Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-688/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
2A-688/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
UAB „Vildeta“
Atsakovas
UAB „Ekostata“
Trečiasis asmuo
UAB „Prioritetas“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Ekostata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vildeta“ ieškinį atsakovui UAB „Ekostata“ dėl nuostolių atlyginimo; tretysis asmuo UAB „Prioritetas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vildeta“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ekostata“ 141 918,39 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad atsakovas 2006 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo sutartis) įgijo iš UAB „Prioritetas“ gamybos-pramonės paskirties patalpą. Pirkimo sutartimi atsakovas įsipareigojo savo lėšomis per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo – iki 2006 m. birželio 25 d. – įrengti lengvųjų konstrukcijų su garso-šilumos izoliacija pertvarą tarp perkamų ir greta esančių gamybinių patalpų. Atsakovas per numatytą terminą pertvaros neįrengė, tačiau 2006 m. spalio 31 d. raštu įsipareigojo sumontuoti priešgaisrinę sieną iki 2006 m. lapkričio 30 d. Šio įsipareigojimo atsakovas taip pat neįvykdė. 2006 m. lapkričio 16 d. UAB „Prioritetas“ ir ieškovas UAB „Vildeta“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimų perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius UAB „Prioritetas“ perleido ieškovui reikalavimo teisę, kad atsakovas pagal Pirkimo sutartį per 90 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo įrengtų lengvųjų konstrukcijų su garso-šilumos izoliacija pertvarą, bei teisę reikalauti, kad per 10 bankinių dienų būtų kompensuotos išlaidos pertvaros įrengimui, jei pertvara per nustatytą terminą nebus įrengta. Ieškovas 2007 m. spalio 5 d. su UAB „Vildetos statyba“ sudarė sutartį dėl atitvarinės sienos (toliau – Rangos sutartis), kurią turėjo įrengti atsakovas, pastatymo. UAB „Vildetos statyba“ užsakymą įvykdė, ieškovas darbus priėmė ir sąskaitų pagrindu sumokėjo 132 544,15 Lt. Visos faktinės pertvaros statybos išlaidos siekia 141 918,39 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ekostata“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Pirkimo sutarties sąlygų nepažeidė, atsakovo pareiga įrengti pertvarą tarp jo įgytų ir UAB „Prioritetas“ priklausančių patalpų buvo įvykdyta. Ieškovas ar jo samdyti tretieji asmenys buvusią pertvarą demontavo be atsakovo sutikimo ir leidimo. Pertvaros buvimo faktą patvirtina ieškovo pateiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2, kurio 3 punkte yra nurodyta, jog buvo atlikti 5 758,50 Lt vertės demontavimo darbai. Ieškovas praktiškai įrengė naują atitvarinę sieną, kuri yra ieškovo nuosavybė. Atsakovą tenkino anksčiau įrengta pertvara, dėl kurios ieškovas jam nereiškė jokių pagrįstų pretenzijų. Atsakovas neturi jokių daiktinių teisių į ieškovo atitvarinę sieną, ja nesinaudoja, todėl reikalavimas priteisti ieškovo nuostolius yra nepagrįstas. Ieškovas savo iniciatyva atliko atitvarinės sienos įrengimą, tokiu būdu pagerindamas savo turtą, už ką atsakovas neatsako – atsakovo turtas ieškovo iniciatyva nebuvo pagerintas. Ieškovas neįrodė, kad jo įrengtos atitvarinės sienos įrengimas buvo būtinas atsakovui ar UAB „Prioritetas“. Iš pateiktų dokumentų negalima daryti pagrįstos išvados, kad jie yra susiję būtent su ginčo atitvarinės sienos įrengimu. Jeigu jau ieškovas realiai atliko atitvarinės sienos įrengimą, tai mažų mažiausiai jis turėjo gauti šalia jo nuosavybės esančio daikto savininko sutikimą bei statybos leidimą.

Tretysis asmuo UAB „Prioritetas“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, sutartį patvirtino notaras. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, teigdamas, kad aptariama sąlyga buvo neteisėta, prieštaravo protingumo, sąžiningumo principams ir nepagrįstai pagerino pardavėjo padėtį. Patalpų pardavimo kaina šalių buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pertvarą įrengs savo lėšomis. Pertvaros įrengimo kaštai, jeigu ją įrengtų pardavėjas, vienareikšmiškai būtų padidinę patalpų pardavimo kainą, o atsakovas, laisva valia prisiėmęs tokią pareigą, turėjo galimybę sutaupyti. Pirkimo sutartyje taip pat buvo numatyta sąlyga, kad, pirkėjui neįvykdžius šio įsipareigojimo, pardavėjas įrengs pertvarą savo jėgomis, nes patalpa priklauso keliems savininkams. Tai atsakovas žinojo ir suprato, todėl yra nesuvokiamas argumentas, kad pertvara nė vienai iš šalių nebuvo reikalinga. Ieškovas derinti su atsakovu kainų, rangovų ar atliekamų darbų neprivalėjo. Domėtis vykdomais darbais atsakovui niekas netrukdė, kaip netrukdė pasiūlyti, nors ir pavėluotai, įvykdyti prievolę. Pats atsakovas elgėsi nerūpestingai, nesiekė bendradarbiauti. Ieškovo sumokėta kaina už atliktus darbus nėra akivaizdžiai neprotinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 141 918,39 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo atsiradimo pagrindas yra 2006 m. lapkričio 16 d. Reikalavimų perleidimo sutartis. Pirkimo sutartyje nėra sąlygos draudžiančios perleisti reikalavimą trečiajam asmeniui, todėl reikalavimo teisė galėjo būti perleista neatsiklausiant skolininko (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). 2007 m. rugsėjo 14 d. ieškovas pateikė atsakovui raštą, kuriuo pranešė apie sudarytą Reikalavimų perleidimo sutartį, atsakovo įsipareigojimą atlikti darbus. Laikytina, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovui tapo žinoma nuo 2007 m. rugsėjo 17 d., kai atsakovas pasirašė gavęs aptariamą raštą iš ieškovo. Taigi ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui (CK 6.109 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas Pirkimo sutartį, aptariamą sąlygą prisiėmė laisva valia, nenaudojant spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, tinkamai neįvykdęs jam priklausančios prievolės, prisiėmė riziką dėl galimos kainos įrengiant pertvarą (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas neturėjo pareigos derinti su atsakovu priešgaisrinės sienos montavimo gamybiniame pastate kainų, rangovų ar atliekamų darbų, kadangi atsakovui buvo pasiūlęs pačiam sumontuoti priešgaisrinę sieną, nes, priešingu atveju, ieškovas organizuos sienos montavimą pats. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam kyla sutartinė civilinė teisinė atsakomybė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 141 918,39 Lt nuostoliams atlyginti (CK 6.59 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydį pagrindžia Rangos sutartis, taip pat PVM sąskaitos-faktūros. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, o jos pasirašymas ir priėmimas sukelia teisines pasekmes, todėl atmestinas atsakovo argumentus, jog ieškovas neturėjo realių nuostolių dėl atsakovo veiksmų. Patirtos išlaidos nedalintinos per pusę, kadangi atsakovas montuojant atitvarinę priešgaisrinę sieną jų nepatyrė. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo pertvaros sienos įrengimas atliktas be statybos leidimo, nes toks leidimas nereikalingas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Ekostata“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, taip pat netinkamai vertino surinktus įrodymus, be pagrindo atisakė išreikalauti įrodymus iš kitos šalies:

Atsiliepimas

1. Dėl tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių UAB „Prioritetas“ dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo būtinas. Tačiau tretysis asmuo ginčo nagrinėjime nedalyvavo ir teismui pateikė tik atsiliepimą. UAB „Prioritetas“ dalyvavimas būtų leidęs nustatyti tikruosius aptariamų sandorių šalių ketinimus. Tokią poziciją buvo išreiškęs ir pirmosios instancijos teismas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti Pirkimo sutarties šalių vadovai. Dėl trečiojo asmens nedalyvavimo nebuvo pilnai ir objektyviai atskleista bylos esmės, nenustatyti tikrieji šalių ketinimai bei Pirkimo sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

Šalies argumentai

2. Ieškovas privalėjo įrodyti prašomų priteisti nuostolių realumą, tačiau jiems pagrįsti nepateikė mokėjimų dokumentų. Sąskaitos nėra objektyvus ir pakankamas įrodymas nuostoliams pagrįsti. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti mokėjimo dokumentus iš ieškovo, apie šį prašymą sprendime apskritai nepasisakė. Aptariamas atsakovas reikalavimas buvo pagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad rangovas UAB „Vildetos statyba“ yra dukterinė ieškovo įmonė, ir ši aplinkybė yra pakankama pagrįstoms abejonėms dėl atsiskaitymo tarp šių asmenų tikrumo ir objektyvumo sukelti.

Tretysis asmuo UAB „Prioritetas“ nurodo, kad apelianto argumentas, jog buvo neatskleista bylos esmės, yra nepagrįstas. Byloje buvo pateiktas atsiliepimas, viename teismo posėdyje dalyvavo jo atstovė advokatė, dar kartą išdėsčiusi trečiojo asmens poziciją. Paaiškina, kad apelianto nurodomas trečiojo asmens atstovas veikti savo nuožiūra derantis dėl Pirkimo sutarties sąlygų neturėjo. Kitus apelianto argumentus prašo vertinti teismo nuožiūra.

Ieškovas UAB „Vildeta“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų atskleidžiant bylos esmę tinkamumo, taip pat atlikto įrodymų vertinimo.

Dėl trečiosios šalies dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinumo

Apeliantas teigia, kad, nepripažinus trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinu, buvo neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes daro išvadą, kad pats apeliantas netinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), o apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo veiksmai nepažeidė įstatymo.

Visų pirma pažymėtina, kad trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvaujantis UAB „Prioritetas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, trečiojo asmens atstovas dalyvavo viename teismo posėdžių (b. l. 99-101). Vėliau tretysis asmuo pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 105). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šiam prašymui neprieštaravo (b. l. 122), taip pat niekuomet bylos nagrinėjimo metu neprašė pripažinti trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinu.

Antra, apeliantas teigia, kad trečiojo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime būtų leidęs nustatyti tikruosius Pirkimo sutarties šalių ketinimus ir prisiimtų įsipareigojimų turinį, tačiau pažymėtina, kad pats apeliantas nenurodo tikraisiais įvardijamų ketinimų. Aptariami motyvai net nebuvo apelianto atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pagrindu – atsiliepime iš esmės teigiama, kad pertvara buvo įrengta, tačiau ieškovas ją demontavo, nauja siena pastatyta ieškovo iniciatyva ir jo naudai. Savo ruožtu tretysis asmuo atsiliepime aiškiai įvardino, kas sąlygojo įsipareigojimo įrengti pertvarą įtraukimą į Pirkimo sutarties nuostatas. Teismo posėdžiu metu trečiojo asmens atstovui apelianto atstovas neuždavė jokių klausimų, susijusių su tikrųjų šalių ketinimų ir aptariamo įsipareigojimo turinio nustatymu, nors trečiojo asmens atstovas ir pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 99-101).

Trečia, apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo veiksmų netinkamumu įvardijamas ir Pirkimo sutarties šalių vadovų neapklausimas. Pažymėtina, kad pats apeliantas buvo viena nurodytos sutarties šalių, todėl jo vienasmenio valdymo organo pozicija galėjo būti išdėstyta atsiliepime į ieškinį, taip pat vadovas turėjo teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau ja nepasinaudojo, o prašymų jį apklausti pateikta nebuvo.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas taip pat teigia, kad byloje esančios sąskaitos neįrodo nuostolių realumo, o teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti mokėjimo dokumentų. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo teiginiams apie patirtas išlaidas įrengiant pertvarą pagrįsti yra pateikta Rangos sutartis (b. l. 14-15), atliktų darbų aktai (b. l. 16-18), sąskaitos (b. l. 19-24), taip pat ieškovo ir rangovo skolų suderinimo aktas, pagal kurį nurodyti asmenys tarpusavio įsiskolinimo neturi (b. l. 121). Teisėjų kolegijos nuomone, šių įrodymų visetas leidžia laikyti esant labiau tikėtina, kad prašomos priteisti išlaidos buvo iš tiesų patirtos, nei daryti priešingą išvadą. Tuo labiau, kad apeliantas net neįrodinėjo, jog išlaidų dydis pagal atliktų darbų pobūdį yra aiškiai per didelis, o teiginiai apie neatsiskaitymą grindžiami tik spėjimais ir prielaidomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Algirdas GailiūnasVigintas Višinskis