir delspinigiai 85,07 Eur; mokestis už aplinkos teršimą – 49,00 Eur ir delspinigiai 0,06 Eur; nekilnojamojo turto mokestis – 324,00 Eur ir delspinigiai 0,48 Eur; bei pagal mokestinės paskolos sutartį, nemokestinės prievolės – 2 247,70 Eur. Iš „Artea“ banko turimos sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Bendrovei, už 2025 m. gruodžio mėnesį, nustatyta, kad Bendrovė atliko didelės apimties mokėjimus kreditoriams, esantiems žemesnėje eilėje nei VMI, t. y. 2025 m. gruodžio 2 d.: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2 457,89 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 25 440,64 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 10 656,18 Eur; 2025 m. gruodžio 4 d.: „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 7 502,40 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 8 142,89 Eur; 2025 m. gruodžio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 13 646,38 Eur; 2025 m. gruodžio 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 9 000,00 Eur; 2025 m. gruodžio 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 86 296,66 Eur; 2025 m. gruodžio 18 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 11 418,22 Eur; 2025 m. gruodžio 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 37 208,01 Eur; 2025 m. gruodžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 3 300,00 Eur. Be to 2025 m. gruodžio 30 d. dieną, turėdama 2 221,64 Eur pradelstą įsiskolinimą VMI pagal MPS ir teikdama VMI naują prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, per atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Artea“ banke, atliko šiuos mokėjimus kreditoriams, esantiems žemesnėje eilėje nei VMI, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 124,96 Eur, (duomenys neskelbtini) įmonei pervedė 410,00 Eur, J. S. pervedė 410,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 326,70 Eur, (duomenys neskelbtini) pervedė 36.973,03 Eur (b. l. 25–38). Aptartų duomenų pagrindu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog G. P., būdama UAB „duomenys neskelbtini“ vadove, t. y. atsakinga už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, 2025 m. gruodžio mėnesį pirmenybę teikė atsiskaitymui negrynaisiais pinigais su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises, todėl šie tyčiniai G. P. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

12. Padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Skirdamas administracinę nuobaudą G. P., teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs šias aplinkybes, tai, jog anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų G. P. nėra padariusi, nors ir bausta administracine tvarka, administraciniai nusižengimai nėra šiurkštaus pobūdžio, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 52–60), nėra duomenų, kad jos elgesys būtų nesąžiningas ir piktybiškas, besitęsiantis ilgą laiką, nustatyta, kad nusižengimą padarė siekdama užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaityti su tiekėjais, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, yra neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principų, ir pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, G. P. paskyrus mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali (1400 eurų) piniginė bauda – 300 eurų baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

G. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-22-1113/2026.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.